Paveldosaugininkai kantriai laukia, kol tris pastatus Klaipėdos senamiestyje prieš metus nugriovę asmenys pateiks pasiūlymus, kaip juos atkurs ir atlygins padarytą žalą. Jei šių pastatų savininkai bus geranoriškai nusiteikę, paveldo sergėtojai net nebereikalaus atlyginti žalą, o jos sumą įskaičiuos į atkuriamų pastatų vertę.
Daržų g. 14 esantis pastatas buvo nugriautas pernai rugpjūtį, griuvėsiai riogso iki šiol. Virginijos Spurytės nuotr.
Klaipėdos senamiestyje, Daržų g. 14 esantis, pastatas buvo nugriautas pernai rugpjūtį, o po gero mėnesio griuvo ir Didžiojo Vandens g. 26 bei 28 esantys du pastatai. Toks įžūlus paveldo suniokojimas sukėlė ir paveldosaugininkų, ir visuomenės pasipiktinimą, tačiau ir praėjus metams vis dar riogso griuvėsiai, o padaryta žala, nors ir nustatyta, nėra atlyginta.
Komisija paskaičiavo, jog dėl Daržų g. 14 pastato, kuris yra regioninės reikšmės valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, padaryta žala siekia apie 700 tūkst. eurų. Kitiems dviem pastatams, esantiems Didžiojo Vandens gatvėje, juos nugriovus padaryta žala siekia apie 154 tūkst. eurų. Šie du pastatai nėra įrašyti į Kultūros vertybių registrą, tačiau jie patenka į saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – Klaipėdos senamiesčio – teritoriją, tad saugotini kaip senamiesčio struktūros dalis, jie turi ir vertingųjų savybių.
Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistai, užfiksavę griovimo atvejus, kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Prokurorai po beveik metų ikiteisminį tyrimą nutraukė, nes nerado priežasčių atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti asmenys, galimai sugriovę minėtus pastatus.
Anot Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiojo specialisto Laisvūno Kavaliausko, išaiškinta, kad už Didžiojo Vandens gatvėje esančio vieno pastato nugriovimą yra atsakingas fizinis asmuo, kito – juridinis asmuo. O dėl Daržų g. 14 esančio pastato nugriovimo esą yra trys kaltininkai – vienas iš savininkų, rangovas ir projekto vadovas.
KPD Klaipėdos skyrius rugsėjo 21 d. išsiuntė pastatų griovėjams pasiūlymus atkurti iki griovimo buvusią pastatų būklę ir atlyginti žalą. Kartu nurodytas reikalavimas KPD Klaipėdos skyriui iki spalio 12 d. raštu pateikti statybos/tvarkybos projektinius pasiūlymus su preliminariais sprendiniais ir darbų sąmata, taip pat reikalauta nurodyti ir konkrečius terminus, kada ketinama įgyvendinti atkūrimo darbus bei atlyginti žalą.
Tačiau iki nurodyto termino bei praėjus kelioms dienoms po jo paveldosaugininkai nebuvo sulaukę jokių žinių.
„Dar kol kas nieko nesulaukėme, bet šią savaitę lauksime, nes mes tikrai nesitikime, kad jie viską pateiks iki nurodyto termino. Tačiau jei iki savaitės pabaigos nieko nesulauksime, tada jau domėsimės, kur jie prapuolė, ar yra kažkokie sprendimai. Taip, terminas yra nustatytas, bet mes nesame tokia baisi represinė institucija. Jei nesulauksime, ieškosime sprendimo. Ne kasdien su tokiomis situacijomis susiduriama, todėl ir mums reikia analizuoti teisės aktus ir žiūrėti, kaip elgtis“, – teigė L. Kavaliauskas.
Anot jo, jei atsakingi asmenys pateiktų projektinius pasiūlymus, kaip ruošiasi atkurti nugriautus pastatus, jei sutiktų su paskaičiuotos žalos dydžiais ir jos neginčytų, tai galėtų atkuriant pastatus į sąmatą įtraukti tą žalos sumą ir ji būtų laikoma atlyginta.
„Tikėtina, kad atkuriamų pastatų statybos kaštai tikrai bus didesni nei paskaičiuotos žalos, todėl jas galima įtraukti į sąmatą. Dabar viskas priklauso nuo savininkų – sutiks jie ar ne. Jų įsivaizdavimas ir skaičiavimas, matyt, yra vienoks, o mūsų kitoks. Kol kas nežinome jų atsakymo“, – kalbėjo L. Kavaliauskas.
Anot jo, jei pastatų savininkai nepripažins žalos ji nebus atlyginta per atkuriamus pastatus, tuomet liks tik vienas kelias – civilinis ieškinys teismui išieškoti žalą. Ieškinys būtų pateiktas tiems asmenims, kuriuos ir prokuratūra įvardijo kaip griovimo kaltininkus.
Tai kaip baigėsi ši istorija? Tylu, nors dėl nugiruatų pastatų tebeskauda.
” Stebėtojui ” . Yra toks senas anekdotas , kai žmogaus į liberalų partiją nepriėmė , nes kai kas pareiškė jog jo dukra ne prostitutė , o pasirodo kad jis jos net neturi….Bet į partiją buvo nepriimtas …..
Yra vienas toks pilietis Marius Šeškauskas. Tai jis mėgsta savivaliauri ir visas paveldas jam dzin. Didis jo draugas ir „versliuko”partneris yra toks tūlas Kąstytis Macijauskas. Marius Šeškauskas dažnai save pozicionuoja kaip architektas, sudaro tokį įspūdį, nors toks nėra. Tegul klaipėdiečiai ilgam įsimena, kas naikina jų paveldą. Čia be pykčio. Tiesiog tauta turi pažinti savo „didvyrius”.
tiek tas tiek anas labu abu tokie. Abu jie jokie architektai, bet niekada neprieštarauja kai taip juos vadina.
o kodėl pastatai niekam nerūpėjo? Norit pasakyti, kad pastatais neturėjo rūpintis jų savininkai, pasirašę su KPD sutartis dėl jų priežiūros? KPD funkcija juk ir yra žiūrėti, kad sutarčių būtų laikomasi . Ar norit pasakyti, kad kai kurie privatūs pastatai būtų tvarkomi už valstybės (mūsų visų) lėšas, o kai kurie – už savininkų ?
Na va, pagaliau vienas blaivus Miestietis įvardijo tikruosius kaltininkus. Matyt pačiam teko minti tos „irštvos” slenkstį. Ir tik jį peržengęs gali suprasti ir pasijusti, jog esi niekam tikęs, nieko neišmanantis „biezdarius”, kuris su savo šūsnim atestatų nemoka projektuoti, o jau apie statybą (atleikit – atkūrimą, restauraciją ir t.t.) ir kalbėti neverta… Štai todėl mūsų miestelis ir panašus į trolių kaimą. Ir bus, kol egsistuos toks KVAD-as pats savyje…
Taigi, gerbiamieji, nereikia žurnalisto sausą informaciją priimti tiesiogiai ir pulti kaltinti prokuratūras ir pačius pastatų savininkus. Jei kam tektų susidurti su ta įstaiga, kažkada taikliai vadintą Nekilnojamojų Kultūros Vertybių Departamentu, supratumėt, kad f. dzeržinskio ideoligijos oi kaip dar gyvos kai kuriuose mūsyse… 🙂
norit pasakyti, kad KPD turėjo restauruoti, bet paėmė ir nugriovė besivadovaudami f.dzeržinskio ideologija :)))
na nereikia tik taip dramatizuoti tos kontoros nes tikrai mieste pilna kuriems jokie NKVaDai negalioja. Ar pvz centrinis paštas, buvusi policija – sąmoningas valstybės turto gadinimas, delsimas ir niokojimas, bet jokių vykdomųjų ir teismo raštų nėra.
>>>Anonimas. Darzu g. pastatai irgi niekam nerupejo, kol ju nenugriove, kol stovejo 30 metu uzmurytais langais viskas buvo „gerai”, nes tokiu budu yra saugomas paveldas 🙁
kad griovėjai turėtų atlyginti žalą, juk sunaikintas valstybės saugomas turtas – kultūros paveldas. Žala padaryta ne tik fizinė, bet ir moralinė – visiems klaipėdiečiams ypač. Toks prokurorų sprendimas yra visiškas nesusipratimas, o dar baisiau – pavyzdys, kaip galima griauti be atsakomybės.
Kai PAVELDOSAUGININKAI IGNORUOJA miestelenus, tai ir turime tokia situacija. PAVELDOSAUGININKAI pasikelusiu valdininku irstva, kuri nieko nesprendzia, o tam kas tvarko senamiesti tai tik TRUKDO. KVADAS turi paruosti bent jau rekomendacijas ir spresti bent dalini finansavima kiekvieno pastato senamiestyje…… dabar tik trukdo ir svaiksta su savo norais ir vertingom savybem. KAIP KVADAS PASTA priziuri? ka jie veikia….nemate ,kad PASTUI senai reikia remonto!!!! Kvadas savu susiburimo vieta be issilavinimo supratimo……
tai kad jie taip ir vadinasi – PAVELDOSAUGININKAI, kai vadinsis PAVELDOGAIVINTOJAI gal tada užpakalius ar kažką krutins