P0

Svarbu, Temos

Praėjo dveji metai: ar Klaipėdoje vyksta Mėlynasis proveržis? (14)

Atvira Klaipėda

Virginija Spurytė, Martynas Vainorius
2020-10-01


Prieš daugiau nei dvejus metus sukurtai Klaipėdos ekonominės plėtros strategijai, gavusiai Mėlynojo proveržio pavadinimą, ieškoma naujo įkvėpimo, nes pripažįstama, kad per jos gyvavimo metus labai matomų tikslų dar nepasiekta.

Mėlynojo proveržio strategijoje surašyta daugiau nei 100 įgyvendinamų priemonių.

Mėlynojo proveržio strategija „Klaipėda 2030“ buvo patvirtinta 2018 metų pavasarį. Tuomet skelbta, kad iš viso planuojama įgyvendinti daugiau nei 100 įvairių priemonių, padėsiančių Klaipėdai pasiekti ambicingų tikslų. Tarp jų svarbiausi – 25 tūkst. naujų darbo vietų, 2000 naujų įmonių, 1,5 mlrd. eurų naujų investicijų, 200 proc. išaugęs eksportas, 40 tūkst. daugiau gyventojų Klaipėdoje, dvigubai didesnis atlyginimas, 400 tūkst. apgyvendintų turistų. Visus šiuos tikslus numatyta pasiekti iki 2030 metų.

„Klaipėda 2030“ strategiją įgyvendina ne tik Klaipėdos savivaldybė, bet ir partneriai: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė, Klaipėdos pramonininkų asociacija, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

„Galėtų būti ir geriau”

Šią savaitę vyko Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos Įgyvendinimo valdymo grupės posėdis, kuriame, kaip teigė jo dalyviai, reikėjo atsišviežinti žinias apie strategiją.

„Kaip pasirodė, o mes tai ir žinojome, projektai juda. Bet tai dideli projektai, todėl nesimato jų eigos, o kai kurie jų yra pirminėje stadijoje“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Ekonominės plėtros grupės vedėja Reda Švelniūtė.

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovės vadovas Eimantas Kiudulas pripažino, kad strategijos įgyvendinimas galėtų būti ir geresnis.

„Sutinku, kad susidaro bendras įspūdis, jog veiksmai yra stabtelėję, kad strategija gali virsti į biurokratinį procesą, ko tikrai nesinorėtų. Todėl ir tarėmės, ką daryti, kad strategija vyktų linksmiau. Reikia papildomos energijos, motyvacijos, partnerių susitelkimo“, – vardijo E. Kiudulas.

Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausiasis patarėjas, kuris yra paskirtas Įgyvendinimo valdymo grupės vadovu, Ričardas Zulcas teigė, jog strategijos partneriai dar kartą aptarė jos tikslus ir sutarė, kad jie yra nekvestionuojami, kad jų ir toliau reikia siekti.

„Strategija tikrai yra gyvuojanti, kiekvienas iš partnerių yra užsiprogramavę savo judėjimo vektorių. Ir jau atlikta nemažai parengiamųjų darbų, kad vėliau būtų galima pamatyti didesnius pasiekimus. Pavyzdžiui, paruošti dokumentai dėl Smiltynės paskelbimo kurortine teritorija, paskelbtas architektūrinis konkursas dėl pagrindinio „Memelio miesto“ pastato. Be to, „Klaipėda ID“ finansavimas patrigubėjo, vyksta Klaipėdos rinkodaros kampanijos, studijuojančiųjų skaičius Klaipėdoje išaugo. Darbai tikrai vyksta, niekas nesustojo, tačiau įvardijome problemą, kad trūksta viešinimo, todėl su partneriai sutarėme, kad bus sukurta speciali viešinimo platforma, prieinama visiems miestiečiams“, – kalbėjo R. Zulcas.

Jis teigė, jog dabar daug dėmesio bus skirta konversinių teritorijų vystymui – „Memelio miestui“, Klaipėdos piliavietei, Danės pakrantei, kur dabar yra „Klaipėdos energijos“ teritorija bei kurortinėmis vietovėmis tapsiančiai Smiltynei ir Giruliams. Pavyzdžiui, šiuo metu rengiami planai, kaip atkurti vakarinę Klaipėdos piliavietės kurtiną, rekonstruoti netoli jos stovintį pastatą, tačiau jį norima pritaikyti Mėlynojo proveržio strategijoje numatytoms veiklos.

Paklaustas, kaip sekasi siekti esminių tikslų, pavyzdžiui, kurti naujas darbo vietas, didinti gyventojų skaičių ir pan., R. Zulcas teigė, jog į šį klausimą atsakyti dar yra sudėtinga.

„Mes ir savo Įgyvendinimo valdymo grupės pasitarime kėlėme šį klausimą, sutarėme, kad turime dažniau vertinti rodiklius, peržiūrėti statistinius duomenis. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad daugelis strategijos priemonių yra įsivažiuojančios, jos nėra staigios“, – pabrėžė R. Zulcas.

Kai Mėlynojo proveržio strategija buvo patvirtinta, Klaipėdos savivaldybė skelbė, kad joje numatytos keturios prioritetinės ekonominio augimo kryptys: miestas stiprins ir plėtos jūrinę ekonomiką, bioekonomiką, pažangios pramonės ekonomiką, kūrybinių industrijų bei paslaugų ekonomiką. Kad šių augimo krypčių plėtra taptų įmanoma, miestas taip pat investuos į tris prioritetines sritis: kurs palankias sąlygas verslui, investuotojams ir talentams, vystys inovatyvią ir ateities ekonomikos poreikius atitinkančią švietimo ir mokslo sistemą, sieks, kad Klaipėda taptų patraukliu, įtraukiančiu ir pasiekiamu regiono centru.

Kaip vienus iš svarbiausių darbų strategijos rengėjai įvardijo skrydžių į Palangą plėtrą, planuojamą tarptautinę mokyklą, Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros transformaciją į daugiafunkcinį paslaugų centrą verslui, investuotojams ir talentams. Tarp prioritetinių priemonių numatyta telkti bioekonomikos ir jūrinius klasterius, sukurti verslų vystymo akseleratorių, suburti už „išmanaus miesto“, robotikos sprendimų pritraukimą atsakingą inovatyvumo komandą Klaipėdos miesto savivaldybėje.

Trūksta pozityvių žinių

Apie Mėlynojo proveržio perspektyvas buvo diskutuojama ir ketvirtadienį uostamiestyje vykusio Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) surengto Jūrinio verslo forumo metu.

Diskusijos dalyviai (iš kairės): Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovės vadovas Eimantas Kiudulas, Uosto direkcijos vadoas Algis Latakas, Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis, AB „Klaipėdos nafta” teisės ir administravimo direktorius Rytis Valūnas ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vladas Pleskovas. Martyno Vainoriaus nuotr.

Diskusiją moderavęs E. Kiudulas priminė, kad airiai, iš kurių miesto Galway sėkmės istorijos buvo nusižiūrėta idėja kurti Klaipėdos ekonominio proveržio strategiją, kažkada augino bulves, gamino baldus, o dabar yra hi-tec šalis.

„Galway padvigubino gyventojų skaičių per dešimtmetį, išsitraukė universitetą iš visiškos šiukšliadėžės, trigubai išaugimo iš turizmo gaunamas pajamas. Viskas prasideda nuo ambicijos. Negi mes negali padaryti geriau nei airiai? Jei potencialas yra, reikia apsispręsti tik kaip tai darome ir šalinti kliūtis. Tokie projektai nėra vien mero, ar administracijos direktoriaus, o visų klaipėdiečių reikalas”, – sakė E. Kiudulas.

Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis pripažino, kad strategijos įgyvendinimą „reikia perkrauti”.

„Pagrindinis trūkumas lyginant su Vilniui ir Kaunu, su kuriais konkuruojame, kad čia labai mažai gerų žinučių. Dominuoja kvapas, išsilieję teršalai. Miestas daro šioje srityje, tačiau ir įmonės galėtų daugiau prisidėti skleisti žinias, kad Klaipėdoje galima kurti, veikti, reikai stiprinti šios vietos nacionalizmą. Galėtų daugiau įmonės prisidėti ir prie sporto, kad nebūtų Pasvalio lygio, skirti daugiau kultūros projektams, kuriais galime didžiuotis. Ieškome būdų, kad smagu būtų išeiti į centrines aikštes, praleisti laiką, o ne išvažiuoti į užmiestį. Bet tam reikia laiko, reikia ir reklamos ne tik iš miesto. Strateginėse įmonės keičiasi žmonės, ateina jauni. Nemenkas iššūkis pritraukti jų iš kitų miestų, bet tai daroma”, – kalbėjo G. Neniškis.

Su jo teiginiais dėl pozityvių žinių stokos sutiko ir AB „Klaipėdos nafta” teisės ir administravimo direktorius Rytis Valūnas.

„Tai ne kažkoks kosmosas. Reikia geresnio marketingo, komunikacijos, bet negalima apgaudinėti. Negali ir sunkiausias štangas kilnoti tie patys žmonės, kaip ir prieš aštuonis metus, reikia pasitikėti ir pasidalinti su jaunimu”, – kalbėjo jis, pabrėždamas, kad strategijos kūrimo ir įgyvendinimo negalima palikti vien politikams, nes jie visko tikrai nežino.

KPPAR prezidentas Vladas Pleskovas savo ruožtu teigė, kad strategija buvo pradėta ruošti nelabai derinant su verslu.

„Manytina, kad iš pradžių buvo rinkiminio šou elementas. Bet kad jau gimė, verslui nebėra kur dėtis. Pirmą kartą perskaičius man buvo susidarę įspūdį, kad paruošta skubotai, neatsižvelgiant į kitų verslų lūkesčius, labiau akcentuotas uostas, senamiesčio rekonstrukciją. Yra ir kiti verslai – išimkim „Klaipėdos naftą” ir su uosto įmonės apylygiai dirbtume. Verslo sąlygos priklauso nuo savivaldybės. Reikia žiūrėti į visus lygiai. Kodėl 90 procentų investicijų dabar yra į senamiestį, ar pietinėje miesto dalyje negyvena gyventojai? Reikia dar smarkiai taisyti. Mes nesame prieš uostą, suprantame, kad jis yra svarbiausias objektas, bet yra kliūčių kitam verslui augti. Turime daug nusiskundimų dėl per didelio biurokratizmo, sunkiau derinti projektus, nepaisant vieno langelio, gal ir įstatymai čia tokie. Daugybė plotų besivystančiose zonose, o kada jie bus sutvarkyti neaišku. Darbo yra pakankamai daug”, – dėstė V. Pleskovas.

Tuo metu Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas tikim, kad kai kurie numatyti darbai esą jau yra labai sėkmingai padaryti.

„Uostas neturi kokių išskirtinių sąlygų, kaip tik ant uosto kariami visi šunys. Jei dulka – uostas, jei triukšmas – uostas. Miestietis turi mylėti ir uostą, ir miestą. Jau neprasidėjus projektui Melnragėje, nuteikinėjami žmonės. Nepradėjus uosto molų rekonstrukcijos gauname pretenzijų, kad turi būti kompensuojama, reikia miestiečių supratimo, kas uostas nėra blogis”, – teigė jis.

INFORMACIJA

Klaipėdos savivaldybė nuolat skelbia, kokios Mėlynojo proveržio strategijos priemonės jau įgyvendintos. Skelbiama, kad jau padaryta:

Įsteigtas Lietuvos jūrinis klasteris;

Klaipėda kviečia kurti pažangius sprendimus šiandienos ir ateities uostams, antrąsyk organizuojamas hakatonas „Portathon Baltic 2020“;

2020-2023 metais investicijos į Klaipėdos uosto infrastruktūrą sieks 352,4 mln. eurų;

„Portation Baltic“ pristato naujas komandas ir ambicingą iššūkį;

KU studentams paskirtos AB „Klaipėdos nafta“ vardinės stipendijos;

Rekreacinių teritorijų plėtrai – išskirtinis dėmesys;

Rengiama Smiltynės miško parko koncepcija;

Klaipėdos paplūdimių vasarą skelbia Mėlynoji vėliava;

Klaipėdos universitetas imasi lyderystės kurortologinių tyrimų srityje;

Inovatyvus katamaranas kvies atrasti nepažintą Klaipėdą;

Rinkodarinė kampanija kviečia į Klaipėdos paplūdimius;

KU mokslininkų išradimas – proveržis naftos valymo technologijose;

Klaipėdos autobusų parke dar vienas elektrinis autobusas;

Klaipėda pasirinko viešojo transporto ateities kryptį;

Klaipėdos LEZ teritorijoje – beveik 6000 darbo vietų;

Klaipėdoje statomas Baltijos skaitmeninių inovacijų centras;

Klaipėdos gatvėse – 18 aukščiausią „Euro 6“ standartą atitinkančių naujų ekologiškų autobusų;

Fintech „Bankera“ steigia IT padalinį Klaipėdoje;

Bendradarbystės erdvė „Light house“ planuoja plėtrą;

Išmaniųjų ir inovatyvių IT paslaugų kompanija „TeleSoftas“;

Pilies dirbtuvių projektą nuo šiol kuruos Klaipėda ID;

„Workation Klaipėda’20“.


2020-10-01

14 komentarai “Praėjo dveji metai: ar Klaipėdoje vyksta Mėlynasis proveržis?”

  1. Tai kiek dar reikes laukti tram vajaus.laukiu proverzio,o gal mes ne klaipedieciai.

  2. lyg ir buvo protingas žmogus, bet ką jis su ta dunduliu šaika veikia? Ir šiaip, taigi jis senai vilnietis ir jam ta Klaipėda giliai iki lemputės senai-LEZ tai paleistas ir veikia.

    • tai akivaizdu, kad jis tik atlyginima ima. Kalba nesamones apie Galway universiteta, ten turbut verslas ateina pas studentais su finansiniu remimu, dovanomis ir noru itraukti i atveju sprendima. Pas mus verslas arba neateina i universitetas arba ateina su reikalavimu parasykite mums darbus, nu gal dar duokite studentus bet mes nezinome ka su jais daryti. Apie finansine parama galima tik pasvajoti, nes duoti viena kita vienkartine stipendija tai lasas juroje.

  3. viešai per TV pliurpia, kad mes jau senai turime Žalią uostą, tik komunikacijos trūko-reikia apie tai daugiau pasakoti ir stiprinti komunikacija. Kaip dergėm miestą taip toliau ir dergsim, o kad nereikėtų tartis net savo bendrą planą uosto susipaišėm su aukštu statusu- babkės mums, brudas miestui. Vaitkus tiesiog viešai džiaugiasi kaip greitai ir sklandžiai su Skverneliu per visus galus išdūrė miestą. Mylėkite mus. Dabar panašiai ir G.Neniškis tauzija – labai daug Mėlynumo proveržyje pasiekta. Daugiau reikia apie tai pasakoti.

  4. Ką padarė KEPA, pakeitusi pavadinimą į Klaipėdą ID? Kiek pritraukė investicijų už PATRIGUBINTĄ finansavimą iš miesto biudžeto niekas nepaklausia?

  5. Dirbti dar daug ir sunkiai, kur jus ta proveržį matot? Pliažuose WC neatsirado, visi varom i kopas arba i jura. Ar galite pritraukti jaunu šeimų gyventi ir dirbti, kai situacija su darželiais ir mokyklomis labai prasta, šiaurinėje dalyje klases ir grupes perpildytos, mokytojams užuojauta tokiam triukšme dirbti. O darbo vietos? Kokiu susikūrė Lidl pardavėju? Ir tai gal ir gerai, kad neatsidarė naujos gamyklos, nepadaugėjo žmonių su esama infrastruktūra plyštam per siūles. Nėra brangieji kol kas ką komunikuoti, o kai žmones pajus kad gerėja patys bus puikiausi komunikatoriai. Reikia konkrečiai dirbti o ne strategijas kurti, jos sukurtos iki jūsų, ir tai lengviausia dalis

  6. Liūdesys, kam tos strategijos – dirbt reikia, ir daug dirbt, bus ir konkretūs rezultatai, įmonės atsidarinėtų, darbo vietų būtų, o dabar š…. mala, strategijas rašinėja, grybai..

    • Ir? Nelabai ir importuodavo Baltarusija naftos per Klaipėdos uostą. Išskyrus kelis krovinius metų pradžioje.

  7. Klaipėdoje vyksta senolio dudoriaus proveržis į pencininkus, ką tu su tokia pencininke Simonavičiūte, seneliu Taraškevičium ir t.t gali prasiveršt??

  8. Kas darosi su savivaldybe? Kiekvieną dieną po naujieną – deja absurdišką, net melagingą, na, sakykime – juokingą…
    Ką gali padaryti, tiksliau ,ką yra nuveikęs-sugebėjęs p. R.Žulcas savo 25 m. darbuose savivaldybėje? Te pasako… O gal tyčia yra skiriami tokiems svarbeimes darbams žmogeliukai kurie visai netinka ir nesugeba atlikti būsimų įpareigojimų?
    Toks veikėjas buvo ir mero padėjėjas L.Makūnas pabėgęs iš savo pareigų prieš pusmetį.? Tai jis juk buvo pasklrtas – projekto Mėlynasis proveržis -MP įgyvendinimui… Kertu su Pr. asociacija ir dar kt. Tai ką jis padarė? Šis projektas -M .P. – pasmerktas mirčiai jau aišku… Jokių šansų jo įgyevndinimui nėra, (Paskaitykit Ž.P. kas norit tuo įsitikinti…).Pradėkit galvoti kad atsakys už mil. E jo paruošimo finansavimui,iššvaistymui…

  9. Prašymas šalia rašyti lietuviškai, kai yra parašyta angliškai, o tai atrodote gudrei, o ką tai reiškia neaišku, juk ataskaita ne darbo grupei skirta !
    O pie pliažus , tai vėjai kažkokie, tas jau seniai tas vyksta…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Bangų g. 5A (3 aukštas)
Klaipėda, LT-91250
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt