Baltijos vienmandatės apygardos kandidatų debatuose, kuriuos trečiadienio vakarą surengė asociacija „Mano miestas Klaipėda“, pasirodė devyni iš 12-os joje į Seimą patekti norinčių politikų.

Dvi valandas trukęs renginys buvo transliuotas tik internetu. Kandidatams įvairių klausimų pateikė debatų vedėja Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.

Pateikiame klausimus ir apibendrintus kandidatų atsakymus (debatuose nedalyvavo Jolanta Bagdonienė, Lietuvos žaliųjų partijos kandidatė, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Mindaugas Prialgauskas ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatas Gintaras Vaičekauskas).

Šiandien, ketvirtadienį, yra paskutinė išankstinio balsavimo diena, o sekmadienį rinkėjai valią galės pareikšti savo rinkimų apylinkėse. Martyno Vainoriaus nuotr.

Klausimai:

1. Kodėl Baltijos apygardos rinkėjai turėtų rinktis Jus, o ne kitus kandidatus?
2. Ką nuveiksite, kad Lietuvoje kultūra pakiltų į aukštesnį lygį?
3. Išskirkite tris svarbiausius gerovės valstybės punktus.
4. Mūsų visuomenėje moterys patiria žymiai didesnę grėsmę atsidurti skurde. Kaip keisite situaciją, kuri nesikeičia dešimtmetį?
5. Reikia ar ne teismų tarėjų institucijos įvedimo? Kodėl?
6. Ką žadate konkrečiai daryt, kad iki 2024 metų pasikeistų švietimo pagalbos specialistų padėtis? Jų dabar labai trūksta, atlyginimai yra labai maži, padėtis kritiška, o nuo 2024 metų rugsėjo 1-osios prasideda įtraukusis ugdymas, kai įvairių poreikių vaikai turės būti ugdomi pasirinktoje ugdymo įstaigoje.

Atsakymai:

Michail Andrijanov, Vitebske, Baltarusijoje gimęs 42 metų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatas, nenurodęs savo išsilavinimo:

1. Visi mes čia sėdintys einame dirbti Klaipėdai.
2. Pinigai kultūrai dabar tikrai yra skiriami, tik kur jie išeina, per kokius viešuosius pirkimus, įsišaknijusiems kultūros magistrams ir eglučių nuomai po 40 tūkst. eurų.
3. Pirmiausia – dėmesys stipraus silpnam ir gebėjimas atrasti poreikį tam silpnam padėti.
4. Padėtis tikrai yra tragiška, bet pinigų šiai sričiai skiriama nemažai. Klausimas, kaip jie skirstomi, nes iki galutinio vartotojo jie neateina. Jei socialiniuose skyriuose atsirastų rotacija, ateitų naujas kraujas, gal tada bus daugiau galimybių, kad vienišos mamos sulauks pagalbos.
5. Teismų tarėjai reikalingi, bet reikia įvesti ir prisiekusiųjų teismą. Teisėjams reikia padėti, bet teisėjus reikia ir teisti, kai tam ateina laikas. Teismų sistema dabar labai serga.
6. Švietimas yra ne vien pinigai, o dabar požiūris į vaikus yra kaip į krepšelius. Tai reikia keisti.

Mindaugas Bastakis, Klaipėdoje gimęs 39 metų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Klaipėdos universitete įgijęs transporto inžinerijos ir jūrų laivavedybos išsilavinimą, tolimojo plaukiojimo kapitonas:

1. Esu jūrininkas, tolimojo plaukiojimo kapitonas, daug metų dirbęs Vokietijos kompanijoje, aplankęs didžiausius pasaulio uostus. Mano darbo patirtis Klaipėdai gali daug duoti, siūlau atsigręžti į jūrą, kurti jūrinę ekonomiką.
2. Kultūra duoda daug naudos, ją reikia skatinti nuo pradinių klasių, o dėl finansavimo didinimo šios sektoriaus žmonėms, pinigų galima rasti naujose srityse, pavyzdžiui, plėtoti jūrinė ekonomiką. Kultūra yra labai svarbi sritis.
3. Gerovės valstybė yra tada, kai žmonės viskuo patenkinti – ir sveikata, ir finansais, ir pagalba iš valstybės. Gerovė valstybė labai susieta su stipria ekonomika.
4. Reikia akcentuoti ir profesinių sąjungų reikalingumą, kad dirbantieji į jas stotų, nes dabar to nereikalaujama.
5. Mano nuomone, teismuose turėtų būti papildomi žmonės, kurie priimtų sprendimus, tai nebūtų blogai. Bet reikėtų diskutuoti, ar tai neapsunkintų biudžeto, ar mažintų teisėjų krūvius.
6. Tos problemos su specialiųjų poreikių vaikučiais niekur nedings, o jų ir daugėja. Valstybė, reikia pripažinti, nėra pasiruošusi tokiai situacijai. Gal reikėtų pritraukti senjorus ar arti pensinio amžiaus esančius žmones per Užimtumo tarnybą, kad jie taptų švietimo pagalbos specialistais ir padėtų mokytojams prižiūrėti tuos vaikučius.

Simas Galdikas, Klaipėdoje gimęs 33 metų Darbo partijos kandidatas, „Neptūno“ krepšininkas, Klaipėdos universitete įgijęs kūno kultūros ir sporto pedagogikos išsilavinimą:

1. Visą gyvenimą augau Baltijos apygardoje, čia yra mano rajonas, mano gatvės. Dabar man nepatinka, kad seimūnų 4 metus nematome, o aš tikrai bendrausiu su žmonėmis, noriu būti vienas iš tų, kurie atkurs pasitikėjimą valstybe.
2. Manau, kad pirmiausia reikia investuoti į jaunuosius talentus, kai jiems padėsime atsiskleisti, išugdysime menininkus. Žinoma, reikia renovuoti ir kultūros infrastruktūrą.
3. Tai yra žmonės, mes esame ta gerovė. Jei būsime sąžiningi, sveiki, mylėsime savo šeimą, būsime pilietiški, mes tikrai galėsime sukurti gerovės valstybę.
4. Biudžetas ne guminis, kad būtų galima visiems pakelti algas ir išmokas, reikėtų iš kažko atimti ar didinti mokesčius. Todėl mes sakome, kad pirmiausia reikia kurti darbo vietas, o tada klestės ir smulkusis verslas, tada į biudžetą sugrįžta mokesčiai ir tada mes galime kelti atlyginimus ir didinti išmokas. Kitaip mes nieko nepakelsime, nors apie tai ir kalbėsime.
5. Pritariu, nes žmonės teismais nepasitiki, turime skaidrinti, tarėjai turi būti mišriai surinkti, o teisėjus turi žmonės rinkti, kad nebūtų klano.
6. Problema yra ne tik pinigai, bet ta, kad trūksta tų padėjėjų. Turime 4 metus pasiruošti, tai imkime ir paruoškime tuos specialistus, po 4 metų juos jau galime turėti.

Evaldas Jurkevičius, Klaipėdoje gimęs 51 metų Krikščionių sąjungos kandidatas, turintis edukologijos bei viešojo administravimo aukštąjį išsilavinimą:

1. 2008-2012 metais teko didelė garbė dirbti Klaipėdai Seime, buvau išrinktas Baltijos vienmandatėje apygardoje. Dabar dalyvauti rinkimuose labai pastūmėjo situacija su koronavirusu.
2. Kultūra prasideda nuo pasisveikinimo su kaimynu, šuniuko vedžiojimo ir maišelio panaudojimo. Turime Žvejų kultūros rūmus – gėda miesto tarybai, kad jie nesikeičia, turime Kultūros fabriką, nors negirdėjau, kokia kultūra ten vyksta. Atlyginimai kultūros sektoriuje yra labai vargani todėl, kad miesto taryba daug dirba.
3. Gerovės valstybė – žiniasklaida, užimtumas ir pagarba žmogui. Žiniasklaida neturėtų rodyt pamokų būsimiems vagims, užimtumas nuo vaikystės, būreliai turėtų būti nemokami, pagarba žmogui – valstybės tarnautojai turi tarnauti žmogui.
4. Valstybė turi spręsti šią problemą, reikia pasirūpinti šitais žmonėmis, vieniša mama neturėtų galvoti, kaip jai prisidurti prie valstybės paramos, nes jos neužtenka. Daugiavaikėms šeimoms reikia peržiūrėti visą mokestinę sistemą.
5. Tarėjai reikalingi, kaip tai veikia Anglijoje, Amerikoje. Ne dėl to, kad teismai blogi, bet juose turėtų atsirasti tarėjų institutas – patriotiški, su permatoma sąžine žmonės, kaip patariamasis pilietiškumo balsas, kad išsisklaidytų nepasitikėjimo jausmas.
6. Praeitą sezoną garbingai dirbau mokytojo padėjėju ir gavau 164 eurus į rankas. Bet kai paskaitai pareigines instrukcijas, dar įdomiau darosi – dirbti padėjėju nereikia aukštojo išsilavinimo,, gali būti ir pensininkas, norintis prisidurti prie pensijos. O dabar yra sunkus reikalaujantis įgūdžių. Todėl būdamas Seimo nariu švietimo pagalbos specialistams pakelsiu algas ir peržiūrėsiu reikalavimus, kad nors kažkokius kursus jie baigtų.

Audrius Petrošius, Klaipėdoje gimęs 32 metų Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas, įgijęs teisės bei politikos mokslų aukštąjį išsilavinimą:

1. Mano siekis yra tapti tiltu tarp Klaipėdos ir Vilniaus, esu pasiryžęs garsinti ir spręsti ne tik Baltijos apygardos, bet ir visos Klaipėdos, viso regiono problemas Vilniuje. Balsuoti už mane reikėtų, nes esu stiprios komandos atstovas.
2. Šį klausimą susiečiau su švietimu, nes tinkamai išugdytas jaunuolis turės įprotį lankytis kultūros renginiuose. O tas procesas užtruks pakankamai ilgai, bet perspektyva kultūrai egzistuoja.
3. Gerovės valstybės neįsivaizduoju be pilietiškos visuomenės, turi stiprėti ir socialinė apsauga ir turėtume kalbėti apie orų pragyvenimą.
4. Dalis šio klausimo yra susijusi su tuo, kad vyrai uždirbs daugiau, nes dirba sunkius fizinius darbus, kurių moterys dirbti negali. Pagrindinis mūsų partijos prioritetas yra švietimas, reikia atsigręžti į šią sritį, kad visi nepalankiomis sąlygomis augantys vaikai gautų vienodas švietimo sąlygas, o vaiko pinigus susiesime su darželių lankymu.
5. Asmeniškai nepritariu teismų tarėjų institutui. O kaip daryti teismų darbą patikimesnį – didesnis viešumas skiriant teisėjus ir visuomenės įtraukti. Teismų tarėjų vaidmenį dabar atlieka ekspertai, tai turėtų likti.
6. Mūsų partija savo rinkimų programoje numato, kad kiekvienoje savivaldybėje turi atsirasti daugiafunkcis mokymo centras, kurio infrastruktūra būtų pritaikyta visiems vaikams, kad jis taptų pavyzdžiu kitoms mokykloms. O lėšų galima atrasti, reikia efektyvinti dabar skiriam pinigų panaudojimą.

Nina Puteikienė, Molėtų rajone gimusi 55 metų Centro partijos – tautininkų kandidatė, Vilniaus universitete įgijusi žurnalistikos išsilavinimą:

1. Esu tas žmogus, kuris rožes sugeba užauginti ir šiaurinėje sodo pusėje. Jau 5 metai dirbu miesto tarybos opozicijoje ir dirbu rezultatyviai. Į Seimą einu su idėja Klaipėdai ir Lietuvai.
2. Esu tas žmogus, kuris jau 5 metus miesto taryboje siūlo kelti algas kultūros darbuotojams. Mano dėka moksleiviai nemokamai gali lankytis Kultūrų komunikacijų centre ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje.
3. Gerovės valstybė stovi ant trijų saugumo dramblių: ekonominis saugumas, socialinis saugumas ir psichologinis saugumas.
4. Vokietijoje gyventojų pajamų mokestis yra skaičiuojamas sudedant visos šeimos narių pajamas ir padalijant iš narių skaičiaus, jei pajamų vienam narui suma yra mažesnė nei orus pragyvenimo lygis, mokesčių mokėti nereikia, o jei pajamos per mažos, tai valstybė dotuoja. Vokieitijoje skyrybų atveju, jei iki tol vyras dirbo, o žmona rūpinosi jo gerove, jo pajamos padalijamos ir žmonai, tad moteris, tapusi vieniša mama, neliks nuskriausta. Siūlome eiti tokiu keliu kaip Vokietija.
5. Taip, reikia, nes tai stiprina demokratiją ir tai leidžia teisėjams išlikti labiau nešališkiems.
6. Gana Europos Sąjungos pinigus investuoti į trinkeles, ES pinigai turi būti nukreipti į švietimo infrastruktūrą ir mokymo procesą.

Irena Šiaulienė, Kelmės rajone gimusi 65 metų Lietuvos socialdemokratų darbo partijos kandidatė, turinti istorikės aukštąjį išsilavinimą:

1. Rinkėjai mane pažįsta, stabiliai kandidatuoju vienoje – Baltijos apygardoje, nuosekliai dirbu, politikoje turiu daug patirties.
2. Per paskutinę Seimo kadenciją kultūrai buvo padaryta nemažai, pageidautina, kad būtų daugiau. Problema yra kultūros darbuotojų darbo užmokestis, mes savo programoje numatome, kad jis turi būti lygus vidutiniam darbo užmokesčiui.
3. Mes akcentuojame skandinavišką gerovės valstybės modelį: aukštas bendras vidaus produktas, aukštas socialinio išsivystymo lygis, žemas atskirties lygis, pilietiškumas, bendruomeniškumas, demokratija.
4. Atėjo metas susitelkti į mūsų socialinę problematiką, aktyviau spręsti, todėl savo programoje esame numatę visų lygių atlyginimų kėlimą – vidutinis darbo užmokestis 2000 eurų, minimalus mėnesio atlyginimas 1000 eurų ir nuo jų nemokėti gyventojų pajamų mokesčio. Reikia skaidrinti socialinės paramos teikimą, didinti valstybės remiamas pajamas, nes 125 eurai yra mažai.
5. Visuomenė nepatenkina teismų darbu, jie per daug uždari ir teismų tarėjų institutas yra vienas būdų atverti teismus ir tai būtų kontrolė. Tai vienas realiausių būdų skaidrinti sistemą, kad teisingumas būtų vykdomas kokybiškai.
6. Kad švietimas nuosekliai plėtotųsi, visos partijos turi pasirašyti susitarimą, kad mokyklos jaustųsi stabiliai, žinotų vystymosi gaires. Toks susitarimas buvo parengtas, bet deja, nepasirašytas iki šiol.

Lina Šukytė-Korsakė, Šilalės rajone gimusi 49 metų partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatė, įgijusi slaugos bei visuomenės sveikatos aukštąjį išsilavinimą:

1. Žmonės šiandien labai nusivylę valdžia, einu tai bandyti pakeisti.
2. Kultūrai reikia skirti didesnį finansavimą ir nuo mokyklos reikia įdiegti pomėgį domėtis kultūra. Dabar kultūrai mokykloje skiriama mažai dėmesio, o reikia didinti finansavimą būreliams, kad vaikai galėtų išreikšti save.
3. Laikykimės visi 10 Dievo įsakymų.
4. Reikia skatinti smulkų verslą, kad pirmais ir antrais metais nereikėtų mokėti mokesčių, skatinti senjorus dirbti, o įmonėms, kurios juos įdarbina, suteikti lengvatų.
5. Debatuose nebedalyvo.
6. Debatuose nebedalyvavo.

Mindaugas Tarnauskas, Šakiuose gimęs 32 metų Laisvės partijos kandidatas, Šiaulių universitete įgijęs filosofijos išsilavinimą:

1. Dabar galiojančius draudimus reikia pakeisti, todėl rinkimuose dalyvauju. Visi šios apygardos kandidatai yra simpatiški žmonės, bet reikia žiūrėti, kas yra už kandidatų, kas yra jų partijų lyderiai.
2. Norėtųsi didinti kultūros pasiekiamumą regionuose, ugdyti kultūros sektorius verslumą. Nesu kultūros specialistas, bet mūsų partijos programoje kultūrai skiriamas didelis dėmesys.
3. Laisvės partija turi tris pagrindinius prioritetus: švietimas, žmogaus teisės, ekonomika.
4. Moterys turėtų aktyviau įsitraukti į politiką, verslą, uždirbti, turime sudaryti sąlygas kurtis mažam ir vidutiniam verslui, neapkrauti jo mokesčiais.
5. Asmeninė nuomonė tokia, kad pritarčiau, nes tai nebloga galimybė didinti visuomenės pasitikėjimą teismais.
6. Norėtųsi, kad visi vaikai mokytųsi gerose mokyklose. Kokybė mokyklose turėtų būti pagrindinis prioritetas. Laisvės partija planuotų sukurti specialaus magistro programą, kad 70 proc. pedagogų turėtų magistro laipsnį, o tada jiems būtų galima mokėti didesnius atlyginimus, kurie siektų 1,5 vidutinio darbo užmokesčio.