P0

Mums rašo

Visuomenininkai: išorinis uostas Melnragėje turi būti išbrauktas iš Lietuvos BP sprendinių (7)

Atvira Klaipėda

Virginija Jurgilevičienė
2020-09-28


Klaipėdos bendruomenių asociacija paruošė peticiją dėl reikalavimo naikinti Bendrojo plano (BP)sprendinius, įteisinančius išorinį giliavandenį uostą Baltijos jūroje ties Melnrage.

Mes, klaipėdiečiai,  renkame ir „popierinius“ parašus, kad būtų panaikinta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalis, susijusi su išoriniu uostu Melnragėje.

Klaipėdietis Virginijus Partaukas parašus renka Naujajame turguje. Jam padėti nuvykau ir aš, Virginija Jurgilevičienė.

Priėjo pagyvenusi moteris ir tyliu balsu pasakė, jog nepritaria parašų rinkimui, nes reikia plėsti uostą ir kurti naujas darbo vietas.

Ar tikrai reikia tokios uosto plėtros, kai bus iš betono supiltas apie 2 kilometrų pusiasalis į jūrą? Pilti betoną nustos tik kai pasieks 20 metrų gylį.

Karaliaučiaus krašto pajūris maitina Melnragės pajūrio pakrantę. Kas smėliu maitins Palangos paplūdimius, kai jūroje ties Melnrage bus pastatyta betoninė užtvara?

Kas gali nutikti mūsų pajūriui, kai aklinai uždarysime povandeninio smėlio srovių judėjimą? Galimai smėlis kaupsis prie dirbtinio pusiasalio, o gal giliavandeniame uoste, o gal smėlį pasiglemš jūra. O ką Melnragės, Girulių paplūdimiuose veiks povandeninės srovės, neradusios smėlio? Galimai naikins krantus. Kas nutiks su  Palangos pajūriu, kuris liks be smėlio?

Mokslininkų, specialistų išvados yra nepalankios išorinio uosto projektuotojams. Ar supranta tie, kurie aiškina, jog tai geras projektas, nes atsiras naujų darbo vietų, jei iš tikro bus tik sunaikintos darbo vietos, kurios reikalingos dirbant su poilsiautojais?  Ar suvokiama, kad investavus apie milijardą eurų į išorinį uostą Melnragėje, teks galimai net du milijardus eurų skirti ekologinės katastrofos likvidavimui? Tai biudžeto pinigai. Jei vis tiek valstiečiai „spjaus” į specialistų išvadas, į bendruomenės reikalavimus, tai ne apie darbo vietas kalbėsime, o apie gebėjimus stabdyti ekologines pasekmes.

Moteris po mano pateiktos informacijos sutriko. Kuo tikėti, ar teiginiais, kurie buvo pateikti maždaug prieš trejus metus apie Mėlynąjį proveržį bei 25 tūkst. darbo vietų, ar mano pasakojimu?

Propaganda apie pieno ir medaus upes, kurią per žiniasklaidą beveik prieš 3 metus  skleidė Vyriausybė, vadovaujama Sauliaus Skvernelio, ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, kai kurie žmonės patikėjo.

Kiek kainavo Klaipėdos miesto savivaldybei Mėlynojo proveržio viešinimas, o iš tikro makaronų kabinimas miestiečiams? 2018 m. balandžio – gegužės mėnesiais žiniasklaida mirgėjo nuo pompastiškų straipsnių ir pagyrų Klaipėdos savivaldybės įstaigai „Klaipėda ID“. Jai  iš biudžeto jau skirta apie 200 tūkst. eurų. Ji įsteigė 12 etatų, apsirūpino 4 automobiliais, bet nepadarė jokio realaus darbo. Kaip jaunimas emigravo iš Klaipėdos, taip toliau ją palieka. Apie  Klaipėda ID“ girdėti tik tokios naujienos, kad daugiau kaip pusmetį neturi vadovo, nes išėjo iš darbo tiek pažadų pažėręs Simas Simanauskas.

Taip pat tada buvo minimas ir Klaipėdos universitetas bei tas pats Mėlynasis proveržis. Klaipėdos miesto meras džiaugėsi, jog „Vyriausybė ir premjeras pademonstravo pasitikėjimą Klaipėdos universitetu, kuris yra svarbus uostamiesčio „Mėlynojo proveržio“ strategijos partneris.“

Lydėjau akimis moterį, išeinančią iš Naujojo turgaus, ir mąsčiau, ar valdžia kada nors atsakys už savo beprotiškus planus, kurie miesto biudžetui kainuoja šimtus tūkstančių eurų, kai aiškinama apie „darbo vietų rojų  Klaipėdoje“, o rezultatas – naivių klaipėdiečių apkvailinimas.

Opozicija ir tie, kuriems makaronai ant ausų nelimpa, klausė, tai kiek darbo vietų bus tame moderniame Melnragės pusiasalio uoste. Išgirdome, jog apie 300. Tai iš kur tie 25 tūkst. darbo vietų? Atseit visos kirpėjos, vairuotojai ir kitas aptarnaujantis personalas dirbs Klaipėdoje. Juos suskaičiavus ir bus tiek mistinių darbo vietų.

Mes, visuomenininkai, sužinoję, kad rugsėjo 23 d. piliavietėje vyks susitikimas su Pajūrio apygardos kandidatais į Seimą, atvykome užduoti klausimą apie išorinį uostą. Mus labiausiai domino, kaip šiuo metu esantys Seimo nariai balsavo dėl Lietuvos bendrojo plano.

Ar rinkėjams svarbu, kurie kandidatai vairuoja automobilį, ar yra viršiję greitį? Nežinau, tačiau būtent tokiu klausimu prasidėjo Pajūrio apygardos kandidatų apklausa.

Pasirodo, kad dabartiniai seimūnai ir vėl kandidatuojantys Simonas Gentvilas ir Dainius Kepenis pritarė pateiktam nutarimui „Dėl  Lietuvos  Respublikos  teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymosi krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų patvirtinimo“, t. y. tuo pačiu patvirtino ir betoninį pusiasalį ties Melnrage.

D. Kepenis paaiškino, kad pritarė todėl, jog numatytas tunelis, o galbūt tiltas per Kuršių marias iš Klaipėdos  į Neringą, tačiau nei žodžiu neužsiminė apie išorinį uostą.

Iš S. Gentvilo sužinojome, kad kalti valstiečiai, jog jis pritarė minėtam teisės aktui.  Pagal S. Gentvilą, netiesa, jog visi Seimo nariai vienbalsiai patvirtino Lietuvos Respublikos Seimo aplinkos apsaugos komiteto teiktas išvadas.

S. Gentvilas yra Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas. Jis dalyvavo gegužės 22 ir 27 dienomis minėto komiteto posėdžiuose, kai buvo svarstomi klaipėdiečių Edmundo Benečio ir Klaipėdos bendruomenių asociacijos pasiūlymai. Iš Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio pateikto protokolo matyti, kad pritarė 5 nariai, o 2 – susilaikė. Kodėl nei vienas iš komiteto narių nebalsavo prieš arba nesurašė atskirosios nuomonės dėl to, kad Aplinkos komitetas nepritarė klaipėdiečių pasiūlymams?

Manau, kad S. Gentvilas ir D. Kepenis oligarchams pardavė klaipėdiečius ir Lietuvą.

Ko verta S. Gentvilo kova už Girulių mišką, jei Seime jis pritaria išoriniam uostui Melnragėje? Jis savo pritarimą motyvavo tuo, kad uosto BP sprendiniai yra patvirtinti ir nuleisti vos ne iš dangaus, dėl to net nekritikuotini.

Ką daryti, kai „dideli pinigai” nebesusivokia realybėje? Būtina apie tai kalbėtis su žmonėmis, jiems aiškinti.

Rugsėjo 21 d. merijoje vykusiame renginyje, kurį organizavo visuomenininkai, kad būtų galima išklausyti specialisto komentarus apie Lietuvos BP, dalyvavo trys kandidatai į Seimą. Iš Palangos atvyko Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas Mėguvos apygardoje Mindaugas Skritulskas, Vytautas Durba, Centro partijos–tautininkų kandidatas Marių apygardoje, ir Evaldas Jurkevičius, Krikščionių sąjungos kandidatas Baltijos apygardoje.

V. Dubra  pasakojo, kad dar 1930 m. kapitonas, trijų vyriausybių narys, aukštųjų mokyklų dėstytojas Teodoras Daukantas surinko medžiagą apie Klaipėdos uosto plėtrą ir leidinyje „Klaipėdos uostas” pateikė analizę apie uosto plėtros problemas, gilinosi į technines, ekonomines ir gamtines uosto sąlygas. Jis pasisakė prieš uosto plėtros variantą. T. Daukanto knygą galima rasti Klaipėdos miesto bibliotekoje. Sovietiniais laikais apie 1959 metus buvo sprendžiama, kurį uostą Baltijos jūroje plėsti. Sovietai, ištyrę vandens sroves, atsisakė naftos produktų krovos plėtrą vykdyti Klaipėdoje ir perkėlė į Ventspilio uostą.

Klaipėdoje, Danės g. 17, iki spalio 5 d. yra eksponuojami 8 sprendiniai iš Lietuvos BP. Todėl prašome apsilankyti, o pirmadienį, rugsėjo 28 d., 17 val., jau  ketvirtą kartą merijoje bus papasakojama apie Lietuvos BP sprendinius. Dalyvaus architektas E. Benetis. „Paveikslai”, išdėlioti merijos antrame aukšte, kažkodėl skiriasi nuo tų, kuriuos tvirtins Vyriausybė.

Ar dar ilgai valdantieji apsimetinės, jog negirdi mokslininkų, specialistų ir visuomenės balso? Ateikite pasiklausti architekto, o spalio 5 d. vykstame į Vilnių, į Valdovų rūmus, kur bus pristatomas LR bendrasis planas. Tai paskutinis kartas, kuomet dar galima pasisakyti dėl Lietuvos ir Klaipėdos naikinimo koncepcijos. Dar galime pasipriešinti protu nesuvokiamiems sprendiniams.

Tai yra subjektyvi straipsnio autorės, ne redakcijos, nuomonė 


2020-09-28

7 komentarai “Visuomenininkai: išorinis uostas Melnragėje turi būti išbrauktas iš Lietuvos BP sprendinių”

  1. Žmonės jau laikas savo gamta su šakėmis ginti nuo valdžios mafiozų ir vagių

  2. nori tu sausumos jegainiu kaimynysteje?sausumoje? beje Arnas Klivecka ne apie valstiecius taip sake… ir dar… is tu nubalsavusiu uz jegainiu projekta valstieciai draugiskai subalsavo su koncervais..taip ,kad graziai susitardami jie daro ka jiem reikia daryt.

  3. V. Grubliauskas, miesto valdžia turi prisipažinti, jog tie 200 tūkstančių iš Klaipėdos biudžeto, kurie buvo skirti viešai įstaigai “Klaipėda ID, nebuvo skirti jokiai miesto plėtrai, bet tik melagingam viešinimui apie 25 tūkstančius darbo vietų. Laikas merui ir jo komandai atsiprašyti klaipėdiečių ir nebefinansuoti, t.y. stabdyti propagandinę viešą įstaigą.

  4. Arnas Klivečka per savo laidą aiškiai pasakė, jog neužteks kelių tomų surašyti valstiečių ekonominius nusikaltimus. Vienas baisiausių ekonominių nusikaltimų bus išorinis uostas Melnragėje. Būtina tą drakoną stabdyti, o jų vadovus sodinti į kalėjimą.

    • Arnui Klevečka laikas sustot uostyt prastos kokybės koksą.

    • Įdomu, kas uosto prastą koksą? Valstiečiai, kurie milijardus nutarė sukišti į vėjų jėgainės jūroje. Jei sausumoje vėjų jėgainės yra apie 100 metrų aukščio, tai jūroje -300 metrų, kad audros metu nebūtų nudraskyti malūno suktukai. Tokių jėgainių žymiai brangesnė gamyba bei pastatymas, negu žemyninėje dalyje. Matyt prigamino jūrai, o pirkėjų nėra, tai korumpuočiausiai, valstiečių išduotai valstybei ir siūlo. Tik už šį projektą galima valstiečius įrašyti į neliečiamųjų sąrašą. Galimai gavus gerą kyšį, galimi tokie neekonomiški, tik žalą nešantys projektai. Toks pat pseudoprojektas yra ir išorinis uostas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Bangų g. 5A (3 aukštas)
Klaipėda, LT-91250
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt