P0

Miestas, Svarbu

Po metus trukusių diskusijų dėl vietos „Sūduviui” – vėl viskas iš pradžių (15)

Virginija Spurytė

Virginija Spurytė
2020-10-29


Metus trukusias įvairių specialistų diskusijas, kuri vieta mieste yra tinkamiausia prišvartuoti karinę tarnybą baigusį laivą „Sūduvis“, Klaipėdos politikai tarsi nubraukė ranka.

Specialistų ir politikų “Sūduviui” rasta kompromisinė vieta Dangėje miesto tarybos nariams pasirodė netinkama.
Pasiūlė kariškiai

Jie ketvirtadienį vykusiame miesto tarybos posėdyje nesutiko Dangės krantinės ruožo, kuriame numatyta prišvartuoti „Sūduvį“, panaudos sutartimi perduoti Lietuvos jūrų muziejui, o vėl grįžo į pradžią – pradėjo diskusijas, kur laivas turi stovėti. Toks sprendimas gali lemti, kad „Sūduvis“ bus utilizuotas, o ne paverstas muziejumi ir atvertas visuomenei.

Posėdyje dalyvavusi Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė priminė, kad muziejus ir Klaipėdos savivaldybė dar 2019 metų rudenį gavo Lietuvos karinių jūrų pajėgų raštą, kuriame prašoma išnagrinėti galimybę perimti karinį laivą „Sūduvis“.

„Iš pradžių muziejus rimtai nesvarstė perėmimo, bet kai laivą apžiūrėjome ir pamatėme, kad jis yra ir technikos paminklas, ir turi istorinės reikšmės, supratome, kad toks objektas tikrai yra vertas dėmesio ir istorinės pagarbos. Todėl pernai lapkritį kreipėmės į Klaipėdos savivaldybę prašydami apsispręsti ir įvertinti, ar toks laivas atrastų vietą mieste, ar jis įdomus Klaipėdai“, – pasakojo O. Žalienė.

Klaipėdos savivaldybės specialistai pageidavo, jog savo nuomonę pareikštų ir visuomenė, todėl Lietuvos jūrų muziejus organizavo susitikimą su bendruomene, kuriame dalyvavo apie 40 žmonių.

„Didžioji dalis dalyvavusių žmonių pasisakė, kad laivą matytų mieste. Laivo paskirtis būtų muziejinė, ekspozicinė, jis butų atviras visuomenei, naudojamas edukacijai, jis pristatytų Lietuvos laivyno ir karinio laivyno istoriją“, – kalbėjo O. Žalienė.

Svarstė dvi darbo grupės

Klaipėdos savivaldybėje buvo sudaryta darbo grupė, kuri analizavo nė vieną vietą, kur galėtų stovėti „Sūduvis“, nusprendė, jog tinkamiausia vieta yra prie „Memelio miesto“ krantinės.

Tačiau tuomet Lietuvos jūrų muziejus savivaldybei surašė raštą, jog parinkta netinkama, nes laivui joje bus nesaugu. Šis raštas buvo svarstytas Jūros ir vidaus vandenų reikalų komisijoje, kurioje buvo nuspręsta sudaryti išplėstinę darbo grupę parinkti vietą „Sūduviui“.

Ši darbo grupė buvo sudaryta mero potvarkiu. Ji nusprendė, jog geriausia vietą prišvartuoti „Sūduvį“ yra Dangės krantinė, prie Pilies tilto, prieš Karlskronos aikštę.

Po tokio darbo grupės sprendimo Klaipėdos savivaldybės administracija parengė miesto tarybos sprendimo projektą pakeisti panaudos sutartimi perduodamo Klaipėdos savivaldybės turto sąrašą ir jį papildyti 60 metrų ilgio Dangės krantinės ruožu. Jį ir norima panaudos sutartimi perduoti Jūros muziejui, kad jis galėtų krantinę susitvarkyti ir pasirengti „Sūduvio“ švartavimui.

„Noriu pabrėžti, kad mes, muziejus, šitą laivą imame ne dėl to, kad jis mums labai reikalingas, o todėl, kad manome, jog tokio laivo išsaugojimas yra reikalingas Lietuva ir Klaipėdai. Ir jis reikalingas tokioje vietoje, kur būtų matomas visuomenei, svečiams, ir pasakotų laivybos, jūrinę istoriją“, – pabrėžė O. Žalienė.

Karinių jūrų pajėgų atstovas Egidijus Oleškevičius neslėpė, jog „Sūduvis“ kariuomenei yra nebereikalingas, todėl labai ilgai jo saugoti nebebus galima.

„Mes rekomenduojame tą laivą išlaikyti. Bet procesai yra labai ilgi ir norime sprendimų, nes laivo ilgai laikyti nebesugebėsime“, – teigė E. Oleškevičius.

Pasiūlė statyti prie „Albatroso” paminklo

Tačiau politikai miesto tarybos posėdyje pradėjo iš naujo diskutuoti apie „Sūduviui“ parinktos vietos tinkamumą.

„Vizualiai jis ganėtinai taršiai atrodytų, jei tokios būklės būtų atgabentas ir prišvartuotas. Ar buvo įvertinta, kiek investicijų reikia, kad jis neterštų aplinkos ir būtų funkcionalus?“ – teiravosi miesto tarybos narė Lina Skrupskelienė.

Ji buvo patikinta, jog laivas bus perdažytas, suremontuotas, jame bus įrengtos ekspozicijos.

„Karinis laivas ir bus karinis. Jis bus pilkas, jo tikrai nenudažysime baltai, neišmarginsime gėlėmis. Tad ir turite apsispręsti, ar jį laikote tarša, ar istorija“, – teigė O. Žalienė.

Saulius Budinas taip pat abejojo, ar laivui parinkta vieta tinkama, nes Danės upė yra siaura, o pakankamai didelis karinis laivas esą gali trukdyti gausėjančiai laivybai.

Arvydas Vaitkus teiravosi, ar Jūrų muziejus nesvarstė galimybės laivą švartuoti prie muziejaus, mariose.

„Mes būtume patys laimingiausi, jei prie Jūros muziejaus jį galėtume pasistatyti. Bet prie Jūros muziejaus nėra krantinių, kurios tiktų. O tos, prie kurių galima prišvartuoti, nėra saugios, ir per didesnius vėjus negalėtume ramiai miegoti naktimis, kad laivui nieko neatsitiktų. Jį net reikėtų kaskart temti į kitą vietą. Juk uoste laivai per dideles audras nebūna“, – pabrėžė O. Žalienė.

Tačiau A. Vaitkus tikino, jog pasikonsultavo su unikaliu specialistu, į Klaipėdos uostą įvedusiu didžiausius laivus ir dujovežius ir jis neva patikino, kad siūloma vieta prie „Albatroso“ paminklo yra tinkama.

„Karinės struktūros demonstravimas laisvoje šalyje, manau, yra nepriimtina. Danės upėje turi būti laivai ir jachtos. Negaliu palaikyti sprendimo, kuris pridengtas darbo grupės ilgais posėdžiais. Reikia atrasti geriausią vietą. Tokioje gražioje ir didingoje Klaipėdoje, kur matosi piliavietė, kur svajojame atkurti pilį, toks karinis objektas neturėtų stovėti“, – nuomonę reiškė miesto tarybos narė Alina Velykienė.

Miesto plėtros ir strateginio komiteto pirmininkė Judita Simonavičiūtė išsakė komiteto poziciją, kuris sprendimo projektui nepritarė.

„Manome, kad klausimui nėra visapusiškai pasiruošta, o tai tik vienos darbo grupės siūlomas sprendimas, todėl komitetas ir nepritarė“, – teigė J. Simonavičiūtė.

Painiava dėl balsavimų

Atsirado ir siūlymų iškelti laivą ant žemės, politikai klausinėjo, kodėl „Sūduviui“ netinka vieta prie vadinamųjų laivų kapinių ar kitos erdvės, apie kurias jau visus metus buvo diskutuojama.

„Valandą laiko diskutuojame apie vietą. Juk tai yra laivas. Jei jis trukdys, po metų galime nutempti. Tai nėra koks nepajudinamas paminklas. O jis iš tikrųjų iš papuoš tą vietą. Baikime diskusijas, kurios trunka metus“, – kolegas ragino miesto tarybos narys Aidas Kaveckis.

„Atrodo, kad tik šiandien šį klausimą pirmą kartą išgirdome. O jis juk svarstomas metus. Reikia pritarti, nieko nepakeisime. Jei turėjome pasiūlymų, juos reikėjo teikti anksčiau. O dabar ir kariškius, ir muziejų statome į kvailio vietą“, – kalbėjo politikas Rimantas Taraškevičius.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas priminė, jog karinis laivas „Kuršis“ prieš kelerius metus buvo utilizuotas tik todėl, kad miestas jam nerado vietos. Nors jame būta planų įrengti net jaunimo viešbutį.

Tačiau pirmiausia politikai balsavo už tai, ar klausimą atidėti, ar svarstyti toliau ir priimti sprendimą. Balsuojant internetinėje erdvėje, dauguma politikų nubalsavo už klausimo atidėjimą. Tačiau keli pareiškė, kad balsuoti negalėjo, nes sistema strigo. Todėl meras inicijavo perbalsavimą vardiniu balsavimu, kuriame 15 politikų balsavo už tolimesnį klausimo svarstymą, o 15 buvo prieš arba susilaikė. Mero balsas lėmė, kad klausimas turėjo būti svarstomas toliau.

Tačiau į diskusiją įsiliejo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis, kuris klausimą atsiėmė, kad „nebūtų dviprasmybių dėl balsavimo“. Jis miesto taryboje vėl bus svarstomas po mėnesio.


    2020-10-29

    15 komentarai “Po metus trukusių diskusijų dėl vietos „Sūduviui” – vėl viskas iš pradžių”

    1. Laivai turi plaukioti, bet ne prie krantinių stovėti. Tuo labiau upėje, tokioje kaip Dangė. Kiek tokių vertybių šitoj upėje jau buvo norima pastatyti. Tikrai ne kariniam laivui ši vieta.

    2. šiek tiek kitu kampu, nes gera miesto, politikų blaškymosi ir pasimetimo iliustracija.
      Man atrodo, kad visi kalba apie tą patį – savas vertybes. Skiriasi tik masteliai ir vertinimo atskaitos taškai. Vertinimo kriterijai. Vieni kalba apie subalansuotą aplinką, o kiti apie daiktą. Gal ir visi teisūs savo argumentuose, bet kodėl vis kažkas NE TAIP?
      Gal Daiktas, duotu atveju laivas, pats savaime dar nėra vertybė? Ar visada vertybė pvz. kaip ir doriausias žmogaus pagalbininkas – dramblys porceliano parduotuvėje? Ar tautinio nematerialaus paveldo – klumpakojo šokis roko koncerte gal nėra patys tinkamiausi pasirinkimai ir deriniai? Ar raugintas agurkas pieniškoje sriuboje? Nors visais atvejais kiekvienas iš jų puikūs ir ar raugintas agurkas yra blogai? Ypač kartais ryte.
      Mano galva tai tik dar vienas pvz. , kad miestas neturi savo vizijos nežino savo ilgalaikės ateities ir niekam nebeaišku ko jis siekia.
      Kas tas miestas bus – pramonės transporto mazgas (hubas) ar kažkas kito, toje Gerovės valstybėje? Kokia ta miesto ateitis? Tada ir kokia ta mūsų seniausios miesto dalies – senamiesčio vizija. Kai toje pat vietoje atstatomi pilies bokštai (gal kada ir pilis) ir daugiabučiai pilies prieigose, kaip dera miesto mėlynojo proveržio programa ir rūdos kasyba istorinio miesto dalyje nors nei vienas iš jų pats savaime gal nėra blogis.
      Tad ar nedera prie tiek kartų jau rekonstruoto mūsų senojo kultūros židinio – Teatro pašonėje statyti nelauktai atsiradusį militaristinį paminkliuką ir daugiau nėra ką?
      Jei ji, ta ilgalaikė miesto ateities vizija, būtų , manau tokių ginčų ir beprasmių investicijų, perdirbimų ir gal tokių klausimų ir politikams nekiltų. Na gal mažiau.
      Dabar kiekvienas bando savo politiškai vertybinį “prioritetą” apginti ar bent politoponentui pakenkti. Biurokratinių, politinių reglamentų, teisės aktų jau prisikūrėme begalę ir panašu, kad visi pasiklydo juose interesų grupėms advokataujant juose, o miesto žmonėms vis kyla pyktis dėl sprendimų. Liūdnoka, kai bemaž viskas ( Turgus, Dangės upės krantinės, Pilis, Elingas, Žiemos uostas ir pati centrinė miesto aikštė) mieste patampa politiniu trumpalaikiu POPSU mūsų kultūros ar vertybių vardu EU lėšų įsisavinimui. Apie patį miestą, kaip urbanistinį žmonių ir jų civilizacijos atspindžio darinį, jau net nekalbu.
      Šiuo konkrečiu atveju ar nevertėtų miesto politikams rimčiau atsigręžti į istorinį miesto Žiemos uostą ir su Klasco pradėti kalbėti visu rimtumu. Čia rastusi vietos ir šiam paveldui ir kitam istoriniam laivybos paveldui ir visoms miesto jūrinėms šventėms tarp jų. Maža to – pasibaigtų begalė kitų problemų ir priešpriešų.
      Ar miesto Bendrajame plane taip paprastai ir vėl min. dešimtmečiui numosite vėl ranka, nes „telefonu skambino ir prašė perdažyti kita spalva“.
      O gal dar rasis pagaliau savo mieste išrinktiems politikams valios?
      Ne tiesiogiai apie laivą, bet ta tema kaip tik šiandien žiauriai chirurgiškai ir nuoširdžiai diskutuoja kolegos (L.Tuleikis, A.Karalius), kam įdomu – ESTETIKA:
      https://www.facebook.com/groups/architektuomene/?multi_permalinks=698231604131229%2C697700897517633&notif_id=1603990027349760&notif_t=group_activity&ref=notif

    3. Žaidimai demokratija veda prie anarchijos. Diskusijos ir komentarai tokie lyg ne jūrinės valstybės piliečiai kalbėtų.
      Vieta prie Albatroso nėra ir negali būti saugi kai greta uosto vartai ir atvira vieta ŠV vėjams. Tai aišku kiekvienam jūrininkui,tuo labiau locmanams turi būti tai aišku.
      Anščiau priimtas sprendimas tinkamiausias. Nėra ko klausyti niurzglių,kuriems viskas blogai.
      Tikrai užtenka manau nereikalingų diskusijų. Dirbkime.

      • Esate Jūrų kapitonas, o jūrų laivą norite į upę įkišti…nesupratau ?

    4. Aš džiaugiuosi, kad Vaitkui pavyko padaryti Olgą laiminga, dabar viską galės matyti iš arti, gėrėtis mediniu laivu, bet reiks rūpintis, kad medis nesupūtų !

    5. Vietoje milijonų tramvajų studijoms, masinio medžių kirtimo ar nesusidevėjusių trinkelių perklojimo, miesto valdžia galėtų skirti pinigus sukurti miestiečių elektroninio balsavimo platformą. Tokiu būdu miestiečiai galėtų patys spręsti kas jiems reikalinga, o tuo tarpu valdžiažmogiai galėtų eiti dirbti realius darbus, o ne laiką gaišti tuščiažodžiavimams ir makaronų kabinimams.

    6. Nedrebink kinkų, metalo laužu nieks neatvilks. Laivas medinis, beto bent jau tuos sovietinius namus pridengs Suduvis.

    7. „Karinės struktūros demonstravimas laisvoje šalyje, manau, yra nepriimtina. Danės upėje turi būti laivai ir jachtos. Negaliu palaikyti sprendimo, kuris pridengtas darbo grupės ilgais posėdžiais. Reikia atrasti geriausią vietą. Tokioje gražioje ir didingoje Klaipėdoje, kur matosi piliavietė, kur svajojame atkurti pilį, toks karinis objektas neturėtų stovėti“, – nuomonę reiškė miesto tarybos narė Alina Velykienė.

      1. Laivas yra karinė struktūra? Vokietija, Danija, Švedija ir t.t. ir t.t. nėra laisvos šalys? 2. “Sūduvis” ne laivas, taip. 3. “Kuršiui jau atradote… 4.Gražu ir didinga yra tai ir iš tos epochos, kas jums nevertinga, tai ir neminėkite geriau. O pilis ne karinis objektas, taip?

    8. Apie šio miesto savivaldą ir jos tarybos narius nebėra ką ir pasakyti. Su tokiais žmonėmis miestas pasmerktas, nes iniciatyvų patys neturi, o ir kitiems padarys gyvenimą labai sunkų.

      • Kai miesto biudžete bus 17 mln. € perviršis, tada bus galima pagalvoti kur prišvartuoti tą geldą. Šiandien yra svarbesnių reikalų.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Redakcijos adresas:
    Bangų g. 5A (3 aukštas)
    Klaipėda, LT-91250
    Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt