Istoriškai, dar Oginskių laikais Rietavas buvo mokslo, technologijų ir inovacijų širdimi. Čia vyko ir tarptautinis renginys – dviejų dalių seminaras „Inovacijos Pietų Baltijos Regiono maisto sistemoje – Lietuva“.
Rietavo turizmo ir verslo informacijos centre diskutavo verslininkai, ūkininkai, mokslininkai iš viso Pietų Baltijos regiono bei Lietuvos. Seminaro tikslas – bendromis Danijos, Švedijos ir Lietuvos partnerių pastangomis suburti mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus atstovus bendriems darbams, padėti Pietų Baltijos regiono mažoms ir vidutinėms įmonėms išvystyti maisto inovavimo pajėgumus.
Renginio mastą pakoregavo griežtėjantys karantino reikalavimai, daugelis svečių iš Danijos, Švedijos ir visos Lietuvos – mokslininkų, verslininkų, ūkininkų, vietos savivaldos atstovų – jungėsi į renginį nuotoliniu būdu. Atvykusieji į renginį buvo supažindinti su unikaliais, inovatyviais maisto pramonės gaminiais, gavo paragauti džiovintų svirplių, kurie yra viena iš maisto pramonės inovacijų, vienas iš natūralių baltymų šaltinių.
Šis seminaras – tai viena iš SBFOODINNO tarptautinio projekto veiklų. Projekto metu vykdomų tarpvalstybinių ir tarpsektorinių veiklų pagalba formuojami gerosios praktikos pavyzdžiai, siekiama skatinti ir stimuliuoti inovacijų diegimą ir įgyvendinimą per viešąjį sektorių Pietų Baltijos regiono maisto sektoriaus įmonėse.
Sveikinimo žodį tarusi Rietavo turizmo ir verslo informacinio centro vadovė Laima Dockevičienė kvietė ūkininkus, verslininkus ir savivaldos atstovus pakeisti požiūrį į maisto pramonę, nebijoti eksperimentuoti ir keisti savo mitybos įpročius.
Pranešimą skaitė Ivanche Dimitrievski iš Švedijos, Lundo universiteto. Jis pristatė mokslinius tyrimus Maisto technologijų departamente, Inžinerijos ir mitybos fakultete, bandymus fertilizuoti ir panaudoti pramonėje netgi žmogaus šlapimą. Šios medžiagos perdirbimas ir antrinis panaudojimas padėtų sumažinti aplinkos taršą.
Klaipėdietė Klaudija Kiones pristatė asociaciją „Klaipėdos regionas“, kuri vienija septynias Klaipėdos krašto savivaldybes, konsultuoja jas Europos Sąjungos paramos lėšų pritraukimo į regioną klausimais, prisideda prie regioninės politikos stiprinimo bei subalansuotos Klaipėdos regiono socialinės ir ekonominės plėtros skatinimo.
Renginyje buvo akcentuojama, jog istoriškai Lietuvos gyventojams pirmoje vietoje mitybos srityje visą laiką buvo mėsa, antroje – pieno produktai, tik po to daržovės, grūdai. XXI amžiaus karta nedirba sunkaus fizinio darbo, o sunkiausius buities darbus atlieka mašinos, žmonės vis mažiau juda, dirba sėdimo pobūdžio darbus. Tad buvo keliami klausimai, kaip reikėtų maitintis, ką perimti iš praeities, kokių mitybos tradicijų neverta atsisakyti, o kokios naujovės būtų naudingos?
Seminare dalintasi Vilniaus universiteto profesorių Rimvydo Laužiko bei Rimanto Stuko filmo juostoje užfiksuotomis mintimis. Profesorių nuomone, nebūtinai sotus žmogus yra laimingas. Laimė baigiasi tuomet, kai persivalgius pašlyja sveikata. Žymiai geriau yra valgyti nedaug, bet biologiškai vertingo maisto.
Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro vadovė Laima Dockevičienė minėjo, jog Danijos, Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos partnerystė pastūmėjo visą regioną naujų sprendimų, ateities technologijų ieškojimo link. Diskusijose buvo kalbama apie kanapių naudą, kurios yra natūralūs augaliniai baltymai, jų gamyboje neišskiriama anglies dvideginio, todėl aplinkai nėra kenksmingo poveikio. Pieno kelio asociacija jau pradeda mąstyti ir kitaip – įtraukti į savo maršrutus ne vien tradicinius, visiems įprastus pieno produktus, bet ir avižų, riešutų pieną.
Pasisakė ir Rokiškio meras Ramūnas Godeliauskas, kurio siekis – ekologišką vietos ūkininkų produkciją tiekti į mokyklas, darželius. Deja, to padaryti neleidžia sudėtingos viešųjų pirkimų procedūros, ūkininkai, įsitraukę į gamybą, nespėtų produkcijos pristatyti. Tačiau pasitelkus Lietuvos žemės ūkio rūmų teisininkus ieškoma sprendinių.
Diskusijos dalyviai samprotavo, jog ne kiekvienas naujas produktas, esantis rinkoje, pasiekia paprasto žmogaus mitybos racioną. Vis dar pastebimas mūsų žmonių nepakankamas mitybos raštingumas, informacijos šia tema trūksta, o ir esama ne visada teisingai interpretuojama. O netaisyklinga mityba gali turėti skaudžių pasekmių žmogaus sveikatai, jo efektyvumui, todėl šioje srityje reikia daug dirbti, diskutuoti, kurti maisto strategijas vietos, nacionaliniu ir regioniniu lygiu.
Apskritojo stalo diskusijos dalyviai kvietė neatidėlioti prasmingų veiklų, išdrįsti būti unikaliais ir nebijoti pasirodyti keistuoliais. Jie tikino, jog būtina formuoti sveiko maisto kultūrą, aiškinti visuomenei, kad norint gyventi sveikai, visai nebūtina tapti vegetaru ar veganu. Tereikia suprasti, kaip atkeliauja maistas ant mūsų stalo.
Tai kokias naujas verslo rūšis maisto pramonėje pasiūlė Klaipėdietė Klaudija Kiones. Ar tik, kad , konsultuoja Europos Sąjungos paramos lėšų pritraukimo į regioną klausimais, Svarbu pinigai, o jų rezultatas jau niekam nerūpi. Kitaip sakant, kaip ištaškyti Europos sąjungos pinigus ir apkabinėti makaronais. Kada baigsis tas cirkas.