P0

Svarbu, Verslas

Verslininkas: ne visi išgyvens antrąjį karantiną, dalis bankrutuos (3)

Denis Kišinevskij
2020-11-07


Nuo šeštadienio pradėję galioti karantino ribojimai palies visą šalį ir visas visuomeninio gyvenimo sritis. Ministrų kabineto priimti sprendimai pirmiausia smogs pramogų ir viešojo maitinimo verslui.

Griežtas priemones valdžia teisina nekontroliuojamu koronavisuru plitimu, stengdamasi pažaboti užsikrėtimų augimą, tačiau nuo to kenčiantiems verslininkams argumentų, pateisinančių šias priemones, trūksta. Nežinios kamuojamas verslas iš valdžios norėtų konkretumo, kurio kol kas nėra.

Jevgenijus Sokolovas, asmeninio archyvo nuotr.

Kuo nepatenkinti verslo atstovai, kokią grėsmę kelia karantinas, kodėl centrinė valdžia nesugeba pasiekti konstruktyvaus dialogo su verslininkais bei jiems suprantamai paaiškinti savo sprendimų ir kuo remiasi privatininkų, teigiančių, jog Ministrų kabineto veiksmuose trūksta logikos, pozicija? Į šiuos ir kitus klausimus „Atviros Klaipėdos“ žurnalistui atsakė Klaipėdos laisvalaikio asociacijos vadovas Jevgenijus Sokolovas.     

Valdžia mėgsta pateikti siurprizus 

Pašnekovo teigimu, pagrindinė valdžios problema – komunikacija. Vidutinio ir smulkaus verslo atstovai supranta, kad epidemiologinė situacija  optimizmo nekelia, bet tai nereiškia, jog sprendimus reikia priimti skubotai. Nežinomybė – blogiausia diagnozė, apgailestauja verslininkas.      

„Ir vėl visi sprendimai priimami paskutinę sekundę. Nėra jokio aiškumo, ar bus numatytos kokios nors kompensacijos praradusiems darbą, kaip tas mechanizmas veiks ir ar jis apskritai yra. Greičiausiai kažkas bus, bet kas konkrečiai – mes nežinome. Be to, jau aišku, kad karantinas bus pratęstas. Vargiai mes „išplauksim” iki lapkričio 29 dienos, tad verslo neverta guosti melagingomis viltimis. Nereikia bijoti sakyti tiesos, kad ir kokia ji būtų. Konkretumas leidžia kurti daugiau mažiau aiškius ateities planus. Tai geriau, nei skendėti nežinioje”, – teigia jis.               

J. Sokolovas atvirai prisipažįsta nepritariąs Sveikatos apsaugos ministerijos pozicijai. Sprendimas atšaukti kultūros renginius, uždaryti barus, kavines ir restoranus gali netgi pabloginti situaciją – žmonės nueis „į pogrindį”, kaip kad buvo „sauso įstatymo” JAV laikais. Precedentas tam jau yra.            

„Neseniai Klaipėdos studentai organizavo privatų vakarėlį, po kurio paaiškėjo, kad kone visi iš jų užsikrėtė koronavirusu. Problema ne ta, kad nebuvo nei registracijos, nei kontrolės, nei atitinkamos patalpų dezinfekcijos, nei kaukių, nei distancijos laikymosi, o ta, kad ateity tokių atvejų bus vis daugiau ir daugiau. Žmonės, ypač jauni,  bet kuriuo atveju norės švęsti savo gimimo dieną, organizuoti vakarėlius ir šventes ir tai jie darys sodybose, butuose, pirtyse, apeidami draudimus. Bet tada užsikrėtimo atvejų gali būti daugiau, kadangi tokio pobūdžio renginiuose niekas nėra atsakingas už saugumą, Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimų vykdymą ir sanitarinių normų laikymąsi. Tuo metu barai ir restoranai šiuos procesus kontroliavo. Šiuo metu Klaipėdoje nėra nė vieno atvejo, kad žmonės būtų užsikrėtę kavinėje, restorane ar sporto klube, bet šias įstaigas uždaro. Dauguma užsikrėtimų fiksuojami vaikų darželiuose, vidurinėse ir aukštosiose mokyklose, tarp jų – ir pradinėse, kurių neuždaro”, – piktinasi pašnekovas.

Grėsmė darbo vietoms

Kalbėdamas su žurnalistu Jevgenijus teigė manąs, jog pakartotinis karantinas gali negrįžtamai smogti daugeliui vidutinio ir smulkiojo verslo atstovų. Akivaizdu, kad valstybė verslui suteiks kažkokią paramą, tačiau įmonėms, negaunančioms pajamų, tai tas pats, kas mirštančiam vandens stiklinė.

„Pagalbą, kuri buvo  suteikta praėjusio karantino metu, iš dalies galima vadinti apgavyste. Žadėta, kad darbdaviams bus kompensuota 90 proc. darbo užmokesčio išlaidų. Sakykim, kad dirbantysis gauna apie 450 eurų, o darbdaviui po visų įmanomų kompensacijų jis atsieis daugiau nei 200 eurų, kadangi pajamų mokesčio niekas nekompensuoja. Todėl realybėje darbdaviui kompensuojama tik аpie 50 proc. Klausimas, kaip nulines pajamas gaunanti firma gali išlaikyti darbuotojus, jei ji visai nedirba? Nėra darbo – nėra pelno. 

Prieš tai karantinas tęsėsi tris mėnesius. Įsivaizduokim, kad darbdavys turi 20 darbuotojų ir už kiekvieną reikia mokėti po 200-300 eurų. Išeina, kad per mėnesį įmonė privalo iš kažkur surasti 5000 eurų, o per 3 mėnesius – 15 tūkst. eurų. Suprantama, kad nulines pajamas gaunanti firma tokių pinigų neturi. Kur kas paprasčiau atleisti žmones, uždaryti duris, o po to pasisamdyti naujus darbuotojus. Vadinasi, valstybė apgaudinėja žmones. Daugelis iki šiol galvoja, kad 90 proc. kompensacijos – tai dideli pinigai, tad esą neaišku, kuo tie verslininkai nepatenkinti, nors realybėje viskas yra kitaip”, –  konstatuoja J. Sokolovas. 

Nelygios sąlygos 

Pašnekovo teigimu, jo vadovaujama asociacija vienija daugiau nei 70 verslininkų – tai kavinių, barų, restoranų, sporto klubų, salių bei tų, kurie užsiima masinių renginių organizavimu, atstovai. 

Jis pasiguodė, kad Vyriausybė nusitaikė į viešojo maitinimo sferą, barų ir kavinių savininkams taikydama griežčiausias priemones, tuo metu kai stambiuose prekybos centruose, dirbančiuose ir karantino metu, bei gatvėse, jo teigimu, daugelis į privalomą kaukių dėvėjimą žiūri pro pirštus.

„Taikant kokius nors įstatymus ir taisykles, būtina jas taikyti vienodai visiems. Valstybė turi užtikrinti priimtų priemonių kontrolę, tačiau dabar  karantino reikalavimai skaudžiausiai smogia pažeidžiamiausioms sritims. Atvirai sakau – per karantiną išgyvens ne visi, dalis verslo bankrutuos”, – apgailestaudamas sako J. Sokolovas.

Apibendrindamas pašnekovas pažymėjo, kad asociacija sėkmingai bendradarbiauja su vietos savivalda. Jo teigimu, jis nededa vilčių į tai, kad vyriausybiniai potvarkiai bus pakeisti, tačiau vietos valdžia galėtų palengvinti verslo padėtį, įnešdama tam tikro aiškumo.

Kitą savaitę numatytas susitikimas su miesto meru ir savivaldybės administracijos valdininkais, kuriame asociacijai priklausantys verslininkai sieks tam tikrų lengvatų.

Vietos valdžios bus prašoma nemokamų prekybos leidimų ir lauko terasų vietų 2021 m., dezinfekcinio skysčio sporto klubams ir viešojo maitinimo įstaigoms, taip pat prašys nuo nekilnojamojo turto mokesčio 2021 m. atleisti tuos verslo subjektus, kurių veikla dėl karantino buvo sustabdyta bei nuo šio mokesčio atleisti tuos, kurių patalpose dirbančios įmonės dėl kartino nutraukė savo veiklą, skirti kompensaciją už šildymą ir kitas komunalines paslaugas veiką nutraukusiems verslo subjektams ir kt.  


    2020-11-07

    3 komentarai “Verslininkas: ne visi išgyvens antrąjį karantiną, dalis bankrutuos”

    1. Neišgyvens dauguma verslų, faktas, jau dabar užsidarinėja dauguma restoranų, barų, viešbučiams irgi ne kas, visokiom auto nuomom ir panašiai. Laikysis maisto prekyba ir dar farmacija:). Negaus verslas tinkamos paramos, užsidarys, padaugės bedarbių kuriem išmokas reikės mokėt, vėl biudžetui išlaidos. Reikia imt iš norvegijos pavyzdį, kuri turi atsargų kelis trilijonus

    2. Tokia gyvenimo realybė. O jei atvirai, godumas, neturėjimas plano B, savanaudiškas požiūris priveda prie bankroto greičiau nei pandemija.

      • Kas tas sokokov?
        Kažkoks iš kažkur išlindo ir asociacija kuria:))))
        Žinom mes tas asociacijų veiklas:)))
        Matėme, kaip tas jo baras vakar (ne)laikėsi atstumų 🙂

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Redakcijos adresas:
    Bangų g. 5A (3 aukštas)
    Klaipėda, LT-91250
    Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt