AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valykloje įgyvendinus nemalonių kvapų mažinimui skirtas priemones, Dumpiuose nemalonūs kvapai sumažėjo nuo 3 iki 16 kartų – rodo naujausi matavimų duomenys.
Tačiau įmonės akcijų valdytojas – Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis – teigia, kad investuoti į tokias priemones reikia ir toliau. Įmonė kitąmet yra numačius parengti projektą, kad būtų uždengtas dar vienas smarvės šaltinis – smėliagaudė.
Pasak „Klaipėdos vandens“ generalinio direktoriaus Benito Joniko, iš aštuonių kvapų sklaidos mažinimo punktų buvo įgyvendinti septyni ir investicija siekia per 330 tūkst. eurų.
„Didžiausią efektą davė trijų gravitacinių tankintuvų uždengimas, buvo uždengti ir latakai iš smėliagaudžių iki pirminių nusodintuvų. Paskutinės įgyvendintos priemonė – kvapų sklaidą sulaikančios patrankos. Įsigytos dvi mobilios ir viena stacionari, įrengta prie smėliagaudės“, – teigė B. Jonikas.
Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai rugsėjį paėmus oro mėginius iš visų Klaipėdos miesto nuotekų valykloje esančių taršos šaltinių bei nustačius kvapo koncentracijas jos buvo kartais mažesnės nei 2018 metais, jų sklaidos teritorija taip pat gerokai sumenko.
B. Jonikas akcentavo, kad paskutiniai matavimai buvo atlikti tuo metu, kai patrankos neveikė. Jos yra nepigus malonumas – vien purškiam preparatui šiltuoju metų laiku išleista per 30 tūkst. eurų.
Taip pat pasitelkus užsienio praktiką pritaikyta pilotinė priemonė – į miesto nuotekų vamzdyną šeštojoje siurblinėje Smiltelės gatvėje lašinamas nemalonius kvapus malšinantis geležies chloridas. Teigiama, kad ši priemonė nemalonius kvapus sumažino tris kartus.
Taip pat intensyviai mažinamas per dešimtmetį sukaupto dumblo kiekis – per metus planuojama sudeginti 2 tūkst. tonų dumblo.
Penktadienį vietoje su įdiegtomis priemonėmis susipažinęs Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis teigė suprantantis, jog įmonė dirba ne su ramunėlėmis, tačiau reikia ir toliau investuoti į kvapų mažinimą, kad jų teritorijoje kvapų sumažėtų iki minimumo – tai yra nurodyta ir vadinamajame akcininko lūkesčių rašte.
„Valymo įrenginiai stovi tokioje vietoje, kad per jų teritoriją eina kvapas, kuris susidaro aplinkinėse įmonėse. Mus labiausiai neramina „Branda”, ten situacija yra labai sudėtinga. Siekis buvo kvapą stabdyti čia, dėl to ir atsirado tos patrankos. Situacija gerėja, tikiuosi, kad „Klaipėdos vandens” ir KRATC pavydžiu seks ir kitos įmonės – pirmiausia „Branda” ir „Grigeo”, jei jų veikla bus atnaujinta”, – teigė G. Neniškis.
Bendrovė strateginiuose tiksluose yra numačiusi kasmet skirti po 120 tūkst. eurų esamo turto atnaujinimui, įrangos ir medžiagų, skirtų nemalonių kvapų mažinimui.
Nemalonius kvapus skleidžia kiekvieną dieną. Atsukus vandens čiaupą bėga dvokiantis vanduo. Pramonininkai/ verslininkai nuolatos visus maitina pažadais, problemos sprendimus nunukėlinėdami vien tik į strateginius tikslus.
Kodėl neparašyta kokių metų strateginiuose tiksluose įmonė yra numačiusi kasmet skirti po 120 tūkst. eurų esamo turto atnaujinimui, įrangos ir medžiagų, skirtų nemalonių kvapų mažinimui?
Nenormali situacija, kai pirmiausia mieste suprojektuoja gyvenamuosius kvartalus, o vėliau leidžia kurtis gyventojus nuodijančiam verslui.
Situacija privalo keistis iš esmės- miesto gyventojų naudai.