Nors atkuriama šv. Jono bažnyčia yra ypatingas statinys, kurio projektui privaloma surengti architektūrinį konkursą, jo organizuoti neketinama, nes projektuoti statinį reikia kuo greičiau.

Paaiškėjo, jog rasti šv. Jono bažnyčios pamatai yra gana prastos būklės. Virginijos Spurytės nuotr.

Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetas pirmadienį pritarė, jog šv. Jono bažnyčios atkūrimas vyktų be architektūrinio konkurso. Savo sprendimą dar turi pareikšti ir miesto taryba.

Prievolę organizuoti architektūrinius konkursus numato Architektūros įstatymas, atitinkamą tvarką yra patvirtinusi ir Klaipėdos miesto taryba. Architektūriniai konkursai privalomi visiems ypatingiems statiniams, tačiau išimtis taikoma, jei planuojamas pastatas turi socialinę, kultūrinę ir ekonominę naudą.

„Seimas šv. Jono bažnyčią yra pripažinęs valstybei svarbiu kultūriniu objektu, todėl ir prašome jai netaikyti architektūrinio konkurso organizavimo nuostatų. Be to, atliekant bažnyčios archeologiją, paaiškėjo, kad pamatai yra gana blogos būklės, todėl jau dabar reikia konsultuotis su projektuotojais, ieškoti sprendinių“, – teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas.

Anot jo, dar viena priežastis nerengti architektūrinio konkurso yra ta, kad bažnyčia bus atkuriama etapais, o ne visa iškart.

„Turime gana brangų objektą, jo vertė yra apie 16 mln. eurų. Ir jo įgyvendinimas yra sunkiai įsivaizduojamas, nes lėšų dar nesurinkta tiek, kad užtektų ir projektavimui, ir statybai. Todėl bažnyčios atkūrimą siūlome skaidyti į keturis etapus – bokštas, bažnyčia, jos interjeras bei aplinkos sutvarkymas“, – aiškino R. Zulcas.

Komiteto narys Vidmantas Dambrauskas tvirtino, jog sumanymui atsisakyti architektūrinio konkurso pritars tik tuomet, kai „išgirs garantiją, kad bažnyčia bus atstatoma griežtai laikantis rastų brėžinių ir ji bus tokia, kokia buvusi, be kažkokių naujadarų, kūrybinių minčių“.

„Bažnyčia tikrai atkuriama pagal Vokietijoje rastus jos brėžinius ir parengtus projektinius pasiūlymus. Ji yra atkuriama tokia, kokia buvo iki karo“, – patikino R. Zulcas.