P0

Svarbu, Valstybingumo ženklai Klaipėdoje

Ilgai laukta Jakų žiedo rekonstrukcija: pagreitį suteikė apsižodžiavimas su ministru (16)

Virginija Spurytė

Virginija Spurytė
2020-11-03


Prie Klaipėdos esančiai Jakų sankryžos – vartų į uostamiestį – istorijoje pats reikšmingiausias mėnuo yra lapkritis. Būtent prieš 13 metų, lapkritį buvo priimtas galutinis sprendimas, jog žiedinės sankryžos rekonstrukcijos atidėlioti nebegalima, lapkritį buvo pasirašyta sutartis su rangovais, o prieš dešimt metų paskutinį rudens mėnesį buvo švenčiama abiejų rekonstrukcijos etapų pabaiga.

Jakų sankryža 1978 metais iš paprastos buvo rekonstruota į žiedinę, o 2012 m. – į trijų lygių sankryžą. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Atvira Klaipėda“, tęsdama projektą „30 Nepriklausomybės metų: valstybiniai pėdsakai Klaipėdoje“, šįkart pasakoja apie tai, kaip vairuotojų prakeiksmų ir kantrybės išbandymo vieta buvęs Jakų žiedas virto šiuolaikiška trijų lygių sankryža.

Spūstys – kilometrinės

Jakų žiedinė sankryža, kuri iki šiol daugeliui vairuotojų yra įsirėžusi į atmintį, buvo įrengta 1978 metais, kai buvo statoma automagistralė Kaunas-Klaipėda. Tuomet įprasta sankryža buvo rekonstruota į žiedinę, nes tai buvo vienintelė galimybė suvaldyti išaugusius transporto srautus.

Tačiau automobilių skaičius Lietuvoje, o sykiu ir transporto srautai augo tokiais tempais, jog ir rekonstruota žiedinė sankryža po poros dešimtmečių tapo sunkiai pralaidi. Pagrindinė priežastis ta, jog Jakų žiedinė sankryža buvo ir yra europinės magistralės dalis, joje susijungia šeši keliai, todėl palaipsniui prie šios sankryžos ėmė susidaryti spūstys, kurios kasmet vis ilgėdavo. Sudėtingiausia būdavo tiems vairuotojams, kurie iš autostrados norėdavo įvažiuoti į Klaipėdą, o vasarą prie Jakų žiedo nusidriekdavo norinčiųjų patekti į Palangą eilės.

Tačiau šios spūstys, panašu, labiausiai rūpėjo patiems vairuotojams ir tuometei Klaipėdos valdžiai. Nors Jakų žiedu privalėjo rūpintis Lietuvos automobilių kelių direkcija, to meto spaudoje nepavyko rasti straipsnių, kuriose būtų rašoma apie šios įstaigos iniciatyvas spręsti susidariusią problemą.

Klaipėdos spauda atkakliai ir nuosekliai rašė tik apie tuomečio Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus vizitus į Vilnių – į Susisiekimo ministeriją, į Lietuvos automobilių kelių direkciją.

„Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius paskutinę rugpjūčio dieną lankėsi Vilniuje. Su aukštais sostinės valdininkais daugiausiai kalbėta apie kelių rekonstrukciją, valstybės dalyvavimą finansuojant infrastruktūros plėtros projektus. Su Valstybinės kelių direkcijos vadovais meras aptarė būtinybę rekonstruoti į uostamiestį vedančią Jakų sankryžą. Pasak R. Taraškevičiaus, nesunku prognozuoti, kad transporto eismas keliu Šilutė-Palanga, Kaunas-Klaipėda kasmet bus vis intensyvesnis, todėl sankryžos rekonstrukcija tampa vis aktualesnė. Plečiantis ir sėkmingai veikiant Klaipėdos laisvajai ekonominei zonai taip pat didės sunkaus transporto eismas. Jakų žiedo pralaidumas jau šiandien nepatenkina vairuotojų. Šiais metais Kelių direkcija pradės rengti Jakų žiedinės sankryžos projektinius pasiūlymus, kitais metais turėtų būti parengtas techninis projektas. 2007 m. galėtų prasidėti skirtingų lygių sankryžos statyba“, – 2005 metais rašė Klaipėdos spauda.

Jakų žiedinėje sankryžoje susijungia šeši keliai, todėl verkiant reikėjo didinti eismo pralaidumą. AB „Kauno tiltai” nuotr.

Tačiau tokio numatyto plano laikytis nepavyko. 2007 metų rugpjūtį dienraštis „Klaipėda“ pranešė, jog „Jakų žiede didėja spūstys“. Tuo metu žiedinės sankryžos rekonstrukcijos projektavimo darbai dar nebuvo prasidėję, tačiau žengtas kitas žingsnis – žiede buvo įrengti greičio ribojimo kalneliai, kurie tapo dar didesnių spūsčių priežastimi.

„Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių priežiūros skyriaus vedėjas Henrikas Jurkuvėnas tikino, kad patys vairuotojai kalti, jog Jakų žiede atsirado greitį ribojantys kalneliai. „Žmonės nesilaiko taisyklių, o paskui pyksta, kad įrengiamos priemonės užtikrinančios eismo saugumą“, – sakė Kelių priežiūros skyriaus vedėjas“, – rašyta publikacijoje.

Joje nurodoma, jog žiedinės sankryžos rekonstrukciją ketinama pradėti 2011 metais.

Sprendimai buksavo

Tokios prognozės nedžiugino nei vairuotojų, nei Klaipėdos valdžios. Kasdien buvo vis aiškiau, jog Jakų žiedą rekonstruoti reikia ir kuo skubiau.

Dėl kelių gausos eismo intensyvumas Jakų žiede jau ir prieš 15 metų buvo labai didelis. Skaičiuota, jog per parą žiedine sankryža pravažiuodavo apie 25 tūkstančiai automobilių, kai kitais šalies užmiesčio žiedais – vidutiniškai 3–6 tūkstančiai automobilių. Todėl visiems buvo akivaizdu, kad Jakų žiedas turėtų tapti bent jau dviaukšte sankryža. Tačiau Vilniaus klerkai imtis pokyčių neskubėjo.

„Skaičiuoju, kad šitai istorijai bus mažiausiai koks 15 metų. Šiuo kausimu labai daug diskutavau tiek su Susisiekimo ministerijos specialistais, tiek su Kelių direkcija. Jai tuo metu vadovavo labai garbingas ir pozityviai Klaipėdos atžvilgiu nusiteikęs Virgilijus Puodžiukas. Su juo labai dažnai kalbėjausi įvairiausiais klausimais, o apie Jakų žiedą – itin dažnai. Kai tik po mūsų pokalbių žurnalistams, kurie domėdavosi, pranešdavau džiugią naujieną, kad jau susitarėme, kad išsprendėme, traukinys vėl apsisukdavo ir pradėdavo buksuoti. Matyt, viskas dėl pinigų stygiaus. Be to, reikia pripažinti ir tai, kad daug lengviau dirbti, kai valdžioje – tiek Vyriausybėje, tiek kitose sprendimus priimančiose institucijoje yra tavo partijos žmonės. Deja, per visas mano kadencijas nebuvo nė vieno karto, kad valdančiojoje Seimo koalicijoje būtų labai daug mano partijos žmonių. Bet dirbau su visais – ir socialdemokratais, ir konservatoriais. Regis, su visais rasdavau bendrą kalbą, bet sprendimai visada buksuodavo“, – prisiminė Klaipėdos meru 2001-2011 m. dirbęs Rimantas Taraškevičius.

Postūmis – po konflikto

Jis neslėpė, jog tuo metu tikrai buvo pikta, kad Jakų žiedo problema nesprendžiama, nors visi matė, kad rekonstrukcija yra būtina, nes tokių didelių spūsčių pajūryje daugiau niekur nebūdavo. Rekonstrukcijos planai pagreitį įgavo, kai, R. Taraškevičiaus žodžiais tariant, įvyko įdomi istorija.

„Tiksliai metų dabar neprisiminsiu, bet vyko Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdis, kuriame dalyvavo tuometis susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius. Tarp mūsų buvo puikūs darbiniai santykiai, tikrai dažnai pas jį važiuodavau kalbėtis, spręsti įvairių klausimų. Ir tame posėdyje tarp mūsų įvyko konfliktas, toks apsišaudymas žodžiais. A. Butkevičius išreiškė savo nepasitenkinimą dėl Klaipėdos miesto tarybos sprendimų, nes vėlavome parengti kažkokius detaliuosius planus, susijusius su uosto plėtra. Tada aš taip pat truputį nesusivaldžiau ir nerinkdamas žodžių priminiau, jog vėluoja du Klaipėdai labai svarbūs projektai – Jakų žiedo rekonstrukcija ir pėsčiųjų tilto per geležinkelį nuo Priestočio iki Kretingos gatvės statyba. Aiškinau, kad Jakų žiedas yra visos Lietuvos, o ne Klaipėdos problema, kad sunkumų turime visi. Kiek prisimenu, tuo metu buvo tokia situacija, jog vis kitiems metams nukeldavo projektavimo pradžią. Mes su A. Butkevičiumi tada pakankamai aštriai apsikeitėme pozicijomis. O tada ir įvyko tai, ko visi laukėme. Į Vilnių grįžęs A. Butkevičius pasikvietė Kelių direkcijos vadovą, numanau, kad atskaitė paskaitą, ir pasakė, kad jokių nukėlimų būti nebegali, kad šiemet projektavimas, o kitais metais statybos pradžia“, – lemtingą posūkį Jakų žiedo istorijoje įvardijo R. Taraškevičius.

Tokius jo žodžius iliustruoja 2007 metų lapkričio 26 dienos dienraščio „Klaipėda“ straipsnis, kuriama rašoma, jog „susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius pakoregavo kelininkų planus ir trejais metais paankstino Jakų žiedo rekonstrukcijos pradžią. <…> Netrukus bus paskelbtas konkursas pirmojo etapo rekonstrukcijos projektui parengti.“

„Realiai visi šios žiedinės sankryžos rekonstrukcijos parengiamieji darbai vyko, kol susisiekimo ministru dirbo A. Butkevičius. Ir paradoksas, kad naujosios estakados atidarymo juostelę kirpome su susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu, o A. Butkevičius į renginį net nebuvo pakviestas“, – pastebėjo R. Taraškevičius.

Varžėsi trys įmonės

Jakų žiedinės sankryžos projektavimas truko apie pusmetį. Rekonstrukcijos techninį projektą parengė bendrovė „Kelprojektas“. Bendrovės specialistai atliko inžinerinius geologinius tyrinėjimus, suprojektavo krypčių Kaunas-Klaipėda ir Klaipėda–Kaunas rekonstravimą, įrengiant virš žiedo estakadą antrame lygyje su privažiavimo keliais, rekonstruojant esamų kelių išsiskyrimus įvažiavimui į žiedinę sankryžą nuo kelių Kaunas– Klaipėda ir Klaipėda– Kaunas (pirmas etapas), suprojektavo estakadą krypčiai Kaunas–Palanga antrame lygyje ir estakadą krypčiai Palanga – Kaunas trečiame lygyje (antras etapas). Projektuotojai taip pat pateikė inžinerinių tinklų (elektros, paviršinių nuotekų ir kt.) rekonstrukcijos projektą, triukšmą slopinančių priemonių projektavimo sprendinius, saugaus eismo organizavimo projektavimo sprendinius, modernius apšvietimo projektinius sprendinius ir kt.

Pirmuoju Jakų žiedo rekonstrukcijos etapu buvo pastatyta 610 metrų ilgio estakada, sujungusi Vilniaus plentą ir autostradą. AB „Kauno tiltai” nuotr.

2008 metų spalio 13 dieną įvyko atviras konkursas atlikti darbus pagal projektą „Transeuropinio tinklo E85 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) rekonstravimas. Estakados Kaunas–Klaipėda, Klaipėda–Kaunas kryptimi statyba Jakų sankryžoje“.

Pasiūlymus statyti estakadą Jakų žiede pateikė 3 įmonės – „DYWIDAG Bau GmbH“, UAB „Žemaitijos keliai“ ir AB „Kauno tiltai“.

„Viešojo pirkimo komisija, išnagrinėjusi visus pateiktus pasiūlymus ir savo sprendimą suderinusi su Transporto investicijų direkcija, kaip įgyvendinančiąja institucija, konkurso laimėtoja pripažino „Kauno tiltus“, – skelbė VE.lt

Lietuvos automobilių kelių direkcija sutartį su bendrove „Kauno tiltai“ pasirašė 2008 m. lapkričio 13-ąją. Sutartyje buvo numatyta, kad Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai turi būti baigti 2010 metų lapkritį.

Rado vieną medį

Tačiau tuomet Jakų žiedo rekonstrukcijos projektui kilo finansinė grėsmė, nes prasidėjo ekonominė krizė.

Susisiekimo ministru 2008 metų gruodį tapęs Eligijus Masiulis prisiminė, jog reikėjo gerokai pavargti, kol pavyko apginti šį projektą.

„Ministru tapau prieš Kalėdas, o kaip tik buvo svarstomas kitų, 2009 metų valstybės biudžetas. Jis buvo 10-15 proc. mažesnis nei ankstesniais metais, todėl dėl sumažėjusių pajamų buvo rėžiamas finansavimas įvairiausioms programoms. Ir, žinoma, visų akys nukrypo į Kelių priežiūros ir plėtros fondą, nes jame iki krizės buvo surenkamos didelės lėšos, apie 1 milijardas litų, neskaitant europinių pinigų. Teko labai daug ginčytis, argumentuoti, stengtis apginti savo sritį. Aiškinau, kad jei ženkliai sumažinsime lėšas, skirtas keliams statyti ir rekonstruoti, ekonomika dar labiau trauksis, nes verslas neišlaikys darbo vietų, todėl sumokės mažiau mokesčių. Tokiu argumentu ir pavyko apginti pagrindinius projektus, kurie buvo svarbiausi Susisiekimo ministerijos požiūriu. Vienas tų projektų ir buvo Jakų žiedo rekonstrukcija“, – „Atvirai Klaipėdai“ pasakojo tuometis susisiekimo ministras E. Masiulis.

Kai Lietuva sutiko 2009-uosius, bendrovės „Kauno tiltai“ statybininkai krovėsi daiktus ilgai išvykai į pajūrį.

„Realiai taip ir buvo. Atšventėme Naujus metus ir išvažiavome iš Kauno. Dabar daugeliui jau sunku įsivaizduoti, bet kai atvykome vaizdas buvo toks – žiedas, aplink tuščia ir vienas vienintelis medis žiedo viduryje. Įsirengėme statybvietę ir pradėjome dirbti“, – nedaugžodžiavo bendrovės „Kauno tiltai“ tiltų statybos aikštelės darbų vadovas Darius Šadurskas.

Kiekvieną dieną statybviete virtusiame Jakų žiede plušo apie 100 darbuotojų.

„Dirbo ne tik kauniečiai, buvome įdarbinę ir daug vietinių žmonių. Ar buvo iššūkių? Kiekvienas objektas yra iššūkis, o sudėtingiausia yra, kai reikia veikti čia ir dabar, operatyviai rasti sprendimus atsirandančioms situacijoms. Brigada didelė, reikėjo visus sureguliuoti, kad darbai vyktų sklandžiai. O buvo visko, bet ir rasti sprogmenys neišmušė iš ritmo“, – nusijuokė D. Šadurskas.

Rekonstruojant Jakų žiedą, ketverius metus kasdien dirbo apie 100 žmonių brigada. AB „Kauno tiltai” nuotr.

Rekonstruojant Jakų žiedinę sankryžą, pirmuoju etapu virš žiedo buvo pastatyta keturių eismo juostų 610 metrų ilgio estakada, sujungusi Vilniaus plentą ir autostradą. Ši estakada iki šiol yra ilgiausia Lietuvoje, ji „Metų gaminio 2010“ rinkimuose įvertinta aukščiausiu apdovanojimu – aukso medaliu.

Statybininkai nevėlavo

Estakados perdanga buvo įrenginėjama keliais etapais, kadangi technologiškai negalima iš karto įtempti 610 metrų ilgio lynų, kurių kiekvieną sudaro 22 gijos. Įtempimui buvo naudojama moderni, specialiai tam pritaikyta įranga.

Pirmojo rekonstrukcijos darbų etapo metu taip pat buvo atnaujintas tunelinis viadukas, įrengtas estakados apšvietimas, rekonstruoti inžineriniai tinklai.

„Kauno tiltai“ pateikė ir įdomių faktų apie Jakų žiedo pirmojo etapo rekonstrukciją. Nurodoma, kad estakadų perdangų įrengimui prireikė 15 000 kub. m aukštos kokybės betono, 1200 t armatūros, 730 t lynų. Perdangos išlengvinimui reikėjo 2 km 1,1 m diametro metalinių gofruotų vamzdžių, paklota 13 600 kv. m klijuojamos hidroizoliacijos (tai sudarytų dviejų futbolo aikščių plotą), 3000 t asfalto dangos, įrengta 2 km apsauginių atitvarų.

Taip pat įrengti 846 gręžtiniai poliai, kurių įrengimui panaudota 2300 kub. m betono, 220 t armatūros. Susumavus visų polių gręžinius, išeitų 10 km ilgio gręžinys.

Statybininkai įrengė ir 42 rostverkus (pamatus), kurių įrengimui panaudota: 3300 kub. m betono ir 160 t armatūros.

40 gelžbetoninių monolitinėms kolonoms įrengti panaudota 2000 kub. m betono, 100 t armatūros ir 180 kub. m medienos kolonų klojiniams.

Ilgiausia Lietuvoje estakada buvo pastatyta ir atidaryta 2010 m. gruodžio 17 d., – statybininkai darbus baigė laiku, nevėlavo, kas šiomis dienomis yra laba retas reiškinys.

„Matyt, gerai darbus susiplanavome, todėl nevėlavome. Planuojant reikia įsivertinti ir nenumatytas aplinkybes“, – pabrėžė D. Šadurskas.

Kaina – daugiau nei 140 mln. litų

Eismą Jakų žiedo estakada atidarė simbolinę metalinę grandinę perkirpę susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius, Lietuvos automobilinių kelių direkcijos atstovas Algimantas Janušauskas ir estakadą pastačiusios bendrovės „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Giedrius Cvilikas.

Jakų žiedo estakadą atidarė simbolinę metalinę grandinę perkirpę E. Masiulis, R. Taraškevičius, A. Janušauskas ir G. Cvilikas. AB „Kauno tiltai” nuotr.

Atidarę estakadą Kaunas-Klaipėda, „Kauno tiltų“, Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovai, susisiekimo ministras ir Klaipėdos meras pasirašė Jakų žiedo antrojo etapo statybos darbų sutartį. Joje buvo numatyta, kad antruoju etapu iki 2012 metų gruodžio turi būti pastatyta 317 metrų ilgio estakada Kauno–Palangos kryptimi ir 552 metrų ilgio estakada Palangos–Kauno kryptimi.

„Jakų žiede ketverius metus diena iš dienos turėjome darbo. Tai yra ilgiausiai trukęs projektas, prie kurio teko prisiliesti“, – teigė D. Šadurskas.

Antrasis Jakų žiedo rekonstrukcijos etapas buvo taip pat buvo baigtas laiku. Abi estakados, kurių bendras ilgis siekia 869 metrų, buvo atidarytos 2012 metų lapkričio 30 dieną. Po šių dviejų etapų Jakų žiedas tapo modernia trijų lygių sankryža.

Antruoju etapu buvo pastatytos dvi estakados, kurių bendras ilgis siekia 869 metrų. AB „Kauno tiltai” nuotr.

Visa Jakų žiedo sankryžos rekonstrukcija kainavo 141,1 mln. litų (40,9 mln. eurų), o didžiąją dalį lėšų sudarė ES parama.

Pirmoji darbų dalis, į kurią įėjo ne tik rekordinės estakados statyba, bet ir  daugiau kaip kilometras naujo kelio ir rekonstruotas tunelinis viadukas, kainavo 82,3 mln. litų. Per antrąjį rekonstrukcijos etapą AB „Kauno tiltai“ be dviejų pastatytų estakadų rekonstravo ir naujai nutiesė 4,54 km kelių, 1,55 km pėsčiųjų ir dviračių takų, įrengė apšvietimą bei daugiau kaip kilometrą triukšmą slopinančių sienelių.  Šie darbai kainavo 58,8 mln. litų.

Laukia trečiojo etapo

E. Masiulis apgailestavo, jog Jakų žiedo rekonstrukcija iki šiol nėra visiškai baigta, nes vis dar neįgyvendintas trečiasis etapas.

„Turi būti padarytas dar vienas sankryžos lygis – nuovaža į Šilutės kelią. Techniniu projektu buvo suprojektuoti visi trys rekonstrukcijos etapai, tačiau dėl darbo apimčių, finansavimo poreikio trečiasis etapas, matyt, buvo atidėtas ir vis dar laukia geresnių laikų. Dėmesys buvo skirtas pirmiems dviem etapams, nes labiausiai norėta išspręsti srautų judėjimo iš Vilniaus į Klaipėdą ir į Palangą problemas. Ir nors dabartinė Jakų sankryža nėra visiškai tobula, faktas akivaizdus, kad jei jos nebūtų, jei vis dar būtų paprastas žiedas, tai situacija būtų katastrofiška. Ši Jakų žiedo rekonstrukcija buvo didelis žingsnis į priekį vystant Klaipėdos miesto ir visos Vakarų Lietuvos transporto infrastruktūrą“, – pabrėžė E. Masiulis.

Sankryžoje vis dar trūksta jungties iš Šilutės kelio. Martyno Vainoriaus nuotr.

Trečiojo Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcijos etapo vis dar laukia ir R. Taraškevičius.

„Jo tikrai labai trūksta, nes tuo Šilutės keliu į Klaipėdą atvažiuoja daug žmonių, gyvenančių Dituvoje, be to, šalia yra ir Laisvoji ekonominė zona. Šios Vyriausybės, kuri jau baigia darbą, kadencijos pradžioje į Klaipėdą buvo atvykęs premjeras Saulius Skvernelis ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Klaipėdos savivaldybės posėdžių salėje jie diskutavo apie giliavandenį uostą. Sukaupęs drąsą ir neiškentęs uždaviau klausimą: kada, vyrai, baigsite Jakų sankryžą. O jie nustebo: ar ji dar nebaigta? Praėjo ketveri metai ir nieko neįvyko šiuo klausimu. Laukiame“, – konstatavo R. Taraškevičius.

Pavarčius to meto, kai vyko diskusijos apie būtinybę rekonstruoti Jakų žiedą, miesto ir nacionalinę spaudą, susidaro įspūdis, kad procesas pajudėjo tik todėl, jog tuometis Klaipėdos meras R. Taraškevičius visiems atsakingiems Vilniaus klerkams išūžė galvas.

„Tas Jakų žiedas tikrai buvo lyg ir ne miesto rūpestis, ne mūsų darbas, bet važiavau, kalbėjau, nes spūstyse kentėdavo ir klaipėdiečiai. Tais laikais į Vilnių važiuodavau po du kartus per savaitę, nes gyvas bendravimas yra gyvas, jokie pokalbiai telefonu jo neatstos. Tada net buvo kilusi mintis Vilniuje atidaryti Klaipėdos savivaldybės atstovybę, kurioje nuolat dirbtų vicemeras ar savivaldybės direktoriaus pavaduotojas, kurie nuolat bendrautų su įvairių institucijų atstovais. Jei nori ko nors pasiekti, su Vilniumi turi būti pastovus darbas“, – tvirtino R. Taraškevičius.

E. Masiulis taip pat neslėpė, jog tiek Vyriausybėje, tiek Seime vyrauja savotiškas požiūris į Klaipėdą, todėl ne visiems projektams čia ir lemta išvysti dienos šviesą.

„Atsimenu, jog dar iki tampant ministru, dar dirbant Seime dažnai susidurdavau su tokiu požiūriu, jog į Klaipėdą žiūrimą tik kaip į uostą, vištą, kuri deda auksinius kiaušinius. Ir nebuvo suvokimo, jog Klaipėdai, iš kurios gaunamos didelės pajamos, turi būti skiriamas ir atitinkamas finansavimas, didesnis dėmesys infrastruktūrai. Kai tapau ministru, į akis niekas nesakė, bet už akių tikrai kalbėjo, kad dabar visus pinigus pumpuosiu į Klaipėdą, nes esu klaipėdietis. Bet Klaipėda yra ypatingai reikšmingas centras, kalbant apie visos Lietuvos tranzito sistemą, tad jai ir turi būti skiriamas svarbus dėmesys“, – reziumavo E. Masiulis.

Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis iš dalies finansuojamas kultūros ar meno srities projektas „30 nepriklausomybės metų: valstybiniai pėdsakai Klaipėdoje“


    2020-11-03

    16 komentarai “Ilgai laukta Jakų žiedo rekonstrukcija: pagreitį suteikė apsižodžiavimas su ministru”

    1. Šita stakada nebaigta ko jie džiaugiasi dvi atšakos uzglusintos ministrai sau pastatė šita stakada o ne žmonėms.

    2. Sveiki. O Jūs manote, kad buvo viskas padaryta statant Jakų žiedą? Neatsižvelgta į šalia autrostrados -žiedo esančių gyventojų pageidavimus, nes atsidūrė kaip ir įkaitai triukšmo aplknkos. Be to lietaus vandens, tekančio nuo autotrasdos, į Sudmantų k. Pusę neįrengta, teka Žiedo gatve. Apie tai pranešus Sendvario sen. gautas atsakymas kad tai įsisenėjusios bėdos… Turėtų būti įrengtos triukšmą mažinančios sienelės! Ne tik Į Jakų kaimo pusę…

    3. Glušas straipsnio autorius, rašyti reikia apie šios dienos aktualijas, apie vagį Masiuli nereikia
      Dabar kamščiai tokie pat, bet aklas dudorius nemato

    4. Dūdorius net nedaro Statybininkų pr. pratęsimo.Murdomės prie Rimkų pervažos,kuri per 1val. uždaroma 6 katus.O dūdorius neranda laiko .Kokia čia ekologija,kai kamščiuose visi dūmus leidžia.O iš valymo įrengimų rytais vėl smarvė .

      • Skvernelis be zalio supratimo apie kelius nevedancius pas zmona – kaltas dudorius

      • “Dūdorius net nedaro Statybininkų pr. pratęsimo”

        Atvaziuokite i Klaipeda ir pamatysite kad darbai vyksta. Beje is kur rasote? Labai malonu belekur gyvenantys taip smarkiai rupinasi. O gal ne is geros sirdies pasalieciams toks rupestis?

    5. Dabar esamoje jakų žiedo estakadoje tragiškas apšvietimas grįžtant į Klaipėdą.Tos lempos tiesiog šviečia į akis.

    6. Vilniaus ponai pasistate sau nuvaziavima i Palanga, kad kamsciuose nereiketu stoveti. O paprasti klaipediskiai ir toliau mukdosi kamsciuose!

    7. Istorijos nebepakeisi ir nėra reikalo savivaldybei apie tai verkšlenti arba kabintis medalius. Tarsi nebūtų šios dienos problemų. Kas čia per projektas „30 nepriklausomybės metų: valstybiniai pėdsakai Klaipėdoje“? Funkcionieriai, nebešvaistykite mūsų pinigų! Eikite dirbti ateičiai!

    8. Ir po šito mero, atėjo stagnatoriaus Klaipėdos Lukašenkos/ dudoriaus neveiklumo ir tik savo intesų tenkinimo era.

      • Nereikia lia-lia. Taraškevičius irgi ne šventasis. Nebėra savo mero, nebėra užsakymų, Hidrostatybai bankrotas. Čia nesutapimas.

      • O kokie darbai prie Taraskeviciaus vyko, kurie dabar nevyksta? (teko matyti kaip Baltijos pr. ir Silutes pl. estakada statoma pvz.) 🙂 Ir neuzmirskit dar, kad Taraskeviciui kliuvo laime merauti per NT burbulo putimosi metus, gal del to jums taip vaidenasi, ar tiesiog asmeniskai Grubliausko nekenciat?

      • Atsimerkit, ar jums ne gėda matyt metų metus išknistas gatves? Nykstantį ir tuštėjantį miestą? Pinigų iš miesto per džezus pompavimą į savo šeimos kišenę? Nevaldoma smarvė?

    9. Tai, kad ši sankryža taip ir liko normaliai nesureguliuota, rodo kamščiai piko metu. Susidaro įspūdis, kad Kelporojektas projektuoja taip, kad po kurio laiko tame pačiame objekte reikėtų projektuoti papildomai, kas akivaizdu, bus daroma ir su Baltijos pr. sankryža. Kaip sakant, papildomas darbas , papildomas uždarbis jiems, rangovams ir šalia besišildantiems.

      • Prie ko čia ‘Kelprojektas’ ? ? ?
        Kokia buvo projektavimo užduotis, – toks ir rezultatas.
        Bus baigamasis statybos etapas, bus ir rezutatas. Nebus – nelauk ir normalaus eismo.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Redakcijos adresas:
    Bangų g. 5A (3 aukštas)
    Klaipėda, LT-91250
    Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt