P0

Sveikata

Socialinių tinklų pasekmės: nuo socialinių iki psichologinių problemų

Vilma Liaugaudaitė, LSMU Neuromokslų instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja
2020-10-09


Pastaruoju metu daug diskutuojama apie mūsų visų gerovei kenkiančias interneto grėsmes. Internetas mums atvėrė daugiau bendravimo, informacijos paieškos ir gausos galimybių.

Tuo pačiu metu daugėja žmonių, kuriems internetas tampa kaip narkotiku, skaičius.

Geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo grėsmių, kylančių socialiniuose tinkluose. pixabay.com nuotr.
Įdomioji statistika

Statistikos portalo „Statista“ duomenimis, Lietuvoje 2019 m. net 95 proc. interneto vartotojų iki 25 metų amžiaus, internetu naudojosi kiekvieną dieną. Mažiau aktyvūs kasdienio interneto naudojime (85 proc.) 45-54 metų amžiaus interneto vartotojų, ir apie 75 proc. yra 55 metų amžiaus ir vyresni.

Lietuvoje internetas daugiausiai naudojamas ryšiams, informacijos paieškai apie prekes ir paslaugas (62 proc. gyventojų), naujienoms skaityti (72 proc. gyventojų) bei bendravimui socialiniuose tinkluose (54 proc. gyventojų).

Kaip jau tenka pastebėti, tarp jaunesnių gyventojų išlieka populiaresnis bendravimas socialiniuose tinkluose (90 proc.) ir elektroninių laiškų siuntimas (85 proc.).

Vieno tyrimo metu nustatyta, kad išmaniųjų telefonų naudotojai savo telefonus vidutiniškai paliečia maždaug nuo 10 iki 200 kartų per dieną, kurių trukmė siekia nuo 10 iki 250 sekundžių. Net 80 proc. išmaniųjų telefonų naudotojų reguliariai tikrina paštą ir asmenines paskyras socialiniuose tinkluose, net ir be pranešimų.

Mokslo įrodymai

Atlikti tyrimai rodo, kad beveik 70 proc. žmonių socialiniuose tinkluose siekia save pavaizduoti tokiais, kokie realybėje nėra. Ir viskas tam, kad būtų įrodyta, jog mūsų gyvenimas įdomus, pilnas nuotykių ir teigiamų emocijų, nors tai dažnai neatspindi tiesos. Juk visi mes patiriame ir neigiamų išgyvenimų, ir sunkumų, apie kuriuos retai kada skelbiame socialiniuose tinkluose.

Kai visa galva pasineriama į socialinių tinklų gyvenimą, dažnai aplanko tokie jausmai, kaip kaltė, pavydas, pyktis, nepasitenkinimas. Visi šie jausmai anksčiau ar vėliau gali peraugti į ilgalaikes psichologines problemas – kompleksus, užguitumą, savidestrukcines mintis.

Pasekmės gali būti įvairios, pradedant šeimos bei socialinėmis problemomis, baigiant psichoemociniais sutrikimais.

Aktyvūs socialinių tinklų naudotojai, turi didesnį polinkį patirti nerimą ir neigiamas emocijas, dažniau susiduria su kontrolės stoka pasireiškiančia su polinkiu į netinkamą, kompulsyvų elgesį.

Dauguma socialinių tinklų naudotojų yra neatsiejami nuo didelio interneto kiekio ir gali būti labai susiję su priklausomybe nuo interneto.

Moksliniais tyrimais nustatyta daugybė psichikos problemų, susijusių su per dideliu interneto naudojimu, įskaitant depresijos simptomus, nerimą ir žemą savivertę.

Atsižvelgiant į naudotojų amžiaus ypatumus, ir tai, kad paaugliai vis dažniau naudojasi išmaniaisiais telefonais, labai tikėtina, kad paaugliams kyla psichologinių sunkumų, susijusių su išmaniųjų telefonų naudojimu.

Socialiniai tinklai paauglystėje

Paauglystėje intensyviai vyksta asmens savo tapatumo paieškos, iš vaikystės pereinama į suaugusiojo pasaulį, todėl paaugliai neretai puola į kraštutinumus, jiems dažnai kyla įvairių prieštaravimų, noras rizikuoti. Šiame amžiaus tarpsnyje dar tvirtai nesusiformavę gebėjimai kritiškai vertinti supančią aplinką, todėl atsparumo grėsmėms atžvilgiu paaugliai yra pažeidžiami.

Problemos rimtumą atskleidžia ir tai, kad paauglių elgesys internetinėje erdvėje kinta, jis tampa vis rizikingesnis. Paaugliai dažnai kontaktuoja su nepažįstamaisiais, naudojasi smurtinio ir seksualinio turinio interneto svetainėmis, populiarėja paauglių elektroninės patyčios. Priekabiavimas ir nepageidaujami seksualinio turinio pranešimai, asmeninės informacijos skelbimas, patyčios, asmens tapatybės vagystės ir kt. dažnai lemia paauglių pažeidžiamumą.

Atlikta tyrimų, kurie teigia, kad paaugliai, ypač mergaitės, labiau linkusios įsitraukti į veiklą socialiniuose tinkluose.

Paaugliai, kurie yra mažiau patenkinti savo gyvenimu, naudoja internetą kaip bendravimo aplinką, kurioje jaučiasi labiau savimi pasitikintys, ypač akcentuojant anoniminio bendravimo galimybes.

Paaugliai, kurių santykiai su tėvais, bendraamžiais nėra tvirti, tikėtina, dažniau ieškos bendravimo galimybių internete. Pastarieji internetą vertina kaip palankią galimybę užmegzti asmeninius ir intymius ryšius su kitais asmenimis.

Rizikingas elgesys internete neigiamai veikia paauglio socialinio gyvenimo kokybę, jo fizinę ir psichinę sveikatą. O naudojimasis internetu be jokių apribojimų ar kontrolės dažniausiai lemia neigiamus padarinius paauglio socializacijai.

Poveikis žmogaus asmenybės formavimuisi

Socialiniai tinklai formuoja tam tikrą socialinį kapitalą, kurio pagrindu vyksta socializacija. Yra žinoma, kad socializacija vyksta sąveikaujant su aplinka, tame tarpe ir su socialiniai tinklais, kurie asmenybę tarsi „įveda“ į visuomenę, perteikiant turimą socialinę patirtį (žinias, vertybes, elgesio taisykles ir normas, bei nuostatas). Egzistuoja tam tikra socialinė erdvė, tarsi socialinis laukas, kurį sudaro įvairių tikslų, poreikių, interesų turintys asmenys.

Socialiniai tinklai, kuriuose yra kuriamas savo idealiojo „aš“ paveikslas ar tikint kitų dalyvių skelbiama informacija, mūsų centrinėje nervų sistemoje gali susikurti tikrovės neatitinkantys prisiminimai. Prisiminimai, kurie mums pakiša koją, bandant atskirti realybę nuo susikurto mūsų pasaulio.

Laikui bėgant, nusivylimas ateina ne tik dėl to, kad aplinkiniai neva gyveną įdomų ir nekasdienišką gyvenimą, bet kad ir tu pats neatitinki to savo susikurto ir afišuojamo gyvenimo. Nusivylimas didėja, nepasitenkinimas savimi auga. Iškraipomi mūsų tikrieji prisiminimai ir susidaro pavojus, jog linija tarp tikrojo mūsų gyvenimo, ir to, kuris afišuojamas socialiniuose tinkluose, eigoje išnyks.

Geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo grėsmių, kylančių socialiniuose tinkluose. Tyrimais įrodyta, kad šeima yra pirminis socialinis veiksnys, turintis įtakos nuostatų ir elgesio formavimuisi.

Naudojimosi internetu dažnis, taip pat ir socialiniais tinklais, trukmė ir patiriamos rizikos glaudžiai susiję su įvairiomis šeimos charakteristikomis. Pastebėta, kad šeimos psichologinė atmosfera yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, užsiimant pavojinga veikla internete. Todėl labai svarbus vaidmuo tenka mus supančiai aplinkai ir jos kūrimui. Supratimas, palaikymas šeimoje, tinkamas auklėjimo stilius – tai aplinkos veiksniai, kurie gali padėti apsaugoti, kad netaptume priklausomi nuo nuo socialinių tinklų ar kitų veiklų internete.

Pozityvūs santykiai su draugais, bendraklasiais, kolegomis, savirealizacijos galimybės, aukšti akademiniai laimėjimai, saugumo jausmas taip pat yra aplinkos apsauginiai veiksniai, užtikrinantys saugų elgesį internetinėje erdvėje.

Labai svarbu ugdyti aukštą sąmoningumo lygį, stiprią vertybių sistemą, pasitikėjimą savimi, efektyvius komunikavimo įgūdžius.

Straipsnis iš ciklo, skirto atviros psichiatrijos mėnesiui ir Pasaulinei psichikos sveikatos dienai pažymėti. 


    2020-10-09

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt