Aplinkos ministerija skelbia, jog pirmadienį aplinkos ministras Kęstutis Mažeika kartu su dar septyniais Baltijos jūros regiono šalių ministrais, dalyvavusiais virtualioje konferencijoje „Mūsų Baltija“, pasirašė Ministrų deklaraciją, kuri įpareigoja šalis susitelkti prastai jūros būklei pagerinti.

Palmiros Mart nuotr.

„Pasirašytos deklaracijos svarba neginčijama. Dar prireiks nemažai darbų, pastangų ir laiko, kad Baltija nebeužimtų gėdingos penktos vietos tarp labiausiai užterštų pasaulio jūrų. Tačiau bendromis šalių pastangomis tikrai pavyks. Įsipareigojome dabarčiai ir ateičiai – dovanoti Baltijai nepriklausomybę nuo taršos“, – ministerijos pranešime cituojamas K. Mažeika.

Konferenciją inicijavo už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius. Jos metu pasisakė visų dalyvavusių šalių – Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos – atstovai.

Daug dėmesio skirta eutrofikacijos problemoms, kurių kyla daugiausia dėl žemės ūkio veiklos. Ne mažiau rūpesčių kelia ir jūros tarša šiukšlėmis bei mikroplastiku, suprastėjusi biologinės įvairovės būklė, sumažėję žuvų ištekliai.

Lietuva, pasak K. Mažeikos, turi trumpiausią pakrantę iš visų Baltijos šalių, bet vieną vandeningiausių jūros intakų. Dėl intensyvios mūsų žemės ūkio veiklos dar daug vadinamųjų maistinių medžiagų patenka į Baltiją, ir, deja, pastaraisiais metais tarša azoto junginiais leistiną ribą viršija dvigubai. Ministro žodžiais, laikas rasti priemones tvariai žemės ūkio veiklai, kad būtų mažinama į vandens telkinius patenkanti tarša. Tam padėtų išmaniosios žemdirbystės priemonės, IT technologijos ir skatinamas tikslusis ūkininkavimas, darnus pasėlių plotų planavimas, tręšimo mineralinėmis ir organinėmis trąšomis planai. Ypač svarbu skatinti aplinkosauginių reikalavimų integralumą žemės ūkio sektoriuje.

Apie Lietuvos kovą su jūros šiukšlėmis kalbėjo Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyriausioji specialistė Virginijus Sinkevičius. Jos teigimu, tikra pražūtis jūros gyvūnijai – Baltijoje pametami arba išmetami tinklai. Nors dar 2012 m. sukurta komercinių žvejybos įrankių pardavimo ir pirkimo licencijavimo sistema leido sumažinti neteisėtai veiklai naudojamų žvejybos įrankių ir pamestų tinklų skaičių, bet to nepakanka.

Kitas didelis jūros šiukšlių šaltinis – plastiko atliekos. Mažinti šią taršą padeda sėkmingai veikianti depozito sistema. Ji leidžia surinkti apie 92 proc. į rinką patenkančių plastikinių gėrimų pakuočių. Nuo 2022 m. bus nustatyti mažesni mokestiniai tarifai pakuotėms, kurios tinkamos naudoti pakartotinai ir perdirbti, o didesni – neperdirbamoms pakuotėms.

Konferencijos dalyviai daug dėmesio skyrė ir žuvininkystės sektoriui, aptarė šios ūkinės veiklos įtaką žuvų išteklių mažėjimui. Jie pažymėjo, kad būtina turėti nuoseklią ES politiką šiame sektoriuje ir koordinuoti visų Baltijos regiono valstybių pastangas, nes dėl taršos ir nedarnios ūkinės veiklos Baltijoje mažėja žuvų išteklių. Bendroji žemės ūkio ir žuvininkystės politika turėtų užtikrinti, kad žvejyba, akvakultūra ir žemės ūkio veikla prisidėtų prie ilgalaikio aplinkos, ekonominio ir socialinio tvarumo.