Spalio 22 d., ketvirtadienį, 19 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristato šokio šventę „Dėmesio! Baletas“, kuri leis naujai pažvelgti į išraiškingą šokio meną.

Žiūrovai išvys Muzikinio teatro vyriausio choreografo Aurelijaus Liškausko, „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanotos choreografės Aušros Krasauskaitės, Baleto trupės šokėjų Darios Verovkos, Viktorijos Galvanauskienės, Oleksandros Borodinos, Romano Semenenko, Denyso Tarasiuko bei kviestinių šokėjų Olgos Konošenko-Zariankinos, Eivos Dobilaitės ir Žilvino Beniuševičiaus sukurtas choreografines miniatiūras.

 „Čia ir dabar“ akimirkos 

E. Dobilaitės sukurtas šokis „Pabaigos – pradžios“ pasakos apie mus persekiojančius gyvenimo štilius.

„Tada  vieną dieną suprantame, kad ne gyvename, o tiesiog egzistuojame. Viskas „užknisa“ taip, kad norisi arba verkti iš nevilties, arba imtis betikslių veiklų, kad tik nukreiptume protą nuo realybės: žiūrėti serialus, įsitraukti į nereikšmingus santykius ar spręsti beprasmes problemas. Slenkame paviršiumi, paskendę savo mintyse, problemose ir kasdienybėje, apsupti viską temdančių baimių, įstrigę tarp senos pabaigos ir neatrasdami naujos pradžios, – Muzikinio teatro pranešime pasakoja E. Dobilaitė. – O kita miniatiūra „Momento para nosotros“ – apie buvimą čia ir dabar, apie mokėjimą džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka, sugebėjimą atrasti šviesą ir gražius dalykus, apsupti save pozityvu ir leisti sau šypsotis, nebijant pasirodyti šiek tiek „išprotėjusiais”.

Jausmų dinamika 

Šokio spektakliuose „Spragtukas“, „Eglė žalčių karalienė“ sužibėjusi jaunoji balerina D. Verovka (O. Kasabovos nuotr.) šiame projekte debiutuoja kaip dviejų choreografinių pastatymų autorė.

„Pirmajame šokyje „Remember“ pagal puikią Maxo Richterio muziką žiūrovams bandysiu įteigti, kad net santykių pabaigoje galima prisiminti, kokie šviesūs ir gilūs jausmai lydėjo iš pradžių. Tai tarsi istorijos pasakojimas atvirkštine tvarka: pradžioje išvystame karštą išsiskyrimo finalą, paskui aistringą meilę, o galiausiai – herojų susitikimo momentą. Kitame šokyje „Human Cell“ pagal Bulato Gafarovo muziką pasakosiu apie tai, kad kiekvienoje žmogaus kūno ląstelėje glūdi protui sunkiai suvokiamas potencialas, o mūsų užduotis – nesustoti ties turimais pasiekimais, bet visada siekti daugiau, evoliucinuoti savo kūnu ir savo mintimis“, – sako D. Verovka.

Viktorija Galvanauskienė kuria šokį, kuris apjungs net 20 baleto šokėjų.

„Radau labai gražią, bet „sunkiąׅ“ muziką. Jos klausydama, mąsčiau apie tuos jausmus, kurie lieka slepiami giliai širdyje, mes jų niekada neparodom, o laikom viduje. Norėjosi šiuos jausmus išreikšti judesiu. Čia kaip gyvenime: tai mes krentam ir greitai stojamės, kad eiti toliau; čia mes bėgame ir staiga vėl vos paeiname arba tiesiog stovime; čia mes mylime, nekenčiame ir t.t.“,- sako baleto šokėja.

Kūrėjo kelio drama

A. Krasauskaitė pristatys tris savo sukurtas šokio miniatiūras.

„Solo „Leisk man verkti“ pagal Georgo Friedricho Händelio muziką kalbu apie dieviškumo dalelytę kiekviename iš mūsų. Klausiu savęs, ką man pasakytų Dievas, jei jį sutikčiau akis į akį. Svarstau, ar teisus buvo Friedrichas Nietzsche sakydamas, kad Dievas mirė. Žvelgiant į šiuolaikinio pasaulio realijas, tai lyg ir pasitvirtina… Kvartetas „Pavasaris“ pagal Maxo Richterio muziką, kurioje kitaip nuskamba garsieji Antonio Vivaldi  „Metų laikai“, yra šviesus, spalvingas, žaismingas. Jis gimė iš gamtos – jūros ir saulės įkvėpimo. Masinis šokis „Really?“ pagal to paties M. Richterio muziką – tai miniatiūra apie mus: šokėjus, artistus, scenos žmones. Paklydusius, degančius, nusivylusius ir ieškančius. Paskendusius savo aistrose bei iliuzijos pančiuose. Gimstančius iš naujo ir numirštančius kasdien. Atsiskyrusius, bet negalinčius be vienas kito. Užkeliančius savo profesiją ant aukščiausio pjedestalo, bet tuo pačiu jos nekenčiančius kaip didžiausios katorgos. Bėgančius į tikslą, bet susiduriančius su laikinumo šmėkla“, – dėsto A. Krasauskaitė.

„Žmogui reikia žmogaus“ 

D.Tarasiuko „Quartet“ atliks keturi baleto šokėjai. „Neturiu didelių dedikacijų.  Šią miniatiūrą kitaip pavadinčiau „Supratimu“ arba „Alter ego“. Galvoju apie gyvenimo įvykius ir tai, kaip žmonės juos suprato, įvertino. Trumpai ir aiškiai“, – sako D. Tarasiukas.

O. Borodina ir R. Semenenko savo kurtoje miniatiūroje „Need to Be Near“ atskleis seną tiesą: žmogui reikia žmogaus. „Šiandieniniame pasaulyje mes taip susikoncentravę į savo problemas, kad dienos tampa vienodai pilkomis. Mes nepastebim nieko aplinkui, o tas „niekas“ ir galėtų tapti pagalba, palaikymo komanda ar net gelbėjimosi ratu vienatvės jūroje“, – O. Borodina.

Muzikinio teatro vyriausiasis choreografas A. Liškauskas teigia, kad tokių iniciatyvų, kaip „Dėmesio! Baletas“ dėka atrandami pasaulinio lygio choreografai. Panašūs projektai kituose teatruose atskleidė ne vieną talentingą kūrėją: tarkim, „Eglės žalčių karalienės“ pastatymą sukūrusį Martyną Rimeikį arba šiuo metu „Fausto“ choreografiją Klaipėdoje kuriantį Robertą Bondarą. Abu jie savo pirmuosius spektaklius sukūrė dar būdami šokėjais.

„Dėmesio! Baletas“ atspindės jaunų žmonių gyvenimo tikslus, skirtingus charakterius ir intencijas. Kad šokis taptų daugiau nei ambicijų savirealizacija, kuriant choreografines miniatiūras bandyta atsirinkti, kam tai pavyksta geriausiai. Tai tarsi mini atranka kūrybingiems šokėjams, o vertintojais, žinoma, taps žiūrovai.