Lapkričio 6 d. Klaipėdos dramos teatre vyks Valstybinio Jaunimo teatro gastrolės – pasaulinio garso lenkų režisieriaus Krystiano Lupos spektaklis pagal W. G. Sebaldo knygą „Austerlicas“. Tai pirmos Krystiano Lupos spektaklio gastrolės Lietuvoje.

Aktoriai Sergejus Ivanovas ir Valentinas Masalskis. Lauros Vansevičienės nuotr.

Krystianas Lupa taip pat yra spektaklio inscenizacijos ir scenografijos autorius. Spektaklyje vaidmenis kuria aktoriai Valentinas Masalskis, Sergejus Ivanovas, Danutė Kuodytė, Viktorija Kuodytė, Jovita Jankelaitytė, Matas Dirginčius. Spektaklio videoprojekcijų autorius Mikas Žukauskas. Kompozitorius – Arturas Bumšteinas. Kostiumų dailininkas – Piotras Skiba (Lenkija).

W.G.Sebaldo kūrybos viršūne vadinamame 2001 m. pasirodžiusiame paskutiniame jo romane „Austerlicas” per asmeninės patirties prizmę reflektuojama holokausto trauma žmoniją alinančių karų kontekste,-  skelbiama pranešime žiniasklaidai.  Sebaldas mirė beveik iškart po „Austerlico“ pasirodymo, sulaukęs 57-erių.  Tais pačiais metais jis buvo realiausias kandidatas gauti Nobelio literatūros premiją. Tačiau ir be Nobelio Sebaldas tapo kultine figūra. Parašęs penkias knygas, jis įėjo į šiuolaikinės literatūros istoriją kaip klasikas, novatorius ir pranašas.

 „Austerlico“ įvykiai apima šešis dešimtmečius, nuo 1939-ųjų iki amžiaus pabaigos. Veiksmas vyksta Antverpene, Velse, Oksforde, Londone, Paryžiuje, Prahoje, Terezyne, Marienbade. Istoriniai įvykiai yra pasibaigę iki pasakojimo pradžios. Sebaldas aprašo beveik tris paskutinius XX a. dešimtmečius skirtinguose Europos miestuose vykusius atsitiktinius susitikimus tarp pasakotojo ir vienišo klajūno Austerlico.

Iki pilnametystės Austerlicas nežinojo nei savo tikrojo vardo, nei kas jo tėvai. Penkiametį berniuką jo motina, prieš pat deportaciją į Terezyno koncentracijos stovyklą, gyvybės traukiniu iš Prahos išsiuntė į Londoną. Tėvas dingo be žinios. Austerlicas kitu vardu buvo įsūnytas ir augo Velse, mokėsi Oksforde, po studijų apsigyveno Londone ir užsiėmė XIX a. architektūros tyrinėjimais. Gyveno be atminties, kol Liverpulio stotyje, kur kadaise buvo atvežtas, jį užklupo prisiminimo smūgis. Tada leidosi į savo vaikystės namų ir tėvų paieškas. Tačiau grįžimas į namus Prahoje tik dar labiau sustiprino Austerlico atskirties jausmą, ir vien tėvų pėdsakų paieška suteikia jo gyvenimui prasmę.

Anot Lupos, Sebaldo literatūra „gali inicijuoti teatro kalbos permainas”, atsisakant teatre įprastų dialogų ir charakterių: „Teatre turi pasirodyti tas Sebaldo mąstantis žmogus. Aktoriaus sąjungininku šiame procese gali tapti jo sąveika su vaizdais ir erdve. Taip teatras gali kurti nesibaigiančias asociacijas“.

Tačiau, kalbėdamas apie  permainas, Lupa akcentuoja ne pačią teatro estetiką, bet jo moralinę atsakomybę: „Mūsų nauji meniniai bandymai nėra orientuoti į sėkmę, nes įžengiame į vis sudėtingesnių konfrontacijų laikotarpį. Jei ir toliau tik rūpinsimės naujų darbų sėkme, iš esmės būsime vis anachroniškesni. Turime pakeisti savo meninę filosofiją, turime perteikti žiūrovams savo atsinaujinimo poreikį. Mums reikia atsinaujinti vardan akistatos su vis sudėtingesniais klausimais, net tada, jei apskritai nesame pajėgūs į juos atsakyti“…

Spektaklis bus rodomas Klaipėdos dramos teatro Didžiojoje salėje lapkričio 6 d. 17 val. Bilietus platina tiketa.lt