Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2020-10-15 |
Pandemijos sukelta įtampa, finansinis nestabilumas, rizika prarasti darbą sukėlė ne skolų augimą, o jų mažėjimą. Tai parodė kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta gyventojų rizikingumo analizė. Finansų ekspertai tai sieja su augančiu finansiniu raštingumu, gyventojų siekimu atidžiau valdyti lėšas krizės akivaizdoje, taip pat dalies pirkinių – kelionių, drabužių, lankymosi restoranuose ar pramogų centruose – atsisakymu.
Gyventojų rizikingumo analizė 2019 – 2020 m. parodė, kad palyginti su 2019 metais šiemet rizikingiausių gyventojų Lietuvoje sumažėjo nuo 9,5 proc. iki 7,5 proc., o gyventojų, turinčių aukščiausius patikimumo reitingus, padaugėjo nuo 34,5 proc. iki 37,2 proc. Analizuojami buvo tik gyventojai, kurie aktyviai naudojasi kreditavimo paslaugomis – turi paskolų, pirko ar ketino pirkti išsimokėtinai.
Teigiama, jog susitaupė lėšos, kurios būtų skirtos apsilankymui kavinėse ir restoranuose. Palmiros Mart nuotr.
Mažėjo ne tik skolininkų skaičius, bet ir bendra skolų suma: 2019 m. pradžioje 177 tūkst. gyventojų vėlavo sumokėti 642 mln. Eur, o šiuo metu tokių skolininkų yra kiek daugiau kaip 163 tūkst., kurių bendra vėluojama sumokėti suma sudaro 506,7 mln. Eur. Taigi, palyginti su 2019 m. pradžia, skolininkų Lietuvoje sumažėjo beveik 13 tūkst., o skolų suma susitraukė 135 mln. Eur. Atitinkamai vidutinė vieno skolininko vėluojama sumokėti suma krito nuo 2369 iki 1883 Еur.
„Nors Lietuvos ekonomika, kaip ir kitų šalių ūkiai pasaulyje, išgyvena pandemijos sukeltą sukrėtimą, būtent šiemet daugėja punktualiau savo finansinius įsipareigojimus vykdančių gyventojų gretos. Įžvelgiame keletą priežasčių, kurios lėmė tiek bendrą skolos mažėjimą, tiek retėjančias skolininkų gretas – tai augantis finansinis raštingumas, atsargesnis vartojimas ir ne pirmojo būtinumo išlaidų atsisakymas“, – pranešime žiniasklaidai komentuoja „Creditinfo Lietuva“ generalinis direktorius Aurimas Kačinskas.
Jo teigimu, jau ne pirmąkart išgyvenama pasaulinė ekonominė recesija išmokė gyventojus vis greičiau priimti sprendimus, kurie galėtų apsaugoti nuo ypač sunkių finansinių pasekmių.
„Lietuviai labai greitai atsisakė nebūtinų išlaidų ir susilaikė nuo brangesnių pirkinių. Nors karantinui pasibaigus vartojimas beveik grįžo į ankstesnį lygį, tačiau susitaupė lėšos, kurios būtų skirtos kelionėms į užsienį ir Lietuvoje, maitinimuisi viešose įstaigose, išlaidoms drabužiams ir pramogoms“, – komentuoja kredito biuro vadovas. Dalies šių išlaidų gyventojai buvo priversti atsisakyti dėl objektyviai sumažėjusių galimybių pasinaudoti paslaugomis, tačiau suveikė ir padidėjęs atsargumas – baimė lankytis viešose vietose, prekybos centruose, pasikeitęs gyvenimo būdas.
Kredito biuro vadovas teigia, kad atsargesnį lietuvių elgesį su asmeniniais finansais parodo ir Lietuvos banko (LB) duomenys: nuo pandemijos pradžios šių metų kovą iki rugpjūčio pirmosios privačių asmenų indėliai bankuose išaugo nuo 15,3 mlrd. Eur iki 16,3 mlrd. Eur, o dalį šių lėšų gyventojai naudoja paskoloms padengti.
„Creditinfo Lietuva“ atliktos analizės rezultatus atitinka ir pasaulinis tyrimas, šių metų kovą-rugpjūtį atliktas rizikų valdymo bendrovės „Coface“. Tyrimas parodė, kad net ir atšaukus karantiną pasaulyje 30 proc. sumažėjo gyventojų išlaidos restoranuose, taip pat 20 proc. krito kelionių skaičius tarp pagrindinių didmiesčių.
Be to, JAV atilikta gyventojų asmeninių finansų analizė parodė, kad lėšų taupymas pasiekė 30 proc. gaunamų pajamų – tokie rodikliai paskutinį kartą buvo fiksuojami 1970 metais, o vėliau taupymas visą laiką buvo mažesnis.
Parašykite komentarą