Šilumą ir elektros energiją iš sudegintų atliekų gaminančiai bendrovei „Fortum Klaipėda“ pirmos instancijos teisme nepavyko pasiekti, kad būtų panaikinta aplinkosaugininkų skirta sankcija už tai, kad ji 2018 m. esą sudegino per daug atliekų.

Visgi bendrovės atstovai teigia, jog rankų nenuleis ir bus paduotas skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT), kuris priima galutinius, neskundžiamus sprendimus.

„Fortum Klaipėda”. Bendrovės nuotr.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) šių metų vasarį skyrė „Fortum Klaipėda“ 300 Eur baudą už tai, kad ji 2018 m. esą sudegino daugiau atliekų nei leidžiama taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo sąlygose – 255 000 tonų. Anot aplinkosaugininkų faktiškai tais metais jėgainėje buvo sudeginta faktiškai 259 684,2 tonų atliekų.

Tačiau „Fortum Klaipėda“ savo skunde Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams aiškino, kad į bendrą sudeginamo kuro kiekį neturi būti įskaičiuojama natūrali jo netektis ir tokios nesudegančios inertinės atliekos, kaip kad geležis ir aliuminis. Esą TIPK leidime yra nurodytas atliekų, kurias deginant yra išgaunama energija kiekis, o ne bendra į deginimo įrenginį pateikiama jų masė.

Anot įmonės, ji 2018 m. gavo 259 289,4 t atliekų, tačiau 1369,62 t buvo prarastos dėl natūralios netekties (drėgmės ir lakiųjų organinių junginių išgaravimo bunkeryje), o 3390,5 t buvo nedegantys juodieji ir spalvotieji metalai, todėl faktiškai ji tais metais sudegino 253 448,5 t atliekų ir leistinų kiekių neviršijo.

Įmonė akcentavo ir aplinkybę, kad tokia praktika buvo taikoma ir tikrinant 2016 bei 2017 metais sudegintus atliekų kiekius, tad esą visai nesuprantama, kodėl AAD nukrypo nuo ankstesnės metodikos.

Tuo metu AAD savo atsiliepime akcentavo, kad TIPK leidime nėra nurodyta, jog iš gautų sudeginti atliekų turi būti eliminuojamos inertinės atliekos ar kad skaičiuojant leistiną kiekį turėtų būti vertinamos tik tos atliekos, iš kurių gaunama energija.

Skundą išnagrinėjusi kolegija, kurią sudarė teisėjai Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė ir Aušrelė Mažrimienė, konstatavo, kad nėra jokios atliekų pavertimo energija jas deginant apskaičiavimo metodikos, pagal kurią būtų galima nustatyti, kiek inertinių atliekų reikėtų eliminuoti iš maksimalaus leistino kiekio, o „Fortum Klaipėda“ niekada nebuvo kreipusis dėl oficialios konsultacijos. Pabrėžta, kad teisės aktai nenumato, jog AAD pareigūnai planinio patikrinimo metu turėtų atsižvelgti į kiekį atliekų, kurios nesudega.

Tad „Fortum Klaipėda“ skundas buvo atmestinas kaip nepagrįstas. Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas LVAT.

Pasak „Fortum Klaipėda“ atstovo spaudai Andriaus Kasparavičiaus, tokia teise bus pasinaudota.

„Su atliekomis patenkantys metalai nedega. Jie vėliau yra atskiriami ir atiduodami perdirbti. Iki šiol Aplinkos apsaugos departamentas ir laikydavosi tokios pozicijos. Ir tarptautinė praktika yra tokia”, – sakė A. Kasparavičius.