Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2020-10-03 |
[vc_row][vc_column][vc_column_text]Atstatomoje Klaipėdos Šv. Jono bažnyčioje įvyko pirmasis koncertas. Tiesa, šeštadienio vakarą muzika skambėjo koncertine sale tapusioje archeologinėje atodangoje.
Muzikinė archeologija „Jonas Ponas skamba”, surengta ant Šv. Jono bažnyčios pamatų, sulaukė didelio susidomėjimo. Virginijos Spurytės nuotr.
Muzikinės archeologijos „Jonas Ponas skamba“ idėjos autorė – Šv. Jono bažnyčios archeologinių tyrinėjimų vadovė dr. Raimonda Nabažaitė.
„Jau du mėnesius čia dirbu ir manęs vis klausia, ką gero radote, ką gero radote? Nieko gero, draugai, bičiuliai. Radome tik didingos bažnyčios pamatus. Man kaip archeologei tai yra pirmoji patirtis, kai tyrimų aikštelėje randu labai mažai apie tai, ką tyrinėju. Liko tik pamatai, turime apnuogintą Jono bažnyčią. Tačiau mums visiems lieka klausimas ir viso šio susitikimo mintis yra kiekvienam savęs paklausti, ką mums reiškia ši vieta. Jei šiandien ji galbūt dar mažai reiškia, galime pagalvoti, ar esame savo miesto kūrėjai“, – kalbėjo R. Nabažaitė.
Į jaukų, kokybiško garso ir originalaus apšvietimo reginį, pavadintą muzikine archeologija „Jonas Ponas skamba“ susirinko išties nemažai žmonių. Žmonės susidomėję klausėsi istorijų apie Šv. Jono bažnyčios likimą, jos reikšmę Klaipėdai.
R. Nabažaitė į muzikinę archeologiją sukvietė išskirtinai Klaipėdos muzikus, kurie, jos žodžiais tariant, „šiandien statys Šv. Jono bažnyčios bokštą“.
Koncerte pasirodė muzikinės grupės „Lyrikos magistrai“, „Ingaja“, „Hit kick“, violončelės stygas virpino Mindaugas Bačkus. Visi jie pasidalijo savo svajonėmis, kad jau įsivaizduoja, kaip netrukus gros ir atkurtoje Šv. Jono bažnyčioje.
„Susitiksime šviesoje, išsiskirsime tamsoje. Ateikime be lūkesčių, su atvirumu – susitikti, išgirsti, pajausti, sustoti“, – kvietė renginio organizatoriai. Ir žmonės, panašu, išgirdo tokį kvietimą, nes jaukiai vakarojo, klausėsi malonios muzikos gurkšnojo karštą arbatą ir, regis, neliko abejojančių, kad Šv. Jono bažnyčia tikrai bus atstatyta.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”159188,159186,159185,159184,159183,159182,159181,159180,159179,159178,159177,159176″ img_size=”gallery”][/vc_column][/vc_row]
Kas per zmoniu karta ???? Niekada istorijoje (tik po antro karo ) zmones neatstatinejo pastatu kopiju…..state ka reikejo ju poreikiam ir savo supratimu, tik statybos vykdavo toje pacioje vietoje nauju stiliumi galimybemis. Kas cia per supratimas prikelineti zombius….. Reikia baznycios tai ir statykite kokios reikia , o cia tik butaforine kopija……ir net ne Karaliu rumai, valstybingumui pagristi. PAstas baigia galus atiduoti…..Smiltyneje medine KURORTO architektura kam PUDOMA …., kad vilas pastatyti ar uosto sandelius…. KVADAS cia viska TEISINGAI daro….LAUKIA kol sugrius ar kas neapsikentes nugriaus
Daug ko Klaipėdoje nebėra, kas buvo Memelyje:
Jono bažnyčios
Biržos pastato
Burusios paminklo
Dramblio namo
Gerlacho rūmų
Gausybės kitų gražių pastatų.
O tai dabartinių klaipėdiečių gyvenimo tikslas dabar tūri būti atkurti buvusio Memelio didybę ir grožį? Investuosime visus pinigus atstatinėdami viską kas buvo? Net jei to tiesiog nebereikia?
Turime bėdų įveiklindami dar išlikusius pastatus – Centrinis paštas – nebereikia, užtentka mažo atsiėmimo punkto -rūmai tušti. Policijos komisariatas – nebeatitinka šių dienų realijų, išsikraustė. Nežinome ką su šiais pastatais daryti. Mums netrūksta pinigų juos sutvarkyti. Mes neturime vizijos, ką su jais daryti.
Pagal paskutinį surašymą save religingais laiko vos 30-40% Lietuvos gyventojų. Į bažynyčią reguliariai vaikšto vos 15%.
Ai, tai čia ne tik bažnyčia, čia ir koncertų erdvė, ir bendruomenės namai. O tai Klaipėdos koncertų salė netinka? Ji perkrauta? O muzikinio teatro salė? O Kultūros fabriko salės? O naujai suformuotos salės piliavietėje? Visos užimtos? Netelpa klausytojai?
Vertikalus akcentas iš kurio atsiskleis fantastinė miesto panorama? Gal pasakysit, kiek kartų buvote Marijos Taikos Karaliesnės bažnyčios bokšte ir grožėjotės vaizdais?
Klaipėdai trūksta gyventojų. Žmonių. Gimdančių ir dirbančių. Turime velniškai gerai įvertinti, kur sukišim tuos 30 mln, kad tu žmonių padaugėtų. Gražus bažnyčios bokštas neatrodo kaip darbo vietų kūrimo kalvė…
Baikime vaikytis praeities blizgučius bei šešėlius ir kurkime savo miestą tokį, kukio reikia mums.
Labai tiksliai ir aktualiai! Klaipėda – mirštantis, apleidžiamas miestas, kuriame erdvių yra žymiai daugiau nei idėjų, ką jose daryti ir norinčių ar sugebančių jas užpildyti.
Kodėl neskelbiama, kiek kainuos projektas – jo statyba, išlaikymas? Iš kokių lėšų bus finansuojama? Ar tikrai yra toks paskaičiuotas poreikis?
Ir apskritai, arklių ir religinių pastatų statybomis daugiau šiuo metu užsiima miestai Azijoje arba Europos provincijų centrai.
O dvasingumas prasidėtų nuo viešojo tualeto Smiltynėje sutvarkymo.
Labai graži akcija, kuri reiškia tai- kad Jono bažnyčia ilgainiui taps ne tik liuteronų maldos namais, bet ir visų miestiečių gyvos kultūros būveine. Būtų puiku, kad įvairūs edukaciniai istorinės atminties renginiai šioje vietoje vyktų ir ateityje, taip praturtindami senamiesčio gyvenimą. Mokslo laboratorijoms taip pat reikia skirti dėmesio, bet negalima užmiršti apie vietas, kuriose galės lankytis tų pačių laboratorijų darbuotojai po darbo, nepriklausomai nuo to jie yra ar nėra religingi.
Visą laiką buvo skelbiama, kad liuteronų bendruomenė atstatinės bažnyčią už savus ir suaukotus pinigus. Tai ko čia piktintis? Niekas nedraudžia ir akademinei bendruomenei, universitetui viešinti įdėjas, ieškoti finansavimo ir kurti laboratorijas, mokslo centrus statyti. Didžiausias tuščias laukas šalia KU stovi. Ar geriau būtų, kad kas iškeptų kokį primityvų daugiabutį kaip vietoje buvusio saldainių fbr. ar prie Jonkalnio Bangų gatvėje? Labai graži archeologės Raimondos Nabažaitės akcija. Šaunuolė entuziastė. Gaila, kad Dangės skvere archeologiją ne ji darė. Labiau džiaugiuosi ne tiek būsima bažnyčia, o kad jau yra mieste tokių jaunų žmonių kaip Raimonda. Tai didžioji miesto vertybė.
Pirmas koncertas būtent atodangoje, o pačioje bažnytvietėje jau ne vienas koncertas, skirtas bažnyčios atstatymui, vyko…
Dieve, Dieve, nejaugi Lietuvoje nepakankamai dėmesio yra skiriama įvairaus plauko religiniams išvedžiojimams (nesvarbu, ar tai būtų liuteronai, ar kokie nors kitokie)? Man asmeniškai – gerovės Lietuva, ateities Lietuva, mokslo Lietuva, neturi nieko bendro su religiniu fanatizmu, kuris šiuo metu mūsų šalyje tiesiog liejasi per kraštus. Juk būtų galima statyti naujas laboratorijas – mokslo centrus, rinkti pinigus (aukas, jeigu patinka) mokslo plėtrai, ant kurios ir stovi mūsų šalies gerbūvis. Ateitis priklauso nuo mokslo ir mokslui, o ne religijoms. Tačiau mums labiau patinka pinigus švaistyti atgyvenusioms relikvijoms, jų puoselėjimui.. toks įspūdis, jog esame baisiai turtingi, nes jau nebematome kur kitur pinigus būtų galima padėti.
O man Lietuva neturi nieko bendro su ateizmu. Mokslo garbintojai liko Brežnevo epochoje.
Tiesų tiesa!
Vargšė tu, Rasa. Visiška dvasios ubagė! Gaila laiko diskutuoti. Jei tik gali, nerašinėk, turi, matyt, paskyras soc. tinkluose, tai ir reikšk nuomones savo.
Reik tureti mokslininku kad statyt labaratorijas, kitas dalykas visi mokslininkai savo isradimais tersia aplinka, gal nebutina tiek visko kurti kad tuo paciu viska naikinti, gal galima ir paprastais dalykais ismokti dziaugtis…..
Visiškai pritariu!