Po kiek opiumas liaudžiai? Šią smagią frazę daugelis mūsų pirmą kartą išgirdome skaitydami Ilfo ir Petrovo satyrinį kūrinį „Dvylika kėdžių“ arba žiūrėdami šio kūrinio ekranizaciją. Kodėl tai prisiminiau? Todėl, kad toliau skaitau ir matau „kedenamas“ smegenis klaipėdiečiams įvairiausiomis būtomis ir nebūtomis istorijomis Girulių miško tematika.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Klaipėdos miestą dažniausiai kažkas „užpuola“, kai artėja vienokie ar kitokie rinkimai. Tada kaip meškinai iš žiemos miego prabunda kai kurie Klaipėdoje rinkti Seimo nariai arba miesto politikai. Būtent tuo laikotarpiu jie aktyviai ima kurti masinę opiniją ir mėgina ja totaliai užvaldyti bei kontroliuoti rinkėjų smegenis, remdamiesi 30 nepriklausomybės metų išmėgintais metodais – smegenų plovimu, oponentų šmeižimu ir minios instinktų provokavimu. Rinkite maneeee, nes aš jūsų gelbėtojas! – šaukte šaukia jų pasirinkta metodologija.
Prasidėjo 2002 metais
Todėl istoriją Girulių miško tematika pasistengsiu aprašyti kiek galima artimiau naudojant faktus, o ne jų interpretacijas ar kuriamas istorijas.
Kaip vystyti Klaipėdos geležinkelio mazgą, rimtesnės diskusijos prasidėjo dar 2002 metais. Tuo metu Klaipėdos miesto gyventojai aštriai, bet teisingai kritikavo Klaipėdos centrinės geležinkelio stoties darbą, nes ne tik dienos, bet ir nakties metu buvo formuojami geležinkelio sąstatų vagonai, kurie susijungiant keldavo didelį triukšmą. Paradoksaliai ir tuo pačiu šaižiai trikdant tylą dienos ir nakties metu tas procesas vyko signalizuojant lokomotyvams ir klaikiai skambant per garsiakalbius operatorės sakomos komandos traukinio mašinistams taip, kad girdėtų visas Kretingos ir aplinkinių gatvių rajonas.
Būtent pirmieji laiškai iš Klaipėdos miesto savivaldybės Susisiekimo ministerijai apie keistiną padėtį Klaipėdos geležinkelio stotyje pasirodė minėtais 2002 metais. Reaguojant į tai buvo atliktos studijos apie galimas alternatyvas, sukaupta informacija apie esamą krovinių ir keleivių srautą, po truputį centrinės stoties darbo aplinkoje naudojamas garsines priemones keitė modernios technologijos.
Nagrinėjant alternatyvias centrinės geležinkelio stoties įrengimo teritorijas buvo įvardinamos Pauosčio, Kalotės ir Kopūstų kaimo teritorijos.
Motyvai dėl Pauosčio kelyno išvystymo buvo tokie: ši teritorija atitolusi nuo gyvenamųjų rajonų, dalį traukinių būtų galima nukreipti tiesiai į uosto šiaurinėje dalyje esančias įmones, neužsukant į miesto centre esančia stotį. Tačiau Pauosčio išvystymui pasipriešino aktyvi, už ekologiją pasisakanti visuomenė, nes projektuotojai Pauosčio zonoje buvo numatę papildomą teritoriją, iškertant nuo 4 iki 10 ha miško.
Nors ir netilo nepasitenkinimas iš Parko rajono, Kretingos, Įgulos, Kaštonų, Ąžuolų gatvių gyventojų dėl jų noro iškraustyti iš miesto centro geležinkelių stotį, esant nuomonių įvairovei ir nesant jokių ryžtingų veiksmų nei iš vienos pusės, situacija ilgainiui liko tokia, kokia buvo iki tol.
Įvykiai iš esmės ėmė keistis 2007 metais, kada buvo patvirtintas miesto bendrasis planas. Tuo metu atsirado nauja diskusija tarp miesto savivaldybės ir AB „Lietuvos geležinkeliai“, kaip keisti Klaipėdos geležinkelio mazgo perspektyvą.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybė organizavo Klaipėdos geležinkelio stoties Pauosčio kelyno specialiojo plano rengimą. Šio planavimo pagrindas buvo nustatytas tuometinio Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio 2009 m. balandžio įsakymu Nr. 3-160 „Dėl Klaipėdos geležinkelio stoties Pauosčio kelyno specialiojo plano rengimo”, o šį specialųjį planą rengiant aktyviai dalyvavo Klaipėdos miesto savivaldybė.
2011 m. rugsėjo 22 dieną miesto Tarybos sprendimu Nr. T2-282 šį specialųjį planą patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės politikai, Tarybos sprendimą pasirašė tuometinis miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Šis faktas labai aiškiai paneigia kai kurių dabartinių Klaipėdoje rinktų Seimo narių ir Tarybos narių interpretacijas, kad Klaipėdos bendrajame plane Pauosčio kelyno išvystymo ir Girulių miško kirtimo nenumatyta, o tai numatyta Kopūstų kaime.
Nieko naujo Klaipėdos krašte – siekiant nukreipti dėmesį nuo savęs, kuo skubiau reikia ką nors pulti. Geriausia pulti uostą, valdomą iš Vilniaus ir centrinę valdžią.
Bet šiuo atveju miesto, uosto (tuometinis vadovas Eugenijus Gentvilas) ir centrinė valdžia (Susisiekimo ministerija) buvo valdoma tos pačios politinės jėgos. Kaip pasakytų „Kardo ir žagrės” sąjungos įkūrėjas Ostapas Suleimanas Berta Marija Benderis – visi koziriai, gerbiamieji ponai, buvo jūsų rankose!
Kiek buvo numatyta kirsti miško? Minėto specialaus plano sprendiniuose buvo numatoma 1a žemės sklype 8,7 ha miško teritorijos panaudojimo Pauosčio kelyno plėtrai.
Daug diskusijų kėlė tuometinės miesto valdžios užgaida padaryti geležinkelio kelio apylanką, aplenkiant Girulių gyvenvietę (vadinamąjų ponų rajoną prie Girulių geležinkelio stoties) ir iškertant tam 11,3 ha miško, sklypo Nr.2.
Šiame specialiajame plane puikuojasi ir maždaug 24–26 ha miško iškirtimas keliui nuo Labrenciškių gyvenvietės iki Antrosios Melnragės.
Taigi, 2011 metais miesto politikai patvirtino beveik 44 ha Girulių miško iškirtimą.
Apie tokį spec. planą, reikia manyti, buvo „pamiršęs“ Klaipėdoje rinktas Seimo narys, buvęs miesto Tarybos narys, rėžęs ugningą kalbą apie Girulių miško išsaugojimą iš Seimo tribūnos.
Kaip nuoširdžiai buvo džiaugiamasi Seime priimta rezoliucija Klaipėdos centrinės stoties funkcijas perkelti į Kopūstų kaimą.
Noriu patikinti, kad jei tokios funkcijos būtų pavestos teritorijai Kopūstų kaime, traukinių sąstatai toliau masiškai dundėtų per visą Klaipėdos miestą, toliau būtų užkimštos Tilžės ir Rimkų sankryžos dėl iš pietinės uosto dalies paduodamų sąstatų, o Girulių gyvenvietei tektų priimti dvigubą triukšmo krūvį iš šiaurinės uosto dalies, pridedant ir pietinės dalies geležinkelio sąstatus.
Darau aiškią išvadą – Seime lygiai taip pat nekompetentingai ir skubotai buvo priimta rezoliucija dėl Kopūstų kaimo.
Tokio pobūdžio sprendimai turi būti rengiami ekspertų, giliai išdiskutuojami su visomis suinteresuotomis pusėmis ir tik tada teikiami politikams galutinių sprendimų priėmimui.
Kas siūloma naujame projekte?
Kas vyko šiais, 2020 metais? AB „Lietuvos geležinkeliai“ parengė ir pateikė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriame numatoma perspektyvinė Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra. Kaip ir būtų galima kaltinti „Lietuvos geležinkelius“ savo reikalo neišmanymu arba net sąmokslo teorija prieš rinkimus, bet vertinant paminėtą specialųjį planą. Siūlymo išplėsti Pauosčio kelyną dokumentinis pagrindas, minėtasis specialus planas, patvirtintas Klaipėdos miesto tarybos, kaip ir yra. Didžiausia AB „Lietuvos geležinkeliai“ klaida, mano manymu, yra tai, kad tokio projekto jie nederino su Uoste veikiančiomis kompanijomis. Jei būtų derinę, neabejoju, kad tokio projekto derinimas būtų sustabdytas.
Noriu atsakingai pasakyti, kad jokios naujos geležinkelio stoties Girulių miške išoriniam uostui nereikia ir iki šiol niekas niekada geležinkeliečiams tokios užduoties iš uostininkų nekėlė.
Dar vienas svarbus pastebėjimas – nuo 2002 metų iki šių dienų geležinkelio infrastruktūra kardinaliai keitėsi su galimybe patekti sąstatams tiesiogiai į uosto kompanijas, o netampant jų po atskiras stotis.
Manau, dar viena problema yra tai, kad tokį AB „Lietuvos geležinkeliai“ parengtą Vyriausybės nutarimo projektą derino dabartinė Klaipėdos miesto savivaldybė, nenurodydama, kad su drastišku Girulių miško iškirtimu nesutinka.
Galiu iš dalies pateisinti savivaldybę, nes atitaisant esamą padėtį kartu su savivaldybės administracijos vadovu Gintaru Neniškiu, Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja Mante Černiūte-Amšiejiene, dalyvaujant ir man asmeniškai, paruošėme ir pateikėme naują Vyriausybės projektą, kuris buvo patvirtintas šių metų liepos 30 d. miesto Tarybos sprendimu ir pateiktas Vyriausybei.
Čia sunku nuslėpti emociją – už šį nutarimą, už kurį balsavo absoliuti Tarybos narių dauguma, nebalsavo labiausiai iki tol miško išsaugojo vaidmenyje įsijautusi miesto politikė.
Kas buvo siūloma Tarybos teikimu Vyriausybei siunčiamame Vyriausybės nutarimo projekte? Manau, geriausias variantas, kuris iš viso yra įmanomas Klaipėdos miestui ir miestiečiams: sprendžiant Klaipėdos geležinkelio mazgo išvystymo klausimą, naujai apžvelgti ir išnaudoti visą Lietuvoje esančią geležinkelių infrastruktūrą, nes traukinių formavimas į Klaipėdos pusę jau senai vyksta Vaidotų, Kenos, Radviliškio ir kitose geležinkelių stotyse. Taip pat siūlyta į šiaurinę uosto dalį traukiniams įvažiuoti per esamą Pauosčio kelyną, neužvažiuojant į centrinę Klaipėdos stotį, į pietinę uosto dalį įvažiuoti iš pietinės pusės, sąstatams važiuojant nuo Radviliškio link Šilutės, Klaipėdos linkme ir tiesiogiai į Draugystės geležinkelio stotį, tokiu būdu nebevažiuojant per Klaipėdos centrinę stotį, per visą Klaipėdos miestą, geležinkelio sąstatams nebetriukšmaujant nuo pat Parko rajono iki pat Rimkų, atlaisvinat Tilžės, Rimkų geležinkelio pervažas ir t. t. Klaipėdos centrinė stotis liktų tik geležinkelio keleivių aptarnavimui. Taip, kaip yra visoje civilizuotoje Europoje.
2020 m. spalio 5 d. kartu su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vadovu Gintaru Neniškiu nuvykome į Susisiekimo ministeriją bei dėl to susitikome su ministru Jaroslav Narkevič. Išsamiai paaiškinome savivaldybės teikiamo Vyriausybės nutarimo projekto esmę. Ministras reagavo nedelsiant: spalio 13 d. nurodė „Lietuvos geležinkeliams“ išnagrinėti galimas krovinių pristatymo į Klaipėdos uostą alternatyvas, kad būtų sudarytos sąlygos Klaipėdos geležinkelio mazgo infrastruktūros plėtrai bei centrinės uostamiesčio dalies apsaugojimui nuo neigiamo transporto poveikio.
Pasak susisiekimo ministro J. Narkevič, siekiant sumažinti krovininių traukinių judėjimą centrinėje Klaipėdos miesto dalyje, „Lietuvos geležinkeliai“ nagrinės Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos pasiūlymą atvežti ir išvežti krovinius šiaurinėje uosto dalyje per Lietuvos šiaurėje esančius geležinkelių tinklus Kužiai–Kretinga–Klaipėda, o pietinėje uosto dalyje – per šalies pietuose esančius geležinkelių tinklus Radviliškis–Pagėgiai–Klaipėda. Taip pat bus įvertintos kitos galimos krovinių pristatymo į Klaipėdos uostą (šiaurinę ir pietinę dalis) alternatyvos.
Taigi, pasiektas esminis lūžis spręsti Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros perspektyvas ne skubotai ir emocingai, bet tokių sprendimų paruošimą deleguojant ekspertams.
Suprantama, kad būtina ir toliau sekti įvykius ir siekti šiuo metu miesto Taryboje užsibrėžtų tikslų gerinti klaipėdiečių ekologinę aplinką. Budrumas ir aktyvus dalyvavimas būtinas, juo labiau, kad neilgia trukus keisis Vyriausybė.
Tai tiek konkrečių faktų. Kaip rašo visažinė Vikipedija, Faktas (lot. factum – kas atlikta) – informacija apie realų pasaulį, tai, kas iš tiesų egzistuoja, tai kas patikrinta, yra tiesa ir iš tiesų įvyko.
Tai po kiek opiumas liaudžiai, kurį girdėjome pastaruoju metu? Te kiekvienas, perskaitęs šias eilutes, atsako sau.
Man labai įdomu, o kas nusprendė kad Kopūstai yra tinkama vieta? Nei vienas seniūnas, net rajono meras neužsiminė kaimo gyventojams, kad jie gali netekti savo dirbamų žemių. Daugiau nei pusė gyventojų nesutinka savo žemių atiduoti valstybei ir gyventi už lango matant ir kiaurą parą klausantis sastatų stumdymasi. Faktas ir tas, kad nebeturėsime kelio į pagrindinį plentą Klaipėda – Kretinga. Tai vaikus į ugdymo įstaigas ir į darbus turėsime važiuoti per Palangos pusę, moksleiviai studentai turės keliauti į Palangos autobusą, tai vadinasi keltis dar ankščiau, o dėl už lango esančių traukinių triukšmo ir taip manau atsiras miego sutrikimai ir ko pasekoje atsiras sveikatos sutrikimai. Bet gi palaukit valdžiai žmonės nerūpi, jiems rūpi tik „atkatai” jų kišenėse.
tai tau rūpi tik tu pats/pati. Klaipėdos žmonės tau nerūpi.
Puteikienė ,Vaitkus ir Gentviliukas,išverstaskūrai.Gėda,kad turim tokius pilitikus.
Na ir išverstaskūriai abu : -Simon. Gentvilas ir NINA Puteikienė . Maža to : dar ir melagiai.cgccė
maža to, kad parsidavė Karbauskiui, dabar jau paisto pasakas, nes jūs tik paklausykit – jis gina Klaipėdą nuo taršos, jam nereikėjo uosto plėtros, geležinklelio 🙂
…ta Puteikienė tik pyst – ir jau būtų pasistačiusi sau išorinį giliavandenį uostą Melnragėje. Ot, boba… Laikykitės ten, Arvydai!
Turėjo būti „Jei Vaitkus nebūtų PROTESTAVĘS…”
bėda su mūsų „valstybininkais”.Patvirtinti supersvarbūs valstybiniai planai. Numatyta ir patvirtinta geležinkelių plėtra. Numatytos milijardinės valstybinės investicijos . Suplanuoti, tiksliau numatyta sušikti, tūkstančių Lietuvos piliečių gyvenimai. Visi tie planai ruošti ne vieną dešimtmetį, ir staiga vienas „valstybininkas” Vaitkus pasiūlo kitam” valstybininkui” Narkėvičiui: – ” Davai pažiūrim kaip atrodo Lietuvojos geležinkelių infrasruktūra . -Susisiekimo ministrui net akyse prašviesėjo – Geniali mintis, Arvydai. Davai, pažiūrim.” Sakyčiau genijai.
paskaitom tekstą iki paskutinio sakinio 🙂 Važiavo ir administracijos direktorius . Mes gi taip norim , kad vyriausybė atsižvelgtų į gyventojų norus . O savivaldybės taryba ir yra tų , gyventojų , norų išraiška per rinkimus ? Davai pagalvokime 🙂 Oi , Puteikienės nepakvietė . Miesto visų reikalų ” tvarkytojos ” ? Žinoma „blogas” Narkevič ir Vaitkus , ir Neniškis .
Vaitkus išsigando apklausos. Kviečiu visu būti aktyviais ir pasirašyti už Girulių mišką: https://etaryba.klaipeda.lt/balsavimas2/
Nekviečiu nei vieno balsuoti , kviečiu atidžiai paskaityti tekstą ką rašo Vaitkus ir kas būtų miestui , jei pasirašytumėte . Miestas yra ne tik Giruliai . Yra centras , pietinis rajonas . Kiek stovime prie Rimkų ir Tilžės sankryžų ? Norime ir toliau stovėti ? Vaitkaus nepažįstu , ko jis bijo nežinau . Puteikienės ? Juokaujate …
Vaitkus labai prajuokino. Pagal jį tai ne jis, o Puteikienė daro viską, kad atsirastų išorinis uostas.
Nina Puteikiene, tai balsavote ar nebalsavote? Jei balsavo visi tarybos nariai, tai kodėl nebalsavote jūs?
Nebalsavau, nes tame pačiame posėdyje aš pati teikiau du sprendimus: viena dėl. NENIŠKIO pritarimo Vyriausybės sprendimui panaikinimi ir antrą – dėl nepritarimo vyriausybės sprendimui. Tik šiuos sprendimus priėmus, galima buvo teikti Vaitkaus minimą sprendimą. Bet Vaitkus ir tarybos dauguma atmetė mano teiktus sprendimus. Bet juk išorinio uosto projektą inicijavo ne Puteikienė, o Vaitkaus valdoma KVJUD ir dabar tas projektas jau yra Lietuvos Bendrajame plane. O geležinkelio mazgas Girulių miške ir reikalingas išoriniam uostui.
Du lūzeriai susikibo.Gerai,kad tokių niekur ir neišrinkom.Būtum turėja merą mudakąir seimo narę melagę.Manau liberalai ,dar didesnė problema miestui nei tie du lopai.Gerbemieji nepalaikom nė vieno LIBERALO.Tai yra mūsų miesto tragikomedija.
Vaitkaus melas
Valdžios vyrų atmintis trumpa: pernai buvo patvirtintas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrasis planas, kurio esminis akcentas – išorinio uosto statyba atviroje jūroje priešais Melnragę. 2017 m. buvo pakeistas Teritorijų planavimo įstatymas, leidžiant valstybės lygmens bendruosius planus rengti ir atskiroms teritorijoms, kurias vienija funkcinis bendrumas. Uosto teritorija tesudaro vos 5 proc. miesto teritorijos, tačiau tai netrukdo agresyviai diktuoti savo sąlygų visam miestui ir jo ateičiai, nes yra aukštesnio lygmens dokumentas, nei miesto bendrasis planas. Arvydas Vaitkus visą laiką buvo ir tebelieka pagrindiniu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vystymo protagonistu.
Ir staiga jis apsiskelbia Girulių miško, kuriame vyriausybė ir numačiusi multilmodalinį transporto mazgą, gyvybiškai reikalingą išoriniam uostui, gynėju. Šį spektaklį jis suvaidiną prastai, nes faktai liudija priešingą jo vaidmenį:
1.Birželio 19 d., dar iki vyriausybės posėdžio, kuriame buvo priimtas nutarimas „Dėl transeuropinio IX B koridoriaus dalies – Klaipėdos geležinkelio mazgo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo pradžios”, numatantis geležinkelio mazgo perkėlimą į Girulių mišką, skambinau Vaitkui, ragindama Valstiečių frakciją kreiptis į vyriausybę, reikalaujant nepriimti šio nutarimo. Vaitkus telefoninio pokalbio metu ironiškai paklausė, ar aš žinanti, kiek pušų bus iškirsta įgyvendinant šį projektą. Tą pačią dieną raštu kreipiausi į Vaitkų, kaip Valstiečių frakcijos pirmininką, siųsdama jam paruoštą raštą dėl nepritarimo vyriausybės projektui. Atsakymo jokio negavau. Frakcijos nariai sakė, kad jie net nematė šio rašto. Neniškis pritarė vyriausybės nutarimui, vyriausybė jį priėmė. Tada Vaitkus savo fb paskyroje parašė pasipiktinimo kupiną įrašą apie tai, kaip Neniškis niekšiškai pasielgė slapta pritardamas.
2. Parengiau ir du kartus teikiau 2 sprendimo projektus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai: dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Neniškio pritarimo minėtam vyriausybės nutarimui panaikinimo ir dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nepritarimo minėtam Vyriausybės projektui. Vaitkus balsavo prieš abu mano sprendimo projektus, jų nepalaikė tarybos dauguma.
3. Prasidėjus mano teikiamų sprendimų projektų svarstymui komitetuose, sujudo ir savivaldybės klerkai ir tarybos uostininkai. Akivaizdžiai šie sprendimai netenkino jų interesų. Ir tada gimė Vaitkaus aprašomas sprendimo projektas – vyriausybės nutarimo inicijavimas. Ar neatrodo, mažų mažiausiai keista, kad naujas vyriausybės nutarimas inicijuojamas nepanaikinus Neniškio pritarimo jau vyriausybės patvirtintam nutarimui ir neišreiškus savivaldybės tarybos nepritarimo jau patvirtintam vyriausybės nutarimui. Mano parengti sprendimai darbotvarkėje buvo numatyti svarstyti vėliau. Todėl nusprendžiau nedalyvauti balsavime dėl imitacinio sprendimo. Ir aš buvau teisi – jokių to sprendimo atgarsių nėra. O kodėl turėtų būti – per tą laiką buvo baigtas rengti Lietuvos Bendrasis planas su išoriniu uostu. Išorinio uosto architektas – nepabijokime skambių žodžių – Arvydas Vaitkus. Negi jis gali prisidėti prie Klaipėdos bendruomenių ir Puteikienės užmačių išpilti jo kūdikį kartu su jo bambagysle – su geležinkelio mazgo projektu Girulių miške? Tuo tarpu imitacinis sprendimas yra labai parankus prieš rinkimus – visuomenei sprendimas atrodo pozityviai, tuo tarpu geležinkelio mazgo perkėlimo į Girulius projektui jis yra visiškai nepavojingas, nes Lietuvos Bendrojo plano sprendiniai jau suderinti, išorinis uostas jame numatytas Melnragėje. Ir, be abejonės, krovinių srautams reikalingas kelias per šį mišką.
4. Liepos 30 d., surinkusi reikiamą skaičių tarybos narių parašų, kreipiausi į merą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojų apklausos, ar jie pritaria dėl geležinkelio plėtros Melnragės ir Girulių miške. Šiaip ne taip, pažeidžiant visus terminus, apklausa buvo paskelbta spalio 5 d. Ji vyks iki spalio 30 d. Jeigu joje dalyvaus ne mažiau, kaip 15 proc. Klaipėdos gyventojų (registruotų, t. y. apie 20 tūkst.) ji įstatymo numatyta tvarka turės bus svarstoma savivaldybės taryboje ir priimtas atitinkamas sprendimas.
5. Jei dar liko neatsakytų klausimų, pabandykite suprasti motyvus, dėl kurių Vaitkus parašo šį „kūrinį“:
bando plauti valstiečių mundurą prieš II-ąjį rinkimų turą, demonstruodamas, kaip jie „kovojo“ už Girulius;
kodėl taikiniu tampu aš – lyg ir nekelianti jiems jau jokių pavojų. Tikrasis taikinys – mano inicijuota gyventojų apklausa. Vaitkus, menkindamas mane, kažkodėl net neužsimena apie ją. Akivaizdu, kad įstatymu numatytas gyventojų pasisakymas prieš Girulių/Melnragės miško naikinimą, keliant ten geležinkelio mazgą, sudarytų pavojų jo perkėlimui į šį mišką.
Todėl raginu visus iki spalio 30 dienos dalyvauti apklausoje. Savo nuomonę galima pareikšti savivaldybės tinklalapyje https://etaryba.klaipeda.lt/balsavimas2/index.php?fbclid=IwAR3-pXCwcwq1Sc35-v_WB3It0nRLOE-i2UMpn0ujdQsEt07vPHbplRfsl_k
arba atvykę į savivaldybę – Vieno langelio kabinete.
Ninočka, išgerkite vaistukų ir praeis. Vaistukus reikia gerti laiku.
Aiškus Simono Gentvilo ir Ninos Puteikienės,dviveidiškumas.Viena sako,kita daro.Puteikienė jau iškrito iš žaidimo (seimas2020),o dviveidis Gentviliukas dar bando ir mandatą nusigvelbti.Nebalsuokit Klaipėdiečiai ,už tokį veidmainį girulių saugotoją.Laksto pas visus ir giresi,kad naujojoje kolicijoje užims aplinkos ministro postą.Tuomet tikrai išpjaus visą girulių mišką.GENTVILUI -NE!
„Lietuvos teritorijos bendrasis planas – politinis projektas“, – prasitarė vienas vedančiųjų šio svarbaus dokumento, bent 10-čiai metų užtikrinančio visų šalies strategijų erdvinį integralumą, rengėjų grupės dalyvių. Metus laiko specialistai ir mokslininkai derina, matuoja, skaičiuoja, o galiausiai įlenda diskusijų kambarį kokio politikos šulo atstovas ir sako „čia reikia padaryti taip“. Tie ir padaro..
Taip ir atsiranda laisvosios rinkos polėkio įkvėpti giliavandenių ir aerouostų sprendiniai, neparemti jokiais ekonominiais argumentais bei nederantys su tik vakar įkvėptojo perskaitytais Darnaus vystymosi tikslais.
Šalyje, kurioje pasitikėjimas savo pačių rinktais politikais yra pats mažiausias visoje ES, o valstybės tarnyboje viešajam interesui tarnaujantys vertinami kaip pernelyg nemokšiški ir silpni*, visuomenė turi būti ypač budri, kad gudrūs ir greitus sprendimus garbinantys nenustumtų istorijos taip, kad jos rezultatai būtų vertingi tik saujelei, bet ne daugumai.
Čia minimas OPIUMAS, tiksliau prekybos juo pelnui godulys, prieš nepilnus kelis šimtus metų nuvedė nevaržomos laisvosios rinkos gerbėjus britus dešimtadalio kiniečių pavertimo narkomanais keliu. Viskas vardan nevaržomo augimo.
Sakote, Jums nepatinka politikų požiūrio poslinkis kiek arčiau link viešojo intereso, toliau nuo etinių normų nesaistomo augimo? O Jūs papasakokite kur mus nuves nevaržomas kapitalo noras pabetonuoti už milijardą eurų, spjaunant į ekologinius ir socialinius aspektus, Arvydai. Gal įtikėsime.
* – EBPO tarptautinis valstybės tarnybos veiksmingumo indeksas 2019: https://www.bsg.ox.ac.uk/about/partnerships/international-civil-service-effectiveness-index-2019#
Klaipedos neliks, pliažai bus sunaikinti, Giruliai taos pramoninis rajonas – tokį paruošė valstiečiai Lietuvos bendrąjį planą. Valstietis Vaitkus, apsimeta ir rašo, kad Klaipedos valdzia seniai pardavė Girulius. Giruliams, miskui pavojus tik išorinis uostas. TAI kas ką nuodija opiumu
Taip prastai Kamarai su kritiniu mąstymu ? Įdėtas 2011 m PROTOKOLAS , todėl Vaitkus ir rašo .
„Noriu patikinti, kad jei tokios funkcijos būtų pavestos teritorijai Kopūstų kaime, traukinių sąstatai toliau masiškai dundėtų per visą Klaipėdos miestą, toliau būtų užkimštos Tilžės ir Rimkų sankryžos dėl iš pietinės uosto dalies paduodamų sąstatų, o Girulių gyvenvietei tektų priimti dvigubą triukšmo krūvį iš šiaurinės uosto dalies, pridedant ir pietinės dalies geležinkelio sąstatus.”
Nematau logikos sitoje pastraipoje nors uzmusk… Apskritai straipsnyje suplakami keli dalykai – krovinio transporto iskelimas is centrines stoties (geras dalykas), traukiniu nukreipimas i pietine miesto dali is pietu (geras dalykas) ir naujas kelynas miske AR Kopustu k. (diskutuotinas dalykas). Tai vietoje to, kad p. Vaitkus, tiketina, daugiau nei eilinis pilietis ismano sita reikala, eliniam pilieciui paaiskintu, kodel Giruliai yra geresne vieta kelynui nei Kopustai (jei taip isties yra), veda diskusija apie tai, kaip gerai butu traukiniu miesto eisma iskelti is miesto. Su tuo ir taip visi sutinka, klausimas, kodel to negalima pasiekti su kelynu Kopustuose? Negi nera argumentu, kad reikia pasitelkti, cituojant jau mineta vikipedija: „Apeliavimas į autoritetą (lot. argumentum ad verecundiam), autoriteto argumentas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių loginių argumentacijos klaidų. Ji daroma tada, kai teiginio X teisingumą bandoma įrodyti remiantis tuo, jog jo teisingumu tikėjo kažkuris įrodinėtojo autoritetas.”
Neatsitiktinai Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus akcentavo KLASCO kaip stabiliausiai pastaraisiais metais dirbančią uosto kompaniją. „Įdėmiai stebime kaip sekasi uosto kompanijoms, kaip pasitvirtina mūsų į uostą įdėtos investicijos. Matau KLASCO kompaniją ištisas paras per savo kabineto langą iš devintojo aukšto. Matau kiek atplaukė laivų, kiek pakrauta krovinių, pastatyti ir dirba naujieji kranai, naujai pastatyti sandėliai. Džiausiuosi KLASCO investicijomis ir jų gaunama grąža, o tuo pačiu šios kompanijos atnešama nauda Klaipėdos uostui ir valstybei“, – akcentavo A.Vaitkus.
Skaityti daugiau: https://klaipeda.diena.lt/naujienos/verslas/imoniu-pulsas/klasco-solidarizuojasi-su-valstybe-787804
——————————
Veikla: „2009 – 2011 m. UAB koncerno „Achemos grupė“ logistikos direktorius; logistikos įmonių valdybos pirmininkas arba narys. 2011 -2012 m. UAB „Lyrava“ konsultantas. 2013 – 2019 m. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius. „
Valstiečiai ir jų gynėjai rašo absurdą, kad Lietuvos bendrasis planas, kuriame yra numatytas išorinis uostas ties Melnrage yra centristės stumiamas projektas. Giruliai, Melnragė ir miškas bus paaukotas išoriniam uostui. Todėl prašome pasirašyti apklausos lape, kad jokio geležinkelio kelyno Giruliuose. Valstiečiai aprašo tik vieną detalę – krovinių patekimą į Draugystės stotį per antrąjį geležinkelio kelią ir nei žodžiu apie Lietuvos bendrąjį planą – niekšai su kūdikėlio veideliu. Atseit išsaugosime Girulių mišką.
Na žinote , veidų specialiste , nesuvokiate teksto ? Tai gal intelekto požymių pačio veide nesimato ?
Ponas Arvydai, peripetijos dėl 2011 m. spec.plano visiems visąlaik buvo žinomos ir kaip informacinis fonas šiandien neturėtų būti naudojamos šiemet išaiškėjusiam NAUJAM bandymui sunaikinti Girulių mišką. Išlaikydamas jūsų stilių, taip pat paminėsiu kūrinį, kurio vien pavadinimas tinka situacijai – „Avinėlių tylėjimas”. Visa Klaipėdos valstietija labai ryžtingai nutylėjote savo valstietiškojo ministro Narkevič visiškai nedviprasmiškai teikime Vyriausybei 2020.05.25. išsakytus ketinimus sunaikinti Girulius tam, kad būtent šalia Pauosčio stoties būtų pastatytas ne geležinkelio mazgas, o pats tikriausias geležinkelio terminalas. Čia pateiksiu citatą iš to nelemtojo teikimo Vyriausybei, kurį valstietijos ir ministerijos siaubui KBA perskaitėme labai įdėmiai ir iškart pradėjome veikti.
Kad kalbama ne apie manevrinę stotį, o apie terminalo veiklą, būtiną jūsų išoriniam uostui Melnragėje – aišku iš šių eilučių: … „Tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, turi būti skatinamas konteinerių terminalų ir intelektinių transporto sistemų sprendinių įgyvendinimas Klaipėdos uosto prieigose, kur būtų sutelkiami srautai iš visų terminalų ir toliau
įgyvendinama pasiteisinusi šaudyklinių traukinių koncepcija.”
Jūs puikiai žinote, kad tokio terminalo, kuriame tvarkomi konteineriai ir keičiama transporto rūšis – niekaip neįrengsi ant deklaruotų 30 ha iškirsto Girulių miško. Kiek realiai prireiktų – valdininkai niekada neįvardino, o mes tik spėliojom pagal panašių terminalų ir konteinerinių uostų (jūsų išorinis) praktiką, kad prireiktų pašalinti apie 100 ha miško, įskaitant komunikacijas. Tai va, šitie 100 ha spėlionės ir tebuvo vienintelis mūsų „opiumas liaudžiai”, nes ministerijos valdininkai atsisakė tuos duomenis paneigti, nors primygtinai (prie medžio Girulių miške primygę) prašėme tai padaryti. 🙂
Kad ministerijoje ir Vyriausybėje kalba eina ne apie Kopūstų km., o būtent apie Girulių miško sudarkymą – mes visi (jūs taip pat) iškart pamatėme iš planavimo teritorijos žemėlapio, kur visa geležinkelio infrastruktūros plėtra buvo numatyta vien Klaipėdos miesto ribose, t.y. Draugystės st. ir Girulių miške.
KBA iškart 2020.06.02. kreipėsi į ministeriją paaiškinti savo ketinimus, į ką ministerija 2020.06.13 atsakė išvis genialiu šedevru, kuriame paaiškinta kodėl reikia geležinkelio multimodalinį terminalą vystyti Girulių miške, o ne Kopūstų km. Ir čia jau atvirai kalbama, kad kalba eina apie išorinio uosto kranto infrastruktūrą :
„Bendrovės specialistams atlikus, manevrinių sąstatų varymo į šiaurinės uosto dalies krovos kompanijas palyginamąsias atstumo, laiko, kuro sąnaudų (užterštumo), reisų dažnumo analizę, nustatyta, kad optimali vieta iškelti prekinių traukinių ir manevrinių sąstatų eismo organizavimą iš Klaipėdos geležinkelio stoties būtų dabartinis Pauosčio kelynas, kuris su laiku taptų modernia geležinkelio stotimi aptarnaujančia ir planuojamą išorinį uostą. Atliktoje analizėje buvo vertinamos pradinės (Pauosčio kelynas, Naujoji stotis Kopūstų kaime) ir tolimiausia galinė (Anglinės kelynas) manevrinio lokomotyvo važiavimo vieta.
Specialistai įvertino, kad įrengus Naująją geležinkelio stotį Kopūstų kaimo vietovėje lokomotyvo važiavimo atstumas padidėtų 5 kartus (1,8 km iš Pauosčio kelyno, 11,1 km iš Kopūstų kaimo), o važiavimo laikas – 2 kartus. Degalų sąnaudos, vežant tokį patį krovinio svorį (vagonų skaičių), padidėtų 6 kartus (degalų sąnaudos per metus padidėtų 406 tūkst. litrų). Ženkliai didėdami vežimo kaštai neigiamai įtakotų Klaipėdos uosto konkurencingumą kitų uostų atžvilgiu, atitinkamai padidėtų ir miesto oro tarša bei triukšmas – atkarpoje tarp Kopūstų kaimo ir Pauosčio kelyno oro tarša padidėtų 6 kartus (CO2 kiekis padidėtų 1.285,9 tūkst. kilogramų), proporcingai didėtų triukšmas ir vibracija.”
406 tonos dyzelino … jie sutaupys…. Ponas Arvydai, jūs su kolegomis kukliai pratylėjote visą situaciją nuo Narkevič’iaus teikimo derinimo institucijose dar balandžio mėnesį ir tik tada, kai birželio/liepos mėn. sukilo klaipėdiečių visuomenė, kai mes vykom į Vyriausybės posėdį ir piketą Vilniuje, pradėjom įtraukti į procesą visas partijas nekreipdami jokio dėmesio į vėliavas ir partines spalvas ir toku būdu mums pavyko patraukti centrinės media dėmesį Girulių miškui – tik tada ir gerokai pavėlavę (nuo viceministrų susitikimo su visuomene Girulių miške, nes pats valstietis Aplinkos ministras išsigando ir p.Kepenio pažadus klaipėdiečiams pavertė niekais, taip Seimo narį beviltiškai pažemindamas) tik tada jūs ir kiti valstiečiai pradėjote pasisakyti viešai, lyg gelbėjimo ratą ir kažkokį reiškinį rodydami tą 2011 metų spec.planą, kuriame dar jokio išoriniam uostui reikalingo multimodalinio terminalo miške net nebuvo. Kad beveik visos partijos šioje temoje pradėjo rengtis savo grožio konkursus – mums (KBA) visiškai neįdomu, mums svarbu yra tikslas – kad Klaipėdos plaučiai nebūtų sunaikinti, o kaip žinote, ant šios bangos net nebandėm įplaukti į kokius nors sąrašus patys.
Įvyko tai, kas įvyko – eilinį bandymą reikalus pasitvarkyti tyliai sutrukdė pilietinė visuomenė – galėtumėt tai atvirai pripažinti. Bala nematė to „nutylėjimo”, jeigu ateityje ką nors nuveiksite tikslu kad geležinkelio plėtra nebūtų planuojama miesto ribose, gal Pagėgių kryptį pavyks išvystyti – tas avinėlių tylėjimas gal kompensuosis geros karmos taškais, bet tik gal … 🙂
Mes, KBA atstovai, buvome susitikę pokalbiui jūsų partijos būstinėje ir jūsų žinios transporto srityje eilinį kartą pasirodė profesionalios, na o įžvalgos apie piktavalių bandymą sąmoningai pakišti gerąjį ministrą po smūgiu, šiam nesusigaudant į ranką įdedant tą Girulių miško karštą bulvę – tegul ir liks tik opiumu liaudžiai. 🙂 Jūsų mintys ir Tarybos veiksmai dėl krypties iš Pagėgių į Klaipėdą įdarbinimo pietinės uosto dalies aptarnavimui yra vertinga tol, kol tai gali padėti mažinti sąstatų tranzitą per visą miestą, per tą pat centrinę stotį, kuria čia taip mojuojama.
Ką dar būtų galima pastebėti – ligšioliniais mūsų visų judesiais klausimas tik įgavo viešumą, susiformavo visuomenės nuomonė ir „vystytojai” žino, kad lengva nebus – o realiai pasiekto rezultato dar nėra. Girulių miškas kaip vieta išorinio uosto geležinkelių terminalo statybai išlieka PAGRINDINIU Vyriausybės taikiniu – tai yra labai tvirtai įrašyta LR bendrajame plane.
p.Arvydai, jeigu nesate Klaipėdos ir viso pajūrio piktasis genijus, savo energija ir ryžtu užkabinęs visą išorinio uosto aferą Klaipėdai ir katastrofą pajūriui (ir prisiimantis asmeninę atsakomybę už pasekmes) – sekančia publikacija galėtumėt pasidalinti mintimis ir įžvalgomis kaip galima būtų grąžinti Klaipėdos uosto strategiją į protingai besivystančių šiuolaikinių uostų sąrašus, t.y. strateginę plėtrą planuoti ten, kur miestas netrukdys uostui už kokių 20 metų tapti rimtu konkurentu Gdanskui/Gdynei ir Norvikui, kuris tikrai susirinks visą Skandinavijos krypčių transšipmentą, o rusai savų krovinių taip pat ant lėkštelės mums nebeneš. Užsidaręs mieste ir jį nuosekliai naikindamas, mūsų uostas niekada neturės galimybės tapti nei IV, nei kada nors V kartos išmaniuoju (smart port) uostu ir pradės pats degraduoti – ir jūs tai puikiai žinote, bet vėl ryžtingai tylite. Gal šį kartą į sąžiningą diskusiją apie išorinio uosto tokį skubų (iki 2030m) reikalingumą ir uosto ilgalaikės ateities viziją būtų verta pasikviesti ir uosto profesionalus, realiai darbą jame vykdančius, o ne vien „ofisą”, Smart Continent skaičiuotojus ir Vilniaus klerkus? 🙂
Pagarbiai
Gintaras Ramašauskas
KBA valdybos pirmininkas
Gintarai.
Pasirodo dar 2011 m . miesto politikai patvirtino beveik 44 ha Girulių miško iškirtimą ! O spec. planą matyt buvo ” pamiršę ” ” miško gelbėtojai ” S. Gentvilas , kuris nuo 2011 m . tapo Klaipėdos miesto mero patarėju ir N. Puteikis , kuris jei neklystu 2011 m buvo miesto tarybos narys ir kurio žmona dabar ” gina ” mišką ? O ” kalti ” liko valdantys seime valstiečiai ir Vaitkus , kurių 2011 m net negirdėjome ? Jūs rimtai ?
Kol buvau miesto taryboje iki 2011 08 31, nuosekliai kovojau prieš Girulių miško iškirtimą. Spec.planas, numatantis kirsti 8,7 ha miško tam, kad būtų praplėstas Pauosčio kelynas, patvirtintas 2011 09 22. Dabar – 2020 metų LVŽS kontroliuojamos Vyriausybės nutarimas tokiai plėtrai numatė 3 kart didesnio miško ploto iškirtimą, prieš ką taip pat nuosekliai kovojau, kovoju ir kovosiu.
Raginu rašyti visiems apklausoje savivaldybės puslapyje PRIEŠ šį 30 ha kirtimą!!!
Kol buvau miesto taryboje iki 2011 08 31, nuosekliai kovojau prieš Girulių miško iškirtimą. Spec.planas, numatantis kirsti 8,7 ha miško tam, kad būtų praplėstas Pauosčio kelynas, patvirtintas 2011 09 22. Dabar – 2020 metų LVŽS kontroliuojamos Vyriausybės nutarimas tokiai plėtrai numatė 3 kart didesnio miško ploto iškirtimą, prieš ką taip pat nuosekliai kovojau, kovoju ir kovosiu.
Raginu rašyti visiems apklausoje savivaldybės puslapyje PRIEŠ šį 30 ha kirtimą!!!
O ką Jūs Arvydai padarėte, kad Girulių miškas nebūtų kertamas? Nieko, atvikščiai- jį pasmerkėte.
Atsakysiu už Jus: būdamas KVJUD generaliniu, ignoruodamas Klaipėdos miesto tarybą, miesto bendruomenes, per Vyriausybę stumte prastūmėte nereikalingą išorinį uostą.
40 mln papildomų tonų per siaurut siaurutėlę Melnragės arteriją sunaikintų ne tik mišką, bet ir visą gyvenvietę.
Jei kas prekiauja opiumu, tai jūs. Vartotės kaip karosas ištrauktas į krauntą.
Analfabetas ? Seniai rašiau , kad Girulių likimas buvo nuspręstas dar prie sukritusių politinių kortų , liberalių . Skaitykite kada Giruliai buvo ” kertami ” 2011 m ! Meras liberalas Grubliauskas , liberalas ministras Masiulis , uosto direkcijos vadovas liberalas S. Gentvilas . 2011 m Vaitkus kur ? Kokioje vyriausybėje ar nors miesto savivaldoje ? Kokį uostą stumia ? Atsipeikėkite ir pradėkite galvoti . Opiumas po kiek tarp negalvojančių ?
Neatsitiktinai Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus akcentavo KLASCO kaip stabiliausiai pastaraisiais metais dirbančią uosto kompaniją. „Įdėmiai stebime kaip sekasi uosto kompanijoms, kaip pasitvirtina mūsų į uostą įdėtos investicijos. Matau KLASCO kompaniją ištisas paras per savo kabineto langą iš devintojo aukšto. Matau kiek atplaukė laivų, kiek pakrauta krovinių, pastatyti ir dirba naujieji kranai, naujai pastatyti sandėliai. Džiausiuosi KLASCO investicijomis ir jų gaunama grąža, o tuo pačiu šios kompanijos atnešama nauda Klaipėdos uostui ir valstybei“, – akcentavo A.Vaitkus.
Skaityti daugiau: https://klaipeda.diena.lt/naujienos/verslas/imoniu-pulsas/klasco-solidarizuojasi-su-valstybe-787804
” 2011 m Vaitkus kur ? ”
Radau „2009 – 2011 m. UAB koncerno „Achemos grupė“ logistikos direktorius” Taip taip ta pati Achema kuriai priklauso nuostabioji Klasco
„Arvydas Vaitkus (g. 1963 m. gegužės 11 d. Klaipėda)”
Gedulo diena
Tam radusiam kur buvo 2011 m Vaitkus 🙂 Eikit prasivėdinti ….Klasco įkurtas ar ne 1993 m !!!!! Manote be miesto ” galvų ” pritarimo Klasco ėmė ir įsikūrė mieste ? Rimtai ? Tikrai gedulas , jei tik tokio mąstymo žmogeliai ” kovoja ” . Gal žinote kokie darbai vyktų išoriniame uoste ? Ar ne į jį išsikelti galėtų ir taršios įmonės ? Liūdesys realiai …Už ką ” kovojate ” ? Už tai , kad ” klaskai ” liktų mieste ? Kas svarbiau keli medžiai ar dešimtys tūkstančių miestiečių ir jų sveikata ?
aš opiumo išvengiau 🙂 Seniai galvoju , kad ponia ir liberalieji , tik akių dūmimui bei šaršalo kėlimui 🙂 Džiugu , centristė Puteikienė – ne seime , Girulių ” gynėjas ” liberalas Gentvilas gaila , bet papuolė su sąrašu , o tie iš KBA „ramašauskai” manau turėtų išsivaikščioti . Jokio pasitikėjimo jais nejaučiu .
oi kaip nemoka KBA tikėjimo stiprinti. Jiems tik rūda, trąšos ir mūsų unikalios klaipėdietiškai laikinos palapinės. Tokios laikinos, kad jau raudonais stogais -visai susenamiestėjo. Na visai nemoka ramašauskininkai to, pasitikėjimo – čia tik Klasco TIKĖJIMĄ stiprina kelionėmis į sanatorijas ir Uspaskis marožinais. Kartais ir KVJUD vietinius žurnalistėlius paplukdo po tam tikrus uostus mūzų pagaudyti -rašo įkvėpti matučiai regėjimus jau kelinti metai. Atsiperka. Prisipažino, davė neblogai įkalt , tai dabar nelabai atrenka kur ir ką matė. Bet jaučia, dar paplukdys. Kai karantinai baigsis ir A.Latakas žadėjo – daugiau informavimo ir tikėjimo iki pažaliavimo.