Klaipėdos ir visos Lietuvos reprezentacine vieta tapęs Kruizinių ir karo laivų terminalas, kuriame įvyksta pirmoji užsienio turistų pažintis su mūsų šalimi, uostamiestyje atsirado 2003 metais. Nors jis vadinamas vienu svarbiausių ir sėkmingiausių nepriklausomos Lietuvos projektų uostamiestyje, lėmusiu, kad mūsų šalis tapo kruizinės laivybos dalimi, terminalo statybas lydėjo daugybė ginčų ir problemų.

„Atvira Klaipėda“, tęsdama projektą „30 Nepriklausomybės metų: valstybiniai pėdsakai Klaipėdoje“, šįkart pasakoja apie tai, kaip uostamiestyje buvo pastatytas Kruizinių ir karo laivų terminalas bei atverta erdvė prie marių, kuri ir prieš 20 metų buvo nepasiekiama nei miestiečiams, nei turistams.

Kruiziniai laivai ir puošia miestą, ir atneša ekonominės naudos. Uosto direkcijos nuotr.

Susirūpino ir A. Brazauskas

Vienos seniausių Klaipėdoje turizmo agentūros „Relita“, kuri aptarnauja ir kruizinių laivų keleivius, direktorė Diana Kateivaitė prisiminė, jog pirmieji kruiziniai laivai į Klaipėdą atplaukė 1992 metais, kai Lietuva buvo neseniai atgavusi nepriklausomybę.

Būsimo Kruizinių laivų terminalo krantinės pirmajame nepriklausomybės dešimtmetyje. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos (AdM archyvo) nuotr.

„Buvo tikrai labai sunku dirbti, nes laivai švartuodavosi prie „Klasco“ krantinių, nebuvo jokios keleiviams pritaikytos infrastruktūros. Tai juk buvo ir yra krovos kompanija, vyko krova, ir mes ten atvažiuodavome pasiimti turistų. Buvo ne vienas atvejis, kai išvažiuojant iš laivo ar grįžtant į jį kelią užskirsdavo traukinys. Mes tikrai labai garsiai kalbėjome apie kruizinių laivų terminalo poreikį. Tikrai buvo nepaprastai smagu aptarnauti pirmojo naujajame terminale prisišvartavusio laivo keleivius. Sąlygų net neįmanoma palyginti. Tačiau kol tą terminalą pastatė buvo labai daug įdomių dalykų“, – pasakojo D. Kateivaitė.

Vartant to meto vietos spaudą, ieškant informacijos, detalių apie Kruizinių ir karo laivų terminalo statybas, piršosi vienintelė išvada – niekas nepasikeitė. Projektai vėluoja ir brangsta – taip buvo ir prieš 20 metų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sutartį dėl kruizinių laivų terminalo statybos su bendrove „Lokys“ pasirašė 2000 m. gruodžio 8 dieną. Joje buvo numatyta, kad „Lokys“ naują terminalą turi pastatyti už 9,2 mln. litų, visi darbai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius (Alfonso Mažūno Lietuvos jūrų muziejaus archyvo nuotraukoje matyti ir būsima Kruizinių laivų terminalo vieta).  

Tačiau 2002 m. sausio 11 dieną dienraščio „Klaipėda“ priede „Jūra“ jau buvo analizuojama, kodėl net tris kartus pabrango ir labai vėluoja terminalo statyba.

„Ilgai užsitęsus paruošiamiesiems darbams, paaiškėjo, jog būtina keisti projektą. Pagal pirmąjį, Sankt Peterburgo projektuotojų darytą projektą gylis prie krantinės turėjo būti 8,5 metro, parinkta pigiausia krantinės konstrukcija, kas dvylika metrų sukalant dėžinio profilio polius, prie kurių ir turėjo švartuotis kruiziniai laivai. Vidinėje krantinės dalyje turėjo būti užpiltas 60 metrų ilgio ir tokio pat pločio plotas, čia įrengta aikštelė. Kol svarstyta, įsileis ar neįsileis „Klaipėdos laivų remontas“ į savo teritoriją statybininkus, kilo būtinybė didinti gylį prie krantinės, kad priimtų didesnius laivus. Teko užsakyti projekto korektūrą. Sankt Peterburgo projektuotojų projektas nekokybiškas ir tuo požiūriu, kad buvo darytas neatlikus geologinių tyrimų“, – 2002 metų sausį rašoma „Jūroje“.

Kai buvo užsakyti ir atlikti geologiniai tyrimai, paaiškėjo, kad pirmasis krantinės projektas yra nieko vertas, nes pagal jį pastatyta krantinė tiesiog būtų sugriuvusi. Todėl projektą teko koreguoti ir tuomet jau ėmė aiškėti, kad statybos kainuos ne 9 mln., o 26 mln. litų.Tačiau tuomet iškilo klausimas, ar tiek pabrangusius darbus atlikti gali tas pats rangovas, ar reikia skelbti naują konkursą. Kol buvo išsiaiškintos viešųjų pirkimų vingrybės, terminalas nebuvo statomas, nors ir žadėta jį atidaryti 2002 metų vasarą.

2002 m. sausį dienraščio „Klaipėda” priede „Jūra” pranešama, jog terminalo statybos susidūrė su problemomis.

Apie tai, jog „Klaipėdoje stringa kruizinių laivų terminalo statyba“ 2002 metų vasario 1 dieną pranešė ir BNS.

„Vyriausybė yra numačiusi, kad šis terminalas pradės veikti šių metų viduryje. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdybos posėdyje konstatuota, kad statybą pradėti trukdo užimta statyboms skirta teritorija, nenukelti kranai, prie bendrovės krantinės stovintys laivai, sumažėjęs akvatorijos gylis, tebefunkcionuojantys inžineriniai tinklai, kurie iki pradedant statybos darbus turi būti pertvarkyti. Statybos rangovas – bendrovė „Lokys“ darbus galėtų pradėti nedelsiant, jeigu tam būtų sudarytos sąlygos, rašoma direkcijos pranešime. Direkcijos valdybos pirmininkas Susisiekimo ministerijos Vandens transporto departamento direktorius Juozas Darulis pažymėjo, jog Vyriausybė suinteresuota, kad kruizinių laivų terminalas būtų atidarytas nuo liepos 1 dienos. Tai, pasak jo, yra numatyta Vyriausybės 2002-2004 metų priemonių įgyvendinimo plane“, – rašė BNS.

Po kelių dienų jau ELTA pranešė, kad „Premjero (tuo metu Ministru Pirmininku buvo Algirdas Brazauskas – V. S.) netenkina Kruizinių laivų terminalo statybos tempai <…> Anot premjero, terminalo statyba dabar yra valstybės prestižo reikalas, tad jis turi būti baigtas kuo greičiau.“

Problema – nepatraukiami kranai

„Tos krantinės, prie kurių dabar švartuojasi kruiziniai laviai, tuo metu buvo išnuomotos Klaipėdos savivaldybės valdomai įmonei „Klaipėdos laivų remontas“ ir prie jų buvo remontuojami laivai. Tačiau nuomos sutartis ėjo į pabaigą, jau buvo priimtas sprendimas gamybą ir remontą iš miesto centro iškelti, todėl su Lietuvos kariuomene ir buvo nuspręsta šias krantines pritaikyti švartuotis kruiziniams ir karo laivams. Taip ir gimė ta idėja. Juk visai greta Klaipėdos piliavietė, istorinė vieta, buvo žinoma, kad ji pamažu taip pat bus tvarkoma. O prie tų krantinių buvo reikalų – nebuvo reikiamo gylio, užterštas dumblas, todėl reikėjo įvairių netradicinių sprendimų ir darbų, kad krantinės ir teritorija būtų sutvarkyta. Pradėjus remontuoti krantines, atsirado įvairiausių problemų, nes jos buvo pastatytos tarybiniais laikais, o tada visos statybos vykdavo tept lept principu – užtepa iš viršaus, nieko nesimato ir gerai. Tačiau jas pradėjus ardyti, paaiškėjo, kad kratines reikės ne remontuoti, o praktiškai naujas statyti, todėl projektas taip smarkiai ir pabrango“, – „Atvirai Klaipėdai“ pasakojo tuometinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas.

Būsimo Kruizinių laivų terminalo prieigos. Alfonso Mažūno Lietuvos jūrų muziejaus archyvo nuotr

Jis neslėpė, jog reikėjo įdėti daug pastangų, kad pavyktų pasiekti susitarimą su „Klaipėdos laivų remonto“ administracija dėl įmonės išsikraustymo iš erdvės, kurią dabar matome ir žinome kaip Kruizinių ir karo laivų terminalą.

2002 m. gruodį „Klaipėda” jau skelbia, kad terminalo statybos darbai vyksta sparčiai, tik trūksta pinigų.

Tokią pat problemą įvardijo ir tuometis Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius.

„Šitoje krantinėje stovėjo „Klaipėdos laivų remonto“ portaliniai kranai ir vyko krova. Kai prasidėjo kalbos, jog šias krantines reikia atiduoti švartuotis kruiziniams laivams, buvo labai rimtų pasvarstymų net iš uostininkų, kad portalinių kranų patraukti nereikia, nes tuo metu, kai nevyks kruizinė laivybą, o ji vyksta tik kelis mėnesius per metus, galėtų vykti krova. Toks visiškas absurdas, bet tokia tema buvo diskutuojama rimtais veidais. Galiausiai buvo sutarta, jog krantinės bus skirtos tik kruiziniams ir karo laivams, prasidėjo terminalo projektavimo darbai. Žemė aplink krantines buvo išnuomota „Klaipėdos laivų remontui“, ant jos stovėjo įvairūs įmonės pastatai. Tuo metu buvau „Klaipėdos laivų remonto“ valdybos pirmininku. Labai gerai pamenu, kaip sunkiai ir klampiai vyko darbai. Dabar mes turime gražią gatvę į terminalą, aikštę, o tuo metu visur stovėjo gamybiniai pastatai, kuriuos reikėjo nugriauti, beje, Klaipėdos savivaldybė įmonei už juos sumokėjo. Kaip šiandien pamenu – vyksta gamybinis pasitarimas, aptariame, kas ką turi pašalinti, gamybinis baigiasi, išvažiuojame, skambina Algirdas Kamarauskas (tuometis Uosto direkcijos generalinio direktoriaus pavaduotojas – V. S.) ir sako: mere, niekas nevyksta, portaliniai kranai nejuda iš vietos. Ir vėl iš naujo spręsdavome, ką daryti. „Klaipėdos laivų remontas“ visais būdais siekė toje teritorijoje išlaikyti bent dalį gamybinės veikos. Ir tai galima suprasti, nes vadovas rūpinosi įmonės darbuotojais“, – prisiminė R. Taraškevičius.

„Klaipėdos laivų remontas“ nenorėjo užleisti savo pozicijų, teritorijos, patraukti didžiųjų kranų, tai buvo labai didelė problema. Net premjeras A. Brazauskas su ministrais buvo atvažiavęs. Prisimenu, jog Klaipėdos savivaldybėje vyko pasitarimas, jame dalyvavo ir meras R. Taraškevičius, ir tuometis „Klaipėdos laivų remonto“ vadovas Naglis Puteikis. Buvo ir griežtų žodžių, kliuvo ir man. A. Brazauskas pabrėžė, kad terminalo reikia ne uostui ar Lietuvai, bet labiausiai reikia Klaipėdai“, – prisiminė ir S. Dobilinskas

Įmonę smaugė skolos

Tuo metu „Klaipėdos laivų remonto“ direktoriumi dirbęs N. Puteikis turėjo savo versiją.

„Uosto direkcija norėjo iš mūsų atimti tą vietą, kur dabar švartuojasi kruiziniai laivai. Jie aiškino, kad mes neturime pinigų investuoti, prisidėti prie krantinių sutvarkymo, todėl norėjo nutraukti terminuotą sutartį anksčiau laiko ir teritoriją išnuomoti „Klasco“. Jei taip būtų atsitikę, bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“ būtų likusi be didelės dalies pajamų, nes ten stovėdavo laivai ir jie mokėdavo už vandenį, už galimybę stovėti prie krantinės. Kai tapau direktoriumi, įmonė turėjo 15 milijonų litų skolų. Kai užkirtau kelią nutraukti sutartį, Uosto direkcija pasakė, kad privalome investuoti į vamzdžius, sutvarkyti vandentiekio, elektros infrastruktūrą. Nuėjau į Ūkio banką, gavau paskolą, paskelbėme konkursą, radome gerus rangovus, kurie pigiai įrengė vandens ir elektros tinklus, pakeitė senas komunikacijas. Kai prie tos krantinės pradėjo švartuotis kruiziniai laivai, mes gavome pakankamai įspūdingas pajamas, pavyzdžiui, už jiems tiekiamą vandenį, nes galėjome gerą antkainį užsidėti. Tomis pajamomis ir grąžinome įmonės skolas“, – pasakojo N. Puteikis.

Teritorijoje, kur dabar yra Kruizinių laivų terminalo aikštė, stovėjo „Klaipėdos laivų remonto“ pastatai: garažai, gamybinės patalpos ir pan.

„Tuomet buvo sukurtas planas, kaip tą baisų vaizdą paversti civilizuotu. Kai atidavėme skolas, lygiagrečiai pradėjome tvarkyti aplinką: dažytis, tinkuotis, asfaltuotis, trinkelizuotis, želdintis. Nuo sovietinių laikų visur buvo prikritę visokio šlamšto, visur voliojosi metalo laužas, visoje teritorijoje buvo daugybė užkastų pesticidų, tepalų, teršalų. Teritorijoje po žeme buvome radę apie 20 cisternų, pilnų naftos produktų. Viena jų buvo ir toje vietoje, kur dabar yra terminalo aikštė. Ir mes radome, kas tas cisternas nuperka ir išsiveža. Taip, visur buvo šabakštynai, bet pamažu griovėmės, tvarkėmės, valėmės. Buvo tokia koncepcija, planas, kad valstybė investuoja tik į kruizinių laivų terminalo krantinę, o aplinką „Klaipėdos laivų remontas“ tvarko savo lėšomis. Taip ir darėme“, – aiškino N. Puteikis.

Paklaustas, kodėl „Klaipėdos laivų remontas“ nenorėjo patraukti portalinių kranų, o tai trukdė įrengti terminalą, N. Puteikis tvirtino, jog pagrindinė problema buvo pinigai.

„Uosto direkcija norėjo, kad mes tuos du kranus išmontuotume už savo pinigus. Aš pasakiau, kad įmonė yra skolose paskendusi, kad Uosto direkcijos pasamdyta technika, kuri prie krantinės jau kalė polius, tuos kranus gali išmontuoti ir išvežti per pusdienį. Uosto direkcija nesutiko taip daryti, o aš nesutikau tai daryti už įmonės pinigus, nes mums tai būtų brangiai kainavę. Man atrodo, kad ministerija išsprendė šitą konfliktą. Uosto direkcijai nurodė išvežti kranus. O mane bandė atpirkimo ožiu padaryti, kad per mane visi vėlavimai“, – kalbėjo N. Puteikis.

Premjeras tapo krikštatėviu

Galiausiai visi konfliktai ir problemos buvo išspręsti ir 2003 metų liepos 26 dieną įvyko oficialus Kruizinių ir karo laivų terminalo atidarymas.

Dienraštis „Klaipėda“ rašė, jog atidarymo juostelę perkirpo tik premjeras A. Brazauskas, tad jis ir tapo prieplaukos krikštatėviu. Tame pačiame straipsnyje rašoma, kad 851 metro ilgio prieplauka statyta dvejus metus. Jos statyba kainavo 26 mln. litų, iš jų 10 mln. litų skyrė Krašto apsaugos ministerija, o kitus – Uosto direkcija iš uosto rinkliavų.

Krašto apsaugos ministerijai atiteko 260 metrų krantinių, prie kurių švartuoji užsienio karo laivai ar budintis Lietuvos Karinių jūrų pajėgų laivai. Anksčiau karo laivus privalėdavo priimti krovos kompanijos, o joms tai kėlė nepatogumų.

Kruizinių ir karo laivų terminalo atidarymo juostelę perkirpo tik premjeras Algirdas Brazauskas.

Nurodoma, kad už Uosto direkcijos pinigus įrengta ir įvažiavimo į miestą dalis, o „Klaipėdos laivų remontą“ skubos tvarka numatyta privatizuoti. A. Brazauskas tvirtino, kad tik privatizacija pavers terminalo prieigas investicijoms patrauklia vieta.

„Yra galimybė ir pėstiesiems pagal Danės upę per pasukamą tiltelį patekti į turistinių laivų prieplauką. Norėtųsi, kad tas takas būtų išvaizdesnis. Gal ateityje taip ir bus. Kol kas pėstieji į prieplauką gali patekti tik tada, kai organizuojamas atplaukusių užsienio karo laivų lankymas ir vyksta šventės. Pagal dar balandyje vykusį pasitarimą dėl turistinių laivų prieplaukos atvėrimo miestiečiams grafiko, dar gegužį įėjimas turėjo būti laisvas. Deja… Pagrindinis stabdys – „Klaipėdos laivų remonto“ bendrovė, kuri niekaip neatitveria savo gamybinės teritorijos nuo piliavietės“, – 2003 metų liepos 28 dieną rašė „Klaipėda“.

Šiandien Klaipėdos kruizinių ir karinių laivų terminalas užima 1,2 ha ploto. Prie terminalo krantinių (Nr. 28–33) gali švartuotis iki 330 metrų ilgio, 45 metrų pločio ir 8,6 metro grimzlės laivai.

Kruiziniams laivams statyti taip pat naudojama ir vidinė pirso krantinė, kurios bendras ilgis 160 m, leidžiama gramzda 5,2 m. Dėl nepakankamos gramzdos, pastaroji naudojama tik mažiems kruiziniams laivams švartuoti.

Tiek terminalo krantinės, tiek aikštė yra visiškai atvira visuomenei, čia vyksta įvairioms miesto šventės. Miestiečiai ir Klaipėdos svečiai laisvai patekti negali tik prie tų krantinių, kurios skirtos švartuotis karo laivams.

Dalis Kruizinių ir karo laivų terminalo krantinių yra skirta švartuotis tiek Lietuvos, tiek užsienio kariniams laivams. KVJUD nuotr.

Kruiziniame ir karinių laivų terminale 2007 m. vasarą pastatyta berniuką su šuneliu vaizduojanti skulptūra „Vaikystės svajonė“ (skulptūros autorius Svajūnas Jurkus, architektas Vytautas Paulionis). Laivams mojantis berniukas jau tapo vienu iš uostamiesčio simboliu.

Įspūdingas „Constellation“ vizitas

„Kai dabar palyginu, kas tada buvo ir kas yra dabar, tai lyg diena ir naktis. Tada, kai terminalas buvo atidarytas, turistai išvažiuodami į miestą turėjo galimybę pasigrožėti visokiomis senienoms ir šabakštynais. Prisimenu, kad Klaipėdos savivaldybė „Klaipėdos laivų remontui“ mokėjo pinigus, kad tik jie greičiau nusigriautų savo pastatus, mokėjome jų likutinę vertę, kad įmonė gautų pajamų“,- prisiminė R. Taraškevičius.

Jis pabrėžė, jog ši teritorija, nors iš jos gamyba jau beveik iškelta, vis dar nėra iki galo išvystyta, nes planuose numatyta, kad čia turi atsirasti ir komercinės, ir gyvenamosios paskirties objektų.

Įspūdingasis „Constellaton” į Klaipėdą pirmą kartą atplaukė 2005 m. birželio 1 dieną, o vėliau svečiavosi dar ne vieną kartą. KVJUD nuotr.

„Per vieną Jūros šventę pažadėjau, kad klaipėdiečiai turės priėjimą prie vandens, nes tada dar neturėjo. Įsivaizduojate, kiek reikėjo pastangų įdėti, juk ši teritorija buvo uždara zona. O dabar viskas atrodo taip paprasta ir natūralu – žmonės laisvai vaikšto, vyksta renginiai, bet viskas buvo kitaip“, – pabrėžė S. Dobilinskas.

Jis patikino, jog Kruizinių ir karo laivų terminalas buvo labiau socialinis projektas, nes jis niekada neatneš tiek pajamų, kiek uosto krantinės, prie kurių vyksta krova.

„Pinigai ateina per krovą, krovinių judėjimą, bet tai yra pilkuma, juodas darbas. O per turistus, pramogas ateina garsas ir vaizdas apie miestą, uostą, šalį. Kai terminalą atidarėme, tų kruizinių laivų vis daugėjo ir daugėjo. Manau, kad be terminalo Klaipėda nesugebėtų tiek jų nei privilioti, nei priimti“, – teigė S. Dobilinskas.

R. Taraškevičius akcentavo: jei Klaipėda neturėtų šio terminalo, ji vargiai būtų galėjusi tapti didžiųjų burlaivių regatos uostu.

KVJUD nuotr.

Vienas pirmųjų įrašų Lietuvos ir Klaipėdos kruizinės laivybos istorijoje buvo Kruizinių ir karo laivų terminalo atidarymas. Kitu svarbiu įrašu tapo 2005 metų birželio 1-oji, kai Klaipėdoje apsilankė tuo metu septintas pagal dydį pasaulyje kruizinis laineris „Constellation“, kuris tada tapo didžiausiu Klaipėdos uoste prisišvartavusiu laivu. Vienam stambiausių pasaulyje JAV kruiziniam operatoriui „Celebrity Cruise Line“ priklausančio laivo ilgis siekia 294 metrus, plotis – 32,3 metro, o grimzlė – 8 metrus. Laineriu į Klaipėdą atvyko 1,6 tūkst. turistų, daugiausiai amerikiečių, bei apie 1 tūkst. laivo įgulos narių. Didžiausio Klaipėdos uosto istorijoje laivo sutiktuvės buvo iškilmingos – keleivius ir įgulą sveikino net „Žuvėdros“ šokėjai.

Tądien Kruizinių laivų terminale prišvartuotą kruizinį lainerį galės apžiūrėti ir visi norintieji, nes teritorija buvo išskirtinai atvira visuomenei.

„Prisimenu, jog priimti „Constellation“ buvo iššūkis. Mūsų locmanai vyko į Daniją mokytis, kaip tokį laivą saugiai įvesti į uostą. Jie išanalizavo visokius modelius apie skirtingas vėjo kryptis, greičius, sroves. O paskui tų didžiųjų laivų vis daugėjo ir įvesti juos nebebuvo problemų. Visada būna pirmas kartas, o paskui jau rutina“, – juokėsi S. Dobilinskas.

Didžiausio kruizinio lainerio rekordas Klaipėdos uoste užfiksuotas 2017 metais, kai atplaukė 317,30 m ilgio, 36,88 m pločio ir 8,3 m grimzlės – laivas su Maltos vėliava „Celebrity Eclipse”. Kol kas didesnio kruizinio laivo Klaipėda nėra sulaukusi.

317,30 m ilgio, 36,88 m pločio ir 8,3 m grimzlės laivas „Celebrity Eclipse” kol kas yra didžiausias į Klaipėdos uostą atplaukęs kruizinis laineris. KVJUD nuotr.

Tikslas – 100 laivų per metus

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė teigė, jog kruizinė laivybą Klaipėdai davė labai daug, o jos įsilingavimo pradžia ir galima laikyti Kruizinių ir karo laivų terminalo atidarymą.

„Manau, kad ir be terminalo turėtume kruizinių laivų, bet jų tikrai būtų mažiau, o dirbti būtų daug sudėtingiau. Klaipėda juk yra vienintelis Lietuvos uostas, o kruizinė laivyba visame pasaulyje laikoma uosto garbės ir prestižo reikalu. Visi uostai neturi pelno, bet priiminėja kruizinius laivus, nes tai yra prestižo reikalas. O mūsų Kruizinių laivų terminale išlipusiam svečiui labai dažnai tai būna pirmoji pažintis ne tik su Klaipėda, bet ir su Lietuva“, – kalbėjo R. Savickienė.

2003 metais, kai pradėjo veikti kruizinių ir karo laivų terminalas, Klaipėdą aplankė 28 laivai, o pernai jų buvo daugiau nei 50. Tiesa, išimti yra šie metai, nes dėl pandemijos Klaipėda nesulaukė nė vieno kruizinio laivo, tačiau jie neužsuko ir į kitus pasaulio uostus, nes kruizinė laivyba buvo sustabdyta.

„Mes esame užsibrėžę tikslą – 100 kruizinių laivų per metus ir to tikslo neatsisakome. Dabar jau galime drąsiai pripažinti, kad uosto ir miesto bendras darbas viliojant kruizinius laivus davė rezultatų. Kartais su viena kruizine linija reikia bendrauti kokius 5 metus – sveikintis parodose, rašyti laiškus siųsti informaciją ir tik tada jie gali pasakyti, kad pabandysime. O laivus galėjome pradėti vilioti tada, kai atsirado vieta, kur galime juos priimti“, – teigė R. Savickienė. .

Asociacija „Cruise Batic“ yra dariusi kruizinių keleivių apklausą, vertino visus Baltijos šalių uostus, tuomet buvo išsiaiškinta, kad vienas kruizinis turistas viename uoste vidutiniškai išleidžia 40-45 eurus. Tad jei per sezoną į Klaipėdą atvyksta apie 70000 turistų, jie mieste palieka apie 3 mln. eurų.

Tačiau kruizinė laivybą miestui suteikė ne tik ekonominės naudos, ji padėjo augti ir vystytis visam turizmo sektoriui, o klaipėdiečiams kūrė naujas tradicijas, kėlė pasididžiavimo savo miestu jausmą, nes kai Klaipėdoje svečiuojasi kruizinis laivas, ypač – didieji laineriai, neįmanoma suabejoti, kad gyvename jūrinėje valstybėje.

Klaipėda jau neįsivaizduojama ir be kruizinių laivų, ir be Krizinių laivų terminalo. KVJUD nuotr.

„Prisimenu, kaip Klaipėdoje pradėjo formuotis tradicija – kruizinių laivų išlydėjimai ir ant molo, ir krantinėje. Mes net viešai skelbdavome informaciją, kada laisvas išvyksta, nes buvo tokie prašymai, žmonės buvo įdomu. Ir buvo tikrai gražu, kai susirinkdavo nemažai žmonių pamojuoti išvykstančiam laivui. Per tuos dešimtmečius, kai esame kruizinės laivybos dalimi, tikrai labai daug išmokome, tai mus augino. Išmokome ir autobusus susitvarkyti, ir labiau šypsotis, ir balti marškiniai pas vairuotojus atsirado. Dabar taksi vairuotojai jau sugeba ir minimaliai kalbėti užsienio kalba ir net minimaliai ja pravesti ekskursiją kruizinių laivų keleiviams. Tikimės, kad ir toliau galėsime priimti kruizinius laivus, ir toliau augti visomis prasmėmis“, – ir prisiminė, ir į ateitį žvelgė R. Savickienė.

Klaipėdos kruizinė statistika

2003 m. – 28 laivai ir 9115 turistai

2004 m. – 49 laivai ir 14250 turistų

2005 m. – 59 laivai ir 23701 turistas

2006 m. – 48 laivai ir 24914 turistų

2007 m. – 65 laivai ir 35680 turistų

2008 m. – 46 laivai ir 32820 turistų

2009 m. – 50 laivų ir 33335 turistai

2010 m. – 45 laivai ir 34962 turistai

2011 m. – 36 laivai ir 21441 turistas

2012 m. – 43 laivai ir 26731 turistas

2013 m. – 40 laivų ir 32750 turistų

2014 m. – 63 laivai ir 57797 turistai

2015 m. – 51 laivas ir 60202 turistai

2016 m. – 52 laivai ir 64285 turistai

2017 m. – 63 laivai ir 74716 turistai

2018 m. – 58 laivai ir 69651 turistas

2019 m. – 51 laivas ir 68129 turistai

Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis iš dalies finansuojamas kultūros ar meno srities projektas „30 nepriklausomybės metų: valstybiniai pėdsakai Klaipėdoje“