Donaldas Trumpas nėra geras prezidentas, Lietuva Kalnų Karabacho konflikte neturi palaikyti armėnų, tačiau visi palaiko baltarusių protestus, visi rūšiuoja atliekas, bet mažų provincijos mokyklų uždaryti negalima – taip vienodai į klausimus atsakė visi 6 iš 13-os Seimo nario kėdės Klaipėdos Marių vienmandatėje rinkimų apygardoje pasirengusių siekti kandidatų, trečiadienio vakarą atvykusių į gyvus Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas” ir visuomeninės iniciatyvos „Žinau, ką renku” rengiamus debatus.

Iš 13-os Marių apygardoje kandidatuojančiųjų, į debatus atvyko vos 6. Iš kairės: T. Burkauskas, V. Šukys, L. Girskienė, K. Navickas, E. Kvederis, V. Dubra. Palmiros Mart nuotr.

Tačiau kitais klausimais šešetukas toks vieningas nebuvo.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Ligita Girskienė buvo įsitikinusi, jog daugiau uždirbantys turėtų mokėti didesnius mokesčius, tuo metu Liberalų sąjūdžio atstovas Edmundas Kvederis, su konservatoriais kandidatuojantis Kęstutis Navickas, Darbo partijos atstovas Tomas Burkauskas, Laisvės partijos kandidatas Vaidas Šukys ir Centro partijai – tautininkams atstovaujantis Vytautas Dubra teigė, jog mokesčiai visiems turėtų būti vienodi, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų. O štai tos pačios lyties asmenų partnerystei bei santuokai pritartų tik E. Kvederis ir V. Šukys. Tuo metu už universalių bazinių pajamų įvedimą šalyje pasisakė tik L. Girskienė ir V. Dubra, kiti šiai iniciatyviai nepritartų.

Į šiuos vedančiųjų klausimus kandidatai galėjo atsakyti tik pasirinkdami atsakymus „taip” arba „ne”, o pradžioje visi turėjo galimybę išdėstyti tris pagrindinius savo darbus, kuriuos jie žada įgyvendinti, patekę į Seimą.

Dominavo aplinkosaugos tema

Nežinia, ar dėl to, kad Marių apygardoje kandidatuoja kova prieš taršą išgarsėjusi L. Girskienė bei buvęs aplinkos ministras K. Navickas, tačiau beveik visų pasisakymuose dominavo aplinkosaugos problemos.

Vienintelis iš visų kandidatų V. Šukys didžiausia Klaipėdos problema, kurią jis esą imtųsi iškart spręsti, įvardijo nepritarimą išorinio giliavandenio uosto plėtrai.

„Bendrasis Lietuvos planas šiuo metu yra viena iš opiausių problemų. Išorinio giliavandenio terminalo statymas yra katastrofinė situacija Klaipėdoje. Jeigu aš patenku į Seimą, tai kartu su Laisvės partija susitelkiam Bendrojo plano pertvarkymui, ypač kad nebūtų išorinis terminalas įtraukiamas į šituos planus”, – teigė nuo Liberalų sąjūdžio atskilusios partijos atstovas.

Jis išsakė nemažai priekaištų dabartiniams valdantiesiems dėl, jo teigimu, neskaidraus vadovavimo, į svarbius postus skiriant savo žmones. Minėjo turįs darbo praktikos užsienio uostuose, kurie nuo Klaipėdos uosto pirmiausia esą skiriasi tuo, kad juose dominuoja nuoma, o ne krova, į ką yra susikoncentravęs Klaipėdos uostas.

„Šiuo metu mes turime kovoti už miestą”, – atsakydamas į vedančiųjų klausimą, kas yra svarbiau – vystyti uostą ar rūpintis miesto gyventojų gerove – teigė kandidatas.

L. Girskienė pirmuoju savo, kaip Seimo narės, darbu įvardijo aplinkosaugos sektoriaus pertvarką, kuri esą leistų sutaupyti nemažai biudžeto lėšų. Ji taip pat siektų, kad būtų sukurta taršių įmonių duomenų bazė, kurios šiuo metu Lietuvoje nėra.

„Matau daug neskaidrių dalykų daugiabučių administravimo srityje, dėl to galbūt reiktų keisti kai kurias Civilinio kodekso nuostatas, taip pat ir keisti renovacijos finansavimo modelį bei būtina parengti aiškesnę gamtai padarytos žalos apskaičiavimo metodiką”, – savuosius prioritetus vardijo kandidatė.

Jos teigimu, miestas neišgyventų be pramonės ir verslo, o verslas neišgyventų be žmonių. „Verslas turėtų suprasti, kad negali krautis sau pelnų gyventojų sveikatos sąskaita. Mums reikia susitarti, kitos išeities nebus”, – kalbėjo klaipėdietė.

K. Navickas akcentavo būtinybę pakeisti renovavimo programos finansavimo sąlygas, sudarant palankesnes finansines galimybes namų bendrijoms. Kitas buvusio aplinkos ministro prioritetas būtų atliekų tvarkymo sistemos modernizavimas – „kad matytųsi tiek ekonominė, tiek gamtosauginė nauda, rūšiuojant pakuotes bei aplinkosaugos kontrolės stiprinimas  – tie darbai, kurie buvo pradėti man dirbant, bet kurių valstiečių valdžia nebaigė”.

Klaipėdos uostas, jo teigimu, „eina kirvio principu”, turi atskirą įstatymą, gali diktuoti sąlygas savivaldybei, kaip jis nori plėstis, nederina savo planų su savivaldybe, o šita konkurencija, pasak kandidato„ yra labai labai nesveika”. Visgi tarp svarbiausių prioritetų jis įvardijo būtinybę stiprinti Klaipėdos universitetą.

„Trečias pagal dydį Lietuvos miestas be stipraus universiteto negalėtų būti”, – sakė konservatorių atstovas.

E. Kvederis teigė turįs tris įsipareigojimus – švietimo srities, aplinkosaugos ir mokestinės ekonomikos. Švietimo sektoriuje jis „siektų padaryti strateginę investiciją, orientuojantis į tai, kad yra labai skirtingo tipo mokyklos šalyje, bet pagrindinis tikslas būtų išsilavinęs, savarankiškas žmogus”. Jo teigimu, kaimuose, kur mažai vaikų, būtina palikti pradines mokyklas, o vyresniems moksleiviams būtina sudaryti sąlygas mokytis stipresnėse mokyklose rajonų centruose.

Liberalas taip pat pritarė, jog konfliktinė situacija tarp uosto ir miesto, „kai miesto interesai pradeda eiti į antrą planą, nėra gerai”. Klaipėdos teigė neįsivaizduojąs be stipraus universiteto, kultūrinių renginių, turizmo vystymo.

V. Dubra buvo linkęs grįžti į praeitį, teigdamas, jog visos išvardintos problemos – išorinio uosto plėtra, aplinkosaugos problemos buvo žinomos jau seniai. Jis jas spręstų, pirmiausiai sutvarkydamas teisinę bazę.

„Uostas, žinoma, valstybei reikalingas, bet turi būti ieškoma ir kitų sprendimų. Kodėl pamirštamas kito uosto šalyje įrengimas? (…) Uostas jau yra giliavandenis, praktiškai didžiausi laivai, kurie gali įplaukti į Baltijos jūrą, jau atplaukia į Klaipėdą”, – konstatavo vienoje partijoje su Puteikių šeima į Seimą kandidatuojantis klaipėdietis.

T. Burkauskas nurodė būtinybę skatinti ekonomiką, siekiant pramonines zonas atskirti nuo gyvenamųjų.

„Teikčiau tokius įstatymus, kad pramoninės zonos nebūtų kuriamos tose vietose, kur gyvena žmonės. Turi būti darna tarp uosto ir gyventojų (…) Bet uostas juk turi ir romantinių dalykų – gali pamatyti, kaip laivas plaukia, saulėlydį”, – kitaip pažvelgti į uosto problemą buvo linkęs „darbietis”.

Į debatus neatvyko

Tuo metu net 7 likusieji Marių apygardos kandidatai gyvai susitikti su negausiai į susitikimą atėjusiais rinkėjais bei atsakyti į žurnalistų klausimus nepanoro.

Į debatus trečiadienį neatvyko Lietuvos žaliųjų partijos atstovas Žydrūnas Banevičius, Juozas Girčys, atstovaujantis Lietuvos socialdemokratų darbo partijai, kitai socdemų partijai, vadinamiesiems paluckininkams, atstovaujantis Kęstutis Mickevičius, su „Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjunga” kandidatuojanti Irina Rozova, „Laisvės ir teisingumo” partijos atstovė Sandra Sirutienė, dabartinis parlamentaras Algimantas Kirkutis, iš valstiečių perbėgęs pas krikščionis, ir „Lietuva – visų” atstovas Mindaugas Žilys.