Sunku pasakyti, kas yra advokato praktika – verslas ar pašaukimas, tačiau, be jokios abejonės, tai yra prasminga veikla, kuriai reikia ne tik gero profesinio pasirengimo, atsparumo stresui, patirties, bet ir atsakingo požiūrio. Ar skalsi teisininko duona, kalbiname advokatą Arūną Žliobą.

Kodėl pasirinkote šią profesiją, kas buvo sunkiausia kuriant verslą, kokia pradžia?

Šią profesiją pasirinkau, nes norėjau būti „socialiai sėkmingu”. Prisimenu, studentaudami su draugu, dabar išmintingu teisėju, svajojome, jog ateis laikas, kai dienomis žiauriai daug dirbsime, o vakarais šeimose „megsime kojines”. Išsipildė… Su šeima gyvenu kaime ant ežero kranto.

Advokatas – profesija, jos tikslas nebūtinai susijęs su verslu. Jauni advokatai daugiau dirba dėl to, kad užsidirbtų, vyresni dažniausiai dėl kitų gerų dalykų. Kai po mokslų grįžau į Klaipėdą darbuotis, pamenu, žiūriu į savo telefoną ir galvoju: ką ir kaip čia reiktų padaryti, kad į jį man paskambintų nors vienas klientas… Vėliau, kai jau tapau žinomu advokatu – kol su vienu klientu telefonu pakalbu, randu tris neatsakytus skambučius…

Dabar mūsų kontora viena didžiausių ir įtakingiausių Vakarų Lietuvoje, turinti patalpas Klaipėdoje ir Plungėje. Joje dirba septyni advokatai partneriai. Kiekvienas specializuojasi skirtingose teisės srityse, nes taip profesionaliau – juk negalima būti visų sričių meistru. Taip pat kontoroje darbuojasi advokato padėjėjai, teisininkai. Esame Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariai, bendradarbiaujame su kitų šalių – Jungtinės Karalystės, Čekijos, Baltarusijos advokatų kontoromis, pirmieji pradėjome teikti fizinių asmenų bankroto paslaugas Jungtinėje Karalystėje, kai Lietuvoje dar nebuvo priimtas tokią teisę suteikiantis įstatymas, turbūt vieninteliai priimame atsiskaitymą bitcoinais.

Advokatų kontora „Žlioba ir Žlioba“ teikia visas teisines paslaugas, nuo A iki Ž, kaip sakoma: tai pirmosios mano vardo ir pavardės raidės. Ir ne tik teisines paslaugas, bet vedame ir mokymus, seminarus, anksčiau tiek aš, tiek kiti kolegos dėstėme aukštosiose mokyklose. Vieni imasi išimtinai baudžiamųjų bylų, kiti – komercinių. Tai dažniausiai susiję su asmeninėmis patirtimis. Pavyzdžiui, vienas iš kolegų, advokatas Kazys Bitaris pas mus atėjo iš STT, ten vadovaujančiose pareigose pradirbęs 18 metų.

Atrodytų, kad advokatai daug uždirba, bet kaip yra iš tiesų. Ar sunki kelio pradžia – tik pabaigus mokslus?

Geri ir darbštūs advokatai uždirba daug, tinginiai – mažai. Mažai dar uždirba tie, kurie nenori daug uždirbti. Pati profesija yra tik tramplinas išsiskleisti asmeninėms savybėms, įvairioms galimybėms. Jei nieko neduosi, ne ką ir gausi. Jei būsi godus, nebūsi patikimas. Jei per daug uždirbsi, į kapus nenusineši. Prie sunkumų esame pripratę. Paslaugų versle visiems, kurie dirba su žmonėmis, o ypač jų problemomis, kartais pasitaiko nemalonių, sekinančių situacijų, tačiau tai vertinu kaip sudėtinę advokato darbo dalį. Dar nebuvo taip, kad  bėdos, iššūkiai nebūtų išsisprendę.

Mūsų klientai žmonės, kurie papuolė į bėdą. Tarp jų ir didelės įmonės, ir besiskiriantys sutuoktiniai, ir politikai, ir gydytojai. Labiausiai vertiname pasitikėjimą mumis ir klientų supratimą. Juk esame profesionalai. Tačiau ilgametė darbo patirtis parodė, kad jei klientas pradeda nurodinėti, gero nelauk – nei sau, nei jam pačiam. Dažnai iš nuogirdų susidarytas požiūris, stereotipai ir norai prasilenkia su įstatymo nuostatomis. Tad visada patariame pasikliauti savo darbą dirbančiu žmogumi.

Kokių permainų tikitės ir naujai išrinkto Seimo. Kas būtų Jūsų ar paslaugų verslui į naudą?

Aišku, norėtume, kad išsipildytų Lenkų rinkimų akcijos kandidatės į Seimą Beatos Petkevič deklaruotas siekis visiems sumažinti Gyventojų pajamų mokestį iki 1 euro, tačiau, spėju, kad taip nebus. Permainos būtų geros, jei advokatų veikla nebebūtų netoleruojamai ribojama, pasiklausomi telefoniniai pokalbiai, kliudoma susipažinti su informacija.

Advokatūra nuolat deda dideles pastangas advokatų veiklos garantijoms išsaugoti, o valdžia nuolat taikosi perbraižyti asmens teisių ir laisvių ribas Pavyzdžiui, advokatūros pastangų dėka buvo vetuotas Civilinis turto konfiskavimo įstatymas, nes jame buvo numatytas įstatymo galiojimas atgal ir Konstituciją pažeidžiantis tyrimo pradėjimo pagrindas. Advokatą džiugina pergalės ir gauti honorarai. Yra buvę tokių situacijų, kai pergalė nudžiugino, o nesumokėto sutarto atlyginimo dalis nuliūdino… Tačiau laikui bėgant supranti, kad ir patys klientai, ir gauti atlyginimai – dovana. Dar malonu, kai klientai padėkoja. Advokato darbas reikalauja visos asmenybės įsitraukimo į sprendžiamą klausimą, skaityti reikia daug, asmeninio laiko skirti daug, mąstyti nuolat. Nagrinėjamos situacijos dažniausiai būna nemalonios – pykčiai, nusikaltimai, finansinės ar šeimyninės problemos. Yra žmonių, kurie stresą malšina  alkoholiu: lengva įgusti gerti, lošti ar dar kitaip žaloti savo gyvenimą.

Tačiau, kita vertus, ši profesija labiausiai žavi kūrybiškumo, nepriklausomumo, savarankiškumo galimybėmis. Tai praradęs, turbūt dūsautum visą likusį gyvenimą.

Sudėtingiausia laimėta byla?

Sudėtingiausios yra bylos, kurioms būtinos specifinės žinios, pavyzdžiui, susijusios su viešaisiais pirkimais, medicina, statybomis. Reikia tik įsivaizduoti – 2019 metais Valstybės kontrolė nustatė, kad net 50 procentų įstatymų Lietuvoje priimama skubos ar ypatingos skubos tvarka, o per metus priimama apie 700 įstatymų.

Taip pat sunkios tos bylos, kurios turi „emocinį krūvį“, nes po jų posėdžiai tęsiasi ir naktį, tik jau sapnuose… Kiekvienas advokatas yra turėjęs ir tokių ir anokių, ir tokias ir kitokias mums dažnai pavyksta laimėti. Jei nematome galimybės laimėti – tokių bylų nesiimame.

Ko palinkėtumėt pradedantiesiems teisininkams, kokią sritį rinktis, kaip įgyti patirties. Kas žmogų daro geru advokatu – žinios ar prigimtinės savybės?

Aš nežinau, kaip dabar reikėtų pradėti, ko imtis, nes universitetą baigiau dar 2003-aisiais metais, kai dabartiniai pradedantys teisininkai dar buvo su „pamperiais“. Jie – kita karta. Jie pradės ir patirs realybę – vienam ji bus sunki, „buksuojanti“, kitam – kaip ant sparnų. Taip buvo ir anksčiau. Vienas pažangiausių mano kursiokų susirgo psichine liga, kitas – tapo teisės mokslų daktaru, nors dėl anarchistinių pažiūrų vos baigė mokyklą, dar kitas – įkūrė milijoninį verslą ir nė vienos dienos nedirbo teisinio darbo. Socialinė realybė keičiasi, pastovios lieka prigimtinės vertybės, kurias reiktų atpažinti šiuolaikiniame rūke. Viena tokių – sąžiningumas. Juk geriau būti apvogtam, nei pačiam vogti.

Ar rinktis šią profesiją, žmogus pats turi nuspręsti. Svarbu, kad jis tai padarytų laisva valia, ne dėl tėvų, ne dėl kažko, o dėl savęs. Tai turi būti pašaukimas – dirbti su žmonėmis nėra lengva, tačiau tai tarytum Dievo dovana. Viena iš savirealizacijos formų, pripildanti prasmės tavo gyvenimą.

Na, o linkėčiau sėkmės. Sėkmė – dovana, todėl jos dažniausiai ir linkime visiems. Svarbu atrasti tikrą savo pašaukimą, gebėti atsidurti reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje, vertinti visus žmones. Na, ir be abejo, kad suskambėjus telefonui  – pagaliau sulauktumėte savo pirmojo kliento. Nuo to ir prasideda tikroji advokato praktika.