„Klaipėdos energija“ pirmoji šalyje įdiegs kainas mažinančią naujovę

Verslas
Avatar photoAtvira Klaipėda
2020-10-09

Uostamiesčio savivaldybės valdoma centralizuotos šilumos tiekėja AB „Klaipėdos energija“ praneša radusi galimybę sumažinti brangesnių nei biokuras gamtinių dujų vartojimą – ji pirmoji šalyje statys akumuliacinę talpą, kurioje bus kaupiamas karštas vanduo, pagamintas iš pigesnio kuro.

Vienoje iš Latvijos įmonių stovinti akumuliacinė talpa.

„Akumuliacinės talpos gana populiarios Skandinavijos šalių energetikos įmonėse. Taupymo principas paprastas: pagaminę karštą vandenį naktį, kai šilumos vartojimas minimalus, laikysime jį sandariai izoliuotoje talpoje, o atsiradus poreikiui per rytinius ir vakarinius vartojimo pikus, iš rezervuaro gražinsime į šilumos tiekimo ciklą. Taip sumažinsime tiek gamtinių dujų vartojimą, tiek gamybinius nuostolius. Mat dažnai užkuriant ar gesinant katilus trumpėja jų eksploatacijos laikas, didėja kuro sąnaudos, o kol pasiekiamas katilo darbinis režimas, ženkliai pakyla taršos išmetimai“, – pranešime cituojamas Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Galimybių studiją atlikę mokslininkai nustatė, kad bendrovei pakaktų pagrindiniame padalinyje – Šilutės plente esančioje katilinėje – pastatyti 3000 kub. m akumuliacinę talpą. Tokiu atveju vien šilumos gamybai naudojamų gamtinių dujų sutaupytas kiekis sudarytų apie 15 000 megavatvalandžių (MWh) per metus.

Teigiama, kad ekologiniu aspektu akumuliacinės talpos įrengimas padėtų mažinti šiltnamio efektą. Kasmet į atmosferą būtų išmetama apie 2900 tonų mažiau anglies dvideginio (CO2).

Preliminariai tokio rezervuaro įrengimas gali kainuoti apie 600 tūkstančių eurų, bet galutinė kaina paaiškės viešo konkurso metu. Studijos autoriai pažymi, kad net skaičiuojat maksimalią kainą investicija atsipirktų per 3-4 metus, o tokios akumuliacinės talpos tarnauja 40 metų.

„Be abejo, pagrindinis tikslas yra ekonominis – dalį brangesnio iškastinio kuro pakeisti pigesniu atsinaujinančiu ištekliu – biokuru. O tarp netiesioginių naudų taip pat verta paminėti, kad talpos įrengimas padidins visos sistemos patikimumą. Tinklų avarijos atveju akumuliacinėje talpoje bus sukauptas pakankamas karšto vandens kiekis, kad išlaikyti sistemos veiksnumą, kol būtų likviduojama gedimo priežastis“, – sakė A. Katinas.

AB „Klaipėdos energija“ šio projekto finansavimui pateikė paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūrai ir gavo patvirtinimą, kad bus koofinansuojama iki 30 proc. akumuliacinės talpos įrengimo išlaidų. Statybos darbus ir rezervuaro eksploataciją planuojama pradėti 2021 metais.

Žymos: | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Miestas

Klaipėdoje baigti hidrauliniai bandymai

AB „Klaipėdos energija“ praneša sėkmingai baigusi kasmetinius centralizuotos šilumos tinklų hidraulinius bandymus. Nuo gegužės 13 iki birželio 26 dienos darbai ...
2024-07-05
Skaityti daugiau

Svarbu, Verslas

Karšto vandens ir gyvatuko kaina nesikeis

Uostamiesčiui ir Gargždams centralizuotą šilumą tiekiančios bendrovės „Klaipėdos energija“ valdyba liepai nustatė tokį pat jos tarifą, kaip ir galiojantį birželį ...
2024-06-29
Skaityti daugiau

Miestas

Architektai ir urbanistai siūlė idėjas Klaipėdai 

Klaipėdoje pristatymus surengė urbanistikos ir architektūros projekte „Išmanusis miestas“ dalyvavusios kūrėjų komandos. Uostamiesčio savivaldybė projekto dalyvius kvietė nagrinėti keturias miesto ...
2024-06-26
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This