Š.m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) paskelbė viešą konkursą parengti projektinius pasiūlymus uosto pietinės dalies plėtrai. Išvardintų projektinių sąlygų pabaigoje, lyg tarp kitko, įterptas pastebėjimas, „išvysčius pietinę dalį, joje galėtų atsirasti ir mažųjų bei pramoginių laivų prieplauka“.
O gal jie mano, kad klaipėdiečiams visai užtenka DAUGIAFUNKCINIO mažųjų laivelių uostelio, kurio vardas ŠANCHAJUS? Palmiros Mart nuotr.
Rugsėjo 25 d. Klaipėdoje vyko LR Bendrojo plano (BP) sprendinių pristatymas. Tarp visokių sprendinių buvo ir toks: „Klaipėdoje, Melnragėje bus įrengtas daugiafunkcinis mažųjų laivų uostelis. Tačiau toks nebeplanuojamas pietinėje Klaipėdos dalyje. Motyvas – Baltijos šalys susitariusios, jog visoje pakrantėje mažieji laivai turėtų turėti galimybę kas 50 km stabtelti uostelyje. Todėl ir pasirinkta Melnragėje, o ne Kuršių mariose.“
Nemačiau, kaip tas susitarimas atrodo, bet jame greičiausiai aptarinėjama rytinė Baltijos jūros pakrantė ir turizmo infrastruktūros vystymas joje. Tai kodėl į tą susitarimą įpinamos Kuršių marios – Lietuvos vidaus vandens telkinys?
„Žyniai“ Vilniuje nusprendė, kad mažųjų laivų uostelio Kuršių mariose Klaipėdai nereikia. KVJUD dar paliko galimybę atsirasti prieplaukai pietinėje uosto dalyje (matyt, uosto direkcijos dabartiniams vadovams dar yra likę kažkiek sąžinės ir jie negali visai pamiršti pažado, duoto 2004 m. Klaipėdos savivaldybei už perleistą savivaldybės teritoriją, kurioje uostas įrengė užteršto grunto aikštelę, pastatyti Klaipėdai mažųjų laivų uostelį Kuršių mariose.) Reikėtų atkreipti dėmesį į žodį „atsirasti“. Ne „pastatyti“, o tokį neįpareigojantį, neutralų – „atsirasti“.
Bet ką aš čia vis apie „svetimus“. Ko čia galima tikėtis iš Vilniaus „žynių“ ar KVJUD?
Mes turime savo merą, savo miesto tarybą, savo administracijos direktorių. Jie tikrai turi savo tvirtą nuomonę, ko reikia Klaipėdai ir klaipėdiečiams. Bent jau dėl mažųjų laivų uostelio Kuršių mariose tai tikrai turi. Turi, bet slepia. Bijo pagarsinti savo nuomonę? Gal jiems kas grasina fiziniu susidorojimu? O gal jie mano, kad klaipėdiečiams visai užtenka DAUGIAFUNKCINIO mažųjų laivelių uostelio, kurio vardas ŠANCHAJUS? Ir kuris nėra ir niekad neturėjo nei prieplaukos, nei uostelio statuso, kas, beje, netrukdo „to kažko“ savininkams užsiiminėti komercine veikla. (Situacija labai primena „vienviečio hospiso“ istoriją).
šiandien kolegijos posėdyje bent jau dviejų tarybos narių pozicija dėl uostelio Kuršių mariose tapo aiški. Visgi gaila kad ponas TARAŠKEVIČIUS, kuris mano žiniomis , buvo pirmas iš Klaipėdos politikų, supratęs būtinybę statyti mažųjų laivų uostelį Kuršių mariose, šią gerą projektą beveik 20m. buvo pamiršes.
kažkoks kosmosas… ilgai dar bus sprendžiamas klausimas kuris jau 15 metų lyg ir vis išsprendžiamas, bet ir vėl papuola po į aklavietę… NEGI RIMTAI, tas pūlynys ŠANCHAJUS ir jo veikėjai turi tiek svorio ir suinteresuotų veikėjų, kad vis sugeba blokuot normalaus, prieinamo slipo plėtrą? „JŪS KĄ? RIMTAI BLET?”
Pritariu autoriaus išsakytai nuomonei. Mažųjų laivų uostelio Klaipėdai labai reikia, nes kas dabar vyksta ŠANCHAJUJE yra didelis nesusipratimas. Žvejes atvykęs iš Vilniaus , Kauno ar kito Lietuvos miesto ir norintis pažvejoti Kuršių mariose turi priverstinai stoti į „mažųjų laivų bendriją Smiltelė” sumokėti už metus bendrijos mokestį , kad galėtų pasinaudoti (2-3 kartus per metus) taip vadinamu „slipu” (dviejų sukrypusių gelžbetonio plokščių konstrukcija) nusileisti katerį į Smiltelės upelį ir šplaukti į marias. Labai daug kalbame apie savavališkai aptvertus ežerus tvoromis, bet kas vyksta ŠANCHAJUJE , kai savavališkai uždedami geležiniai vartai ir tvoros ant Smiltelės krantų Klaipėdos klierkams nerūpi. Turbūt esame patys kalti , ką išsirenkam tą ir turime.