P0

Miestas, Svarbu

Visuotinė rinkliava už statybas – ir Klaipėdoje

Virginija Spurytė

Virginija Spurytė
2020-11-10


Klaipėdos miesto teritorijoje bet ką statantys gyventojai ar investuotojai nuo kitų metų pradžios savivaldybei privalės mokėti įmokas, o už jas bus vystoma savivaldybės infrastruktūra.

Tai numatyta nuo sausio 1-osios įsigaliosiančiame Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme, kurio įgyvendinimui Klaipėdos savivaldybė skubiai ruošiasi, o su pasirengimu įgyvendinti naują teisės aktą buvo supažindinti Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai.

Nuo sausio 1-osios visi norintys kažką statyti Klaipėdos savivaldybės teritorijoje privalės mokėti įmokas. Oro grupės nuotr.

„Nuo sausio 1-osios laukia nemažai pasikeitimų tiek statytojams, tiek savivaldybei. Esminis pokytis tas, jog visi norintys kažką statyti savivaldybės teritorijoje privalės mokėti įmokas ir už jas savivaldybė galės vystyti infrastruktūrą“, – teigė Klaipėdos savivaldybės vyriausioji architektė Mantė Černiūtė-Amšiejienė.

Už surinktas įmokas Klaipėdos savivaldybė galės vystyti socialinę (kultūros švietimo ir mokslo, sporto paskirties statiniai) ir inžinerinę (keliai, šilumos perdavimo, vandentiekio, lietaus nuotekų tinklai) infrastruktūrą.

Kol kas neaišku, koks bus įmokų dydis. Jį turėtų nustatyti Klaipėdos miesto taryba. Aišku tik tai, kad dydis gali būti diferencijuojamas, atsižvelgiant į tai, ar statybos vyks miesto prioritetinėje ar neprioritetinėje teritorijoje. Jas apibrėžti taip pat turi miesto taryba.

Esminis skirtumas tarp šių teritorijų yra tas, kad už prioritetinėje teritorijoje vystomą savivaldybės infrastruktūrą statytojams savivaldybė privalės kompensuoti – per 5 metus padengti patirtas išlaidas.

„Statytojas dėl infrastruktūros plėtros turės pasirašyti sutartį su Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriumi ir turi būti kompensuojama už infrastruktūros suprojektavimą ir pastatymą. Už neprioritetinės infrastruktūros, kuri yra neprioritetinėje teritorijoje, vystymą kompensacija gali būti nemokama, bet ji gali būti ir mokama, jei statytojas įrengia tokią infrastruktūrą, kuria naudojasi kiti naudotojai, pavyzdžiui, gatvę. Už tokią infrastruktūrą kompensacija turi būti sumokėta per 10 metų“, – aiškino M. Černiūtė-Amšiejienė.

Visa Klaipėdos savivaldybės teritorija, kol neįsigalios naujasis miesto bendrasis planas ar miesto taryba nepatvirtins prioritetinių teritorijų, bus neprioritetinė teritorija, o tai reiškia, kad statytojai įmokas mokėti privalės, bet kompensacijų už vystomą infrastruktūrą gali ir nesulaukti.

M. Černiūtė-Amšiejienė neslėpė, jog liko labai mažai laiko ir labai daug darbų pasirengti naujo įstatymo įsigaliojimui.

Politikus labiausiai domino, kas bus Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius – pati administracija, kuri nors iš savivaldybės įmonių ar kuriama nauja.

„Kol kas esame apsvarstę, kad dabartinės įmonės, kurią iškart būtų galima paskirti, matyt, nelabai yra, o tas pasirengimas, miesto tarybos sprendimo projektų rengimas be administracijos negalės įvykti, todėl buvo apsispręsta, kad kol kas administracija parengia ir įgyvendina, o paskui, kai matysime, ar kaupiasi tos lėšos, ar yra būtinumas įjungti atskirą įmonę, tada spręsime“, – teigė M Černiūtė-Amšiejienė.

Politikai norėjo pasitikslinti, kada bus pradėtos rinkti įmokos, jei Klaipėdos savivaldybė nespės pasirengti visų dokumentų, reikalingų įstatymo įgyvendinimui.

„Įmokos turi būti pradėtos rinkti nuo sausio 1-osios. Tai įsigalioja visose šalies savivaldybėse, ne tik Klaipėdoje. Įstatyme numatyta, kad įmoką reikia susimokėti prieš pateikiant prašymą gauti statybos leidimą. Tačiau nekilnojamojo turto vystytojai jau dabar atkreipia dėmesį, kad tai nelogiška, nes jei negauni statybos leidimo, savivaldybė įmoką privalo grąžinti“, – kalbėjo vyriausioji architektė.

Komiteto pirmininkė Judita Simonavičiūtė domėjosi, ar įmokas jau turės mokėti ir pradedamo vystyti Medelyno kvartalo statytojai, nors ten nėra jokios infrastruktūros.

„Įmoka galioja visiems be jokių išimčių. Medelyno kvartalas įtrauktas į miesto prioritetines teritorijas, numatytas bendrajame plane. Tad matyt, ir savivaldybės infrastruktūra šiame kvartale turės būti prioritetinė, o tai reiškia, kad jei statytojai patys sugalvotų ją įsirengti, tokiu atveju savivaldybė turėtų per 5 metus kompensuoti išlaidas. Greičiausiai daugelis savivaldybių eis ta linkme, kad ne pačios įrenginės infrastruktūrą, o su statytojais sudarys sutartis dėl jos įrengimo ir kompensavimo, nes privatiems statytojams tai atlikti yra greičiau ir pigiau“, – pabrėžė M. Černiūtė-Amšiejienė.


    2020-11-10

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt