Skaitant laikraščių antraštes, straipsnius ar politikų pareiškimus apie pastaruoju metu gerokai išaugusius imigrantų iš buvusių sovietinių respublikų srautus, susidaro įspūdis, jog visuomenė šį reiškinį vertina tendencingai.

Į atvykėlius iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos ir kitų NVS šalių dažniausiai žiūrima kaip į pigią darbo jėgą, nors daugelis minėtųjų šalių atstovų į Lietuvą yra kviečiami kaip aukštos kvalifikacijos specialistai. Dar daugiau jaunų žmonių pas mus atvyksta studijuoti, siekti mokslo ir Klaipėda šioje srityje vaidina svarbų vaidmenį.

Mieste yra kelios aukštosios mokyklos, tarp jų – ir tarptautinis LCC universitetas, kuriose studijos vyksta anglų kalba, o Klaipėdos universitetas (KU) praėjusiais metais ėmėsi programas dėstyti ir rusų kalba. KU stengiasi išeivius iš posovietinės erdvės pritraukti, siekdamas juos sudominti naujomis mokslo galimybėmis ne tik mūsų šalyje, bet ir Europos Sąjungoje. Šiuo metu aukštojoje mokykloje numatyta 11 nemokamų vietų Rytų partnerystės ir Kazachstano studentams. KU vadovybė tvirtina, jog susidomėjimo ir poreikio rusų kalba dėstomoms programoms netrūksta.

Naujajame „Rytai – Vakarai: kryptis – Klaipėda” projekte mes pasidalinsime jaunų, perspektyvių, šiuolaikinių rusakalbių studentų, atvykusių į uostamiestį iš artimojo užsienio, istorijomis.

Antroji „Atviros Klaipėdos“ herojė  – Sofija Kozlovska. Mergina į Lietuvą atvyko iš Lvovo, šiandien ji minėtame anglakalbiame LCC universitete studijuoja tarptautinius santykius.

S. Kozlovska tvirtina, jog Klaipėda – labai gyvas ir jaukus miestas.

Idealus kainos ir kokybės santykis

Sofijos teigimu, prieš atvykdama į Klaipėdą apie mūsų miestą, kaip ir apie Lietuvą, ji žinojo labai mažai, o jos pasirinkimą nulėmė keletas faktorių.

„Prieš stodama į LCC, nieko apie Klaipėdą, o ir apie pačią Lietuvą, nežinojau. Stengiausi pasirinkti universitetą, kuris suteiktų daug galimybių ir atitiktų tuos kriterijus, kurie man svarbūs, šalyje ruošiantis praleisti nemažą savo gyvenimo dalį. Kriterijai buvo tokie: gyvenimas Europoje, mokslas anglų kalba, priimtina kaina ir, žinoma, gera vieta nuolat gyventi. Paaiškėjo, jog visa tai Klaipėda turi, kas mane labai nustebino. Šis miestas patenkino mano norus ir tikslus, todėl, tai supratusi, nusprendžiau jame patirti visus studentiško gyvenimo džiaugsmus”, – dalinosi prisiminimais pašnekovė.

S. Kozlovska tvirtina, jog mūsų miestas – labai gyvas ir jaukus. Nors iki megapolio jam toli, tačiau Klaipėdoje visada galima rasti, kuo užsiimti. Reikia tik apsižvalgyti aplink, pasidomėti, kokie renginiai tuo metu vyksta, pasivaikščioti po vieną iš parkų arba jūros pakrante ir suprasi, jog ne viskas yra taip blogai, kaip kartais mano kai kurie vietiniai, akcentuojantys vien tik problemas.

„Aš labai pamilau Klaipėdą ir savo universitetą, kadangi miestas turi daug įdomių, vertų aplankyti vietų, o mūsų aukštojoje mokykloje studijuoja įvairių kultūrų ir tautų atstovų, su kurias noriu susipažinti iš arčiau. Klaipėda – labai gyvas miestas. Dėl jame vykstančių įvairių renginių, susijusių ar su istorinėm šventėm, ar su muzikos festivaliais ir pan. jame malonu gyventi. Iš tikrųjų Klaipėdai nebūtini globalūs pokyčiai, joje visko yra pakankamai gyventi komfortiškai”, – sako ji.

Pokalbio metu pašnekovė taip pat pažymėjo, jog jai patinka rami atmosfera ir sąlyginai neskubrus uostamiesčio gyvenimo tempas.

„Kartu Klaipėdoje yra vietų, kuriose aš tiesiog vaikščiodama bei tyrinėdama miestą galiu pasislėpti – pabūti viena su savo mintimis. Mieste galima rasti visko, ko  tik nori: jūrą, parkus, tvenkinius, skverus, kavines, kino teatrą ir viska kita. Visa, kas gali leisti pailsėti nuo universiteto gyvenimo, kuris ne visada būna vien tik linksmas”, – pasakoja Sofija.

Anglų kalbos poreikis

Nežiūrint į daugybę Lietuvos jūros sostinės atžvilgiu išsakytų meilės pripažinimų, mūsų herojė įsitikinusi, jog miestas gali vystytis kur kas greičiau. Jos teigimu, uostamiesčio valdžia ir bendruomenė neturėtų pamiršti, kad Klaipėda yra studentiškas miestas. Tame esą slypi dar jo neatskleistas potencialas.

„Kadangi Klaipėdoje veikia ne tik nacionalinės aukštosios mokyklos, bet ir tarptautinis universitetas, į kurį atvyksta studentai iš daugybės kitų šalių ir kurie gali susikalbėti tik tarptautine anglų kalba, todėl vietiniai, mano nuomone, turėtų labiau padėti jiems integruotis. Tai galima būtų padaryti organizuojant bendrus renginius, kurie būtų verčiami į anglų kalbą. Tada į Klaipėdą atvyktų dar daugiau studentų iš užsienio ir jie galėtų dar plačiau paskleisti pozityvias žinias apie Klaipėdą ir Lietuvą”, – apibendrino pokalbį S. Kozlovska.