Po šių metų pavasarį matyto nekilnojamojo turto (NT) rinkos sulėtėjimo, pasireiškusio kritusiu sandorių skaičiumi ir sumažėjusia būstui įsigyti išleidžiama pinigų suma, trečiąjį šių metų ketvirtį rinka vėl atsigauna.

Palmiros Mart nuotr.

Bendra butams ir gyvenamiesiems namams įsigyti išleista pinigų suma šiuo laikotarpiu jau didesnė nei prieš metus, o vidutinės būsto kainos nuosekliai augo, teigiama Registrų centro pranešime spaudai.

„Trečiojo šių metų ketvirčio rodikliai buvo panašūs į praėjusių metų rodiklius. Iš viso būstui – butams ir gyvenamiesiems namams – visoje šalyje per pastarąjį ketvirtį išleista maždaug 590 mln. eurų. Tai yra 6 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu ir net 40 proc. daugiau nei antrąjį šių metų ketvirtį, kuriam įtakos turėjo neapibrėžtumas dėl COVID-19 pandemijos ir įvestas karantinas”, – pranešime cituojamas Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.

Anot jo, tradiciškai didžiausia dalis išleistos sumos tenka senesnės statybos butams, kurių kainos sugrįžo į augimo vėžes. Šalies didmiesčiuose (išskyrus Vilnių) už senesnės statybos butus trečiąjį ketvirtį mokėta vidutiniškai po beveik 951 eurą už kv. metrą – 7 proc. daugiau nei 2019 m. trečiąjį ketvirtį, o palyginti su šių metų antruoju ketvirčiu kainos beveik nesikeitė. Rajonų centruose (išskyrus didmiesčius) metinis vidutinių kainų augimas buvo dar spartesnis – trečiąjį ketvirtį už senesnės statybos butus čia mokėta vidutiniškai po 506 eurų už kv. metrą, arba beveik 11 proc. daugiau nei prieš metus ir 6 proc. daugiau nei šių metų balandžio-birželio mėnesiais.

Vidutinė naujos statybos buto kvadratinio metro kaina sostinėje šių metų antrąjį ketvirtį Vilniuje siekė 1 884 eurus už kv. metrą ir buvo 27 proc. didesnė nei analogišku laikotarpiu 2019 metais, kituose Lietuvos didmiesčiuose – ūgtelėjo 19 proc. iki 1 318 eurų už kv. metrą.

„Toks palyginti spartus vidutinių naujos statybos butų kainų augimas iš dalies gali būti paaiškinamas žema lyginamąja baze, kadangi praėjusių metų trečiąjį ketvirtį fiksuotos palyginti mažos vidutinės butų kainos. Be to, nereikia pamiršti, kad naujos statybos butų sandoriai nuo pirminio susitarimo ir kainos užfiksavimo iki oficialaus pirkimo-pardavimo sandorio užbaigimo gali užtrukti net keletą mėnesių, todėl pastarąjį ketvirtį fiksuotos vidutinės kainos greičiausiai indikuoja šių metų pradžioje stebėtas rinkos tendencijas”, – aiškino P. Rudzkis.

Tuo metu gyvenamųjų namų segmente trečiąjį ketvirtį ryškesnis buvo senesnės statybos namų kainų augimas.

Šalies didmiesčiuose (išskyrus Vilnių), kur gyvenamųjų namų rinka yra aktyvesnė, vidutinė naujos statybos gyvenamojo namo kvadrato kaina šiemet trečiąjį ketvirtį siekė 710 eurų ir buvo 19 proc. mažesnė nei pernai liepos-rugsėjo mėnesiais bei 7 proc. mažesnė nei šių metų antrąjį ketvirtį. Tuo metu senesnės statybos gyvenamojo namo vidutinė kaina siekė 727 eurus už kv. metrą – 14 proc. daugiau nei prieš metus, bet 1 proc. mažiau nei antrąjį šių metų ketvirtį.

Kituose miestuose ir kaimo vietovėse vidutinės naujų namų kainos per metus (trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų trečiuoju ketvirčiu) ūgtelėjo 8 proc., per ketvirtį (trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu) sumenko 4 proc. iki 768 eurų už kv. metrą. Už senesnės statybos namus šalies regionuose ir kaimo vietovėse šiemet trečiąjį ketvirtį mokėta po beveik 331 eurą už kv. metrą – 3 proc. daugiau nei prieš metus, tačiau tiek pat, kiek ir antrąjį šių metų ketvirtį.