P0

Regionas

Tęsia ekskursijas po Neringos miškus

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2020-11-03


Bendradarbiaudama su Nidos kultūros ir turizmo informaciniu centru „Agila“ ir Kuršių nerijos nacionaliniu parku Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija skelbia tęsianti Neringos miško architektūros ekskursijų ciklą, pradėtą spalio mėnesį.

Ekskursijas veda Kuršių nerijoje gyvenantys ir dirbantys miškininkystės ir nacionalinio parko ekspertai bei architektai pašnekesyje kartu su Nidos gimnazijos mokiniais.

Ekskursija su ilgamečiu Nidos girininkijos girininku Gediminu Virgilijum Dikšu. Jono Žukausko nuotr.

Neringos miško architektūros ekskursijos skatina dialogą, tyrinėjimą bei edukaciją. Diskusija susitelks į Neringos mišką ir už jo vaizdingos panoramos slypinčias eko-socio-politines ypatybes, įskaitant ir sudėtingus teisinius ir valdymo procesus.

Kaip buvo pasodinti Neringos miškai? Kodėl Neringos miškai ir jų takeliai atrodo būtent taip? Kodėl iš tiesų turi būti kertami medžiai? Kaip vietinės (žmonių ir gyvūnų) bendruomenės dalyvauja kuriant Neringos mišką? Kokios valstybinės ir vietinės organizacijos yra atsakingos už jo formavimą? Kokia yra įsivaizduojama, bet dar nepastatyta architektūra? Ko Neringos gyventojai labiausiai pasigenda vietos infrastruktūroje ir kodėl tai negali būti įgyvendinta? – apie tai bus kalbama lapkričio mėnesį vyksiančiose ekskursijose.

Lapkričio 7 d. (šeštadienį) 11 val. antrojoje ekskursijoje „Viskas prasidėjo nuo sengirės“ ilgametis Nidos girininkijos girininkas Gediminas Virgilijus Dikšas tęs pasakojimą apie Neringos miškingumo kaitą ir augimą per šimtmečius iki šių dienų. G. V. Dikšas gimė Biržuose, augo Klaipėdoje. Baigęs Kauno žemės ūkio akademiją gavo paskyrimą dirbti Nidoje. G. V. Dikšas nuo 1970-ųjų, beveik penkiasdešimt metų gyvena Nidoje.

Lapkričio 14 d. (šeštadienį) 11 val. Gražina Žemaitienė antrojoje ekskursijoje „Apie miško takus“ tęs senųjų miško takų ir jų pavadinimų, duotų vardų kilmės tyrinėjimus ir paieškas, ką turime išsaugoję ir ką galima dar atkurti. Šilutėje gimusi G. Žemaitienė studijavo Kauno technologijos universitete, į Neringą persikraustė 1989-aisiais. G. Žemaitienės darbo sritis apima kraštovaizdžio projektų rengimą ir įgyvendinimą Kuršių nerijoje, rekreacinių objektų planavimą tiek miško žemėje, tiek urbanizuotose teritorijoje, prevencinį darbą Kuršių nerijos lankytojams.

Lapkričio 21 d. (šeštadienį) 11 val. architektas ir edukatorius Antonas Šramkovas ves antrąją ekskursiją „Dialogų arba susitikimų vietos”. Ekskursijoje bus apžvelgiama ir diskutuojama apie jau egzistuojančių susibūrimo ir pagrindinių traukos vietų tipologiją Neringoje. Daugiau dėmesio skiriant aspektams, kaip ir kodėl mes naudojame viešąsias erdves, kaip mes jas išnaudojame? A. Šramkovas gimė Maskvoje, baigė architektūros studijas Maskvos architektūros institute. Dėstė Rusijoje ir Švedijoje. Nuo 2007-ųjų gyvena Preiloje.

Lapkričio 28 d. (šeštadienį) 11 val. A. Šramkovas ves trečiąją ekskursiją „Kas slypi po kojomis, arba kur yra mūsų resursai Neringoje”. Tai trumpas įvadas-palyginimas istorinių ir šiuolaikinių vietos resursų ir medžiagų (žaliavų) naudojimą arhitektūroje, statybose ir kasdieniame Kuršių nerijos gyventojų gyvenime.

Ekskursijos nemokamos, tačiau vietų skaičius ribotas. Būtina išankstinė registracija el. paštu skaiste@nidacolony.lt arba telefonu 860039972.

INFORMACIJA

Neringos miško architektūros ekskursijų ciklas yra dalis naujojo tarpdisciplininio rezidencijų ir tyrimų projekto Neringos miško architektūra”. Projektas, tarp kitų formatų įskaitant tarptautinę ir Lietuvoje gyvenančių dalyvių rezidencijų programą, miškus regi platesniame Baltijos–Skandinavijos regiono miškų infrastruktūros kontekste, apimančiame natūralų augimą ir kaitą, politikos formavimą, miškotvarkos ir miškininkystės planavimo bei kontrolės procesus, medienos technologijų ir dizaino inovacijas. Projektą dalinai finansuoja programa Neringa ‒ Lietuvos kultūros sostinė 2021, Lietuvos kultūros taryba ir „Nordic Culture Point”.


    2020-11-03

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt