P0

Svarbu, Uostas ir jūra

Į gintarą panašus akmenukas – Baltijos jūroje slypinčio cheminio ginklo liekana? (1)

Palmira Martinkienė

Palmira Mart
2020-11-03


Iš pirmo žvilgsnio malonus, ne tik klaipėdiečių pamėgtas laisvalaikio užsiėmimas – vaikštinėjant pajūriu rinkti gintarus – kaip paaiškėjo, gali būti… pavojingas žmogaus gyvybei.

Taip nutiko vienai vilnietei, kuriai išvyka į pajūrį ilgąjį savaitgalį baigėsi toli gražu ne romantiškais įspūdžiais.

Iš pirmo žvilgsnio malonus laisvalaikio užsiėmimas – vaikštinėjant pajūriu rinkti gintarus – kaip paaiškėjo, gali būti… pavojingas žmogaus gyvybei. Martyno Vainoriaus nuotr.
Užsidegė kišenėje

„Eilinis gintarnavimas pajūryje galėjo baigtis siaubo filmu!” – toks grėsmingas įrašas pirmadienį pasirodė vienos jaunos moters socialinio tinklo paskyroje.

Jos teigimu, vadinamojo lietuviško aukso pajūry tądien ji radusi nedaug, o esą vienas „gintaras” jai iškart sukėlęs įtarimų. Visgi ji rastą akmenuką įsidėjo į striukės kišenę.

Pakeliui į sostinę pora sustojo netoli Klaipėdos esančioje užkandinėje papietauti.

„Vos priparkavus automobilį vyras pastebėjo automobilio salone atsiradusius dūmus. Pamaniau, kad gal kas su pačiu automobiliu negerai ir pati pamačiusi priešais mane susidariusį dūmų kamuolį puoliau iš automobilio, o tai, kas įvyko po to, sunkiai pamenu… Vyras pasakojo, jog šaukė ir pagalvojo, kad tai užsidegė mano telefonas. Tad iššokus sviedžiau jį lauk, bet tą pačią akimirką pamačiau, kad mano striukės kišenė jau dega atvira liepsna. Puoliau draskyti nuo savęs užsidegusius rūbus ir paniškai šauktis vyro pagalbos, nesuprasdama, kas vyksta. Nusiplėšusi striukę supratau, kad ugnis išplito ir ant kelnių, kurias, man regis, pradėjau gesinti rankomis”, – vaizdžiai neįprastą nutikimą aprašė jauna moteris.

Visgi, jos teigimu, išgąstis buvo gerokai didesnis nei nuostoliai, nors ir apdegė rūbai bei rankos pirštai.

„Truputį kliuvo ir kojai, bet tai yra juokas pagalvojus, kas galėjo būti, jei tuo metu būtume kelyje ir nebūčiau galėjusi staigiai iššokti, greitai sureaguoti. Ką, jei gintaras būtų buvęs kelnių kišenėje… O jei jis būtų didesnis”, – dar baisesnius scenarijus piešė vilnietės fantazija.

Kartu ji ragino žmones būti atsargius.

„Labai akylai stebėkite, ką pajūry renka jūsų vaikai ir, aišku, žiūrėkit, ką patys dedat sau į kišenę. Nors atskirti nuo tikro gintaro beveik neįmanoma”, – tikino vilnietė.

Baltasis fosforas – cheminio ginklo palikimas?

Pasak Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vadovės Zitos Rasuolės Gasiūnaitės, merginos rastas akmenukas greičiausiai buvo baltasis fosforas. Tačiau, jos teigimu, ji pati šio akmenuko nėra mačiusi ir todėl esą daugiau nieko, be paties fakto, pakomentuoti negalinti. Jos žiniomis, tai galėtų būti Baltijos jūroje slypinčio cheminio ginklo palikimas.

Nieko apie baltąjį fosforą tikino negirdėjęs ir skersiai išilgai Lietuvos pajūrį išmaišęs „Klaipėdos paplūdimių” direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.

„Ne, pirmą kartą girdžiu apie tokį dalyką, gal kažkas ir matė, bet man nepasitaikė, kad žmonės dėl to būtų į mus kreipęsi”, – sakė jis.

Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis patvirtino girdėjęs apie panašius nutikimus, tačiau pats pajūry tokio akmenuko irgi prisipažino nematęs ir tvirtino nežinąs, kaip jis atrodo.

„Bet nuo gintaro, manau, jį atskirčiau”, – neabejojo gamtosaugininkas.

Tuo metu Klaipėdos „Ąžuolyno” gimnazijos chemijos mokytoja Irena Motvydienė paaiškino, jog yra dvi fosforo modifikacijos ir abi jos yra degios.

„Iš to baltojo fosforo ankstesniais laikais buvo gaminamos statulėlės. Būdavo dedama į laikrodžio ciferblatus, kad šviestų, kai dar nebuvo florestuojančių medžiagų. Jis akumuliuoja iš aplinkos energiją ir jeigu rūbas, į kurį jis buvo įdėtas, buvo sintetinis, tai susidaro statiniai krūviai ir, jeigu trynėsi, tai gavosi energijos užtaisas ir tas gabaliukas užsiliepsnojo”, – komentavo chemikė.

Paklausta, ar, kaip anksčiau buvo skelbta viešojoje erdvėje, pajūry baltasis fosforas galėjo atsirasti iš Baltijos jūroje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų likusio nuskandinto cheminio ginklo, pedagogė tokios versijos neatmetė, nors prisipažino tuo išsamiau nesidomėjusi.

„Dabar jau pačiai įdomu pasidarė, pasidomėsiu, ar tas baltasis fosforas buvo naudojamas kokiuose ginkluose”, – sakė I. Montvydienė.

Baltojo fosforo aviacinės bombos pataikymas į JAV linijinį laivą Alabama, kai 1921 m. buvo atlikta demonstracija, kaip aviacija gali nuskandinti ir pačius galingiausius karo laivus.

INFORMACIJA

Vikipedijoje rašoma, jog baltasis fosforas – tai alotropinė fosforo modifikacija, minkšta balta medžiaga (nuo priemaišų gali būti gelsvo atspalvio), naudojama kaip pagrindinė medžiaga padegamuosiuose ginkluose ir dūmų uždangų statymo priemonėse. Baltuoju fosforu užtaisomi padegamieji šaudmenys – artilerijos  sviediniai, minosvaidžių minos, aviacinės bombos, granatos.

I pasauliniame kare minosvaidžių minas, artilerijos sviedinius, raketas ir granatas su fosforu naudojo JAV, D. Britanijos bei Japonijos armijos tiek kaip padegamuosius, tiek kaip dūminius ginklus. II pasaulinio karo metais D. Britanijos armijai buvo gaminamos padegamojo butelio tipo fosforinės granatos, kurios buvo skirtos atremti galimam Vokietijos kariuomenės išsilaipinimui į D. Britaniją. JAV kariuomenė naudojo padegamąsias fosforines minosvaidžių minas. Vokietijos, D. Britanijos ir JAV aviacija naudojo fosforines padegamąsias aviacines bombas.

Padegamųjų ginklų naudojimas prieš civilius uždraustas 1980 m. JTO konvencija.


    2020-11-03

    Vienas komentaras apie “Į gintarą panašus akmenukas – Baltijos jūroje slypinčio cheminio ginklo liekana?”

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt