Mažųjų laivų uostelis Kuršių mariose: būti ar nebūti? (3)

Mums rašo
Vigilijus Lisauskas, INSB "Smeltė" valdybos pirmininkas
2020-09-28

Š.m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) paskelbė viešą konkursą parengti projektinius pasiūlymus uosto pietinės dalies plėtrai. Išvardintų  projektinių sąlygų pabaigoje, lyg tarp kitko, įterptas pastebėjimas, „išvysčius pietinę dalį, joje galėtų atsirasti ir mažųjų bei pramoginių laivų prieplauka“.

O gal jie mano, kad klaipėdiečiams visai užtenka DAUGIAFUNKCINIO mažųjų laivelių uostelio, kurio vardas ŠANCHAJUS? Palmiros Mart nuotr.

Rugsėjo 25 d. Klaipėdoje vyko LR Bendrojo plano (BP) sprendinių pristatymas. Tarp visokių sprendinių buvo ir toks: „Klaipėdoje, Melnragėje bus įrengtas daugiafunkcinis mažųjų laivų uostelis. Tačiau toks nebeplanuojamas pietinėje Klaipėdos dalyje. Motyvas – Baltijos šalys susitariusios, jog visoje pakrantėje mažieji laivai turėtų turėti galimybę kas 50 km stabtelti uostelyje. Todėl ir pasirinkta Melnragėje, o ne Kuršių mariose.“

Nemačiau, kaip tas susitarimas atrodo, bet jame greičiausiai aptarinėjama rytinė Baltijos jūros pakrantė ir turizmo infrastruktūros vystymas joje. Tai kodėl į tą susitarimą įpinamos Kuršių marios – Lietuvos vidaus vandens telkinys?

„Žyniai“ Vilniuje nusprendė, kad mažųjų laivų uostelio Kuršių mariose Klaipėdai nereikia. KVJUD dar paliko galimybę atsirasti prieplaukai pietinėje uosto dalyje (matyt, uosto direkcijos dabartiniams vadovams dar yra likę kažkiek sąžinės ir jie negali visai pamiršti pažado, duoto 2004 m. Klaipėdos savivaldybei už perleistą savivaldybės teritoriją, kurioje uostas įrengė užteršto grunto aikštelę, pastatyti Klaipėdai mažųjų laivų uostelį Kuršių mariose.) Reikėtų atkreipti dėmesį į žodį „atsirasti“. Ne „pastatyti“, o tokį  neįpareigojantį, neutralų –  „atsirasti“.

Bet ką aš čia vis apie „svetimus“. Ko čia galima tikėtis iš Vilniaus „žynių“ ar KVJUD?

Mes turime savo merą, savo miesto tarybą, savo administracijos direktorių. Jie tikrai turi savo tvirtą nuomonę, ko reikia Klaipėdai ir klaipėdiečiams. Bent jau dėl mažųjų laivų uostelio Kuršių mariose tai tikrai turi. Turi, bet slepia. Bijo pagarsinti savo nuomonę? Gal jiems kas grasina fiziniu susidorojimu? O gal jie mano, kad klaipėdiečiams visai užtenka DAUGIAFUNKCINIO mažųjų laivelių uostelio, kurio vardas ŠANCHAJUS? Ir kuris nėra ir niekad neturėjo nei prieplaukos, nei uostelio statuso, kas, beje, netrukdo „to kažko“ savininkams užsiiminėti komercine veikla. (Situacija labai primena „vienviečio hospiso“ istoriją).

Žymos: | | |

Komentarai (3):

Atsakymai į “Mažųjų laivų uostelis Kuršių mariose: būti ar nebūti?”: 3

  1. Vigilijus parašė:

    šiandien kolegijos posėdyje bent jau dviejų tarybos narių pozicija dėl uostelio Kuršių mariose tapo aiški. Visgi gaila kad ponas TARAŠKEVIČIUS, kuris mano žiniomis , buvo pirmas iš Klaipėdos politikų, supratęs būtinybę statyti mažųjų laivų uostelį Kuršių mariose, šią gerą projektą beveik 20m. buvo pamiršes.

  2. Jonas parašė:

    kažkoks kosmosas… ilgai dar bus sprendžiamas klausimas kuris jau 15 metų lyg ir vis išsprendžiamas, bet ir vėl papuola po į aklavietę… NEGI RIMTAI, tas pūlynys ŠANCHAJUS ir jo veikėjai turi tiek svorio ir suinteresuotų veikėjų, kad vis sugeba blokuot normalaus, prieinamo slipo plėtrą? „JŪS KĄ? RIMTAI BLET?”

  3. žvejys parašė:

    Pritariu autoriaus išsakytai nuomonei. Mažųjų laivų uostelio Klaipėdai labai reikia, nes kas dabar vyksta ŠANCHAJUJE yra didelis nesusipratimas. Žvejes atvykęs iš Vilniaus , Kauno ar kito Lietuvos miesto ir norintis pažvejoti Kuršių mariose turi priverstinai stoti į „mažųjų laivų bendriją Smiltelė” sumokėti už metus bendrijos mokestį , kad galėtų pasinaudoti (2-3 kartus per metus) taip vadinamu „slipu” (dviejų sukrypusių gelžbetonio plokščių konstrukcija) nusileisti katerį į Smiltelės upelį ir šplaukti į marias. Labai daug kalbame apie savavališkai aptvertus ežerus tvoromis, bet kas vyksta ŠANCHAJUJE , kai savavališkai uždedami geležiniai vartai ir tvoros ant Smiltelės krantų Klaipėdos klierkams nerūpi. Turbūt esame patys kalti , ką išsirenkam tą ir turime.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Aplinkosauga

Konferencijoje diskutuota apie klimato kaitos poveikį Baltijos jūros pakrantėms

Šilutėje vykusi XVIII nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija „Jūros ir krantų tyrimai 2026“ dar kartą patvirtino, kad jūros, pakrančių ...
2026-05-22
Skaityti daugiau

Uostas ir jūra

Jau pasirinko pietinės uosto dalies vartų rangovą

Pietinės Klaipėdos uosto dalies išvystymo projektas priartėjo prie realių darbų etapo – parinktas pietinės uosto dalies vartų statybų rangovas. Klaipėdos ...
2026-05-12
Skaityti daugiau

Aplinkosauga

Šilutėje – nacionalinė konferencija apie jūros tyrimus, mėlynąją ekonomiką ir klimato kaitą

Gegužės 13–15 dienomis Šilutėje vyks jau 18-ąjį kartą organizuojama nacionalinė konferencija, kasmet suburianti Lietuvos tyrėjus, verslo, pramonės bei viešojo sektoriaus ...
2026-05-11
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This