Buvusi Klaipėdos savivaldybės Informavimo ir e.paslaugų skyriaus vedėja Vilija Venckutė-Palaitienė jau netrukus sužinos, ar galės grįžti į darbą. Jos bylą nagrinėjantis teismas sprendimą paskelbs gruodžio pradžioje. Šią savaitę vykusiame bylos posėdyje išklausytos baigiamosios abiejų šalių kalbos.

Savivaldybės administracijos direktoriui Gintarui Neniškiui su buvusia pavaldine Vilija Venckute-Palaitiene teko susitikti rugsėjį vykusiame viename pirmųjų šios bylos teismo posėdžių. Martyno Vainoriaus nuotr.

V. Venckutė-Palaitienė iš darbo buvo atleista nuo balandžio 1-osios, kai įsigaliojo naujoji Klaipėdos savivaldybės administracijos struktūra. Joje Informavimo ir e.paslaugų skyrius buvo panaikintas, o V. Venckutei-Palaitienei pasiūlytos, jos teigimu, nelygiavertės pareigos. Jų užimti valdininkė nesutiko, todėl buvo atleista.

V. Venckutė-Palaitienė pageidavo tapti Bendrojo ar Klientų aptarnavimo skyriaus vedėja, tačiau jai buvo pasiūlytos vyresniosios patarėjos pareigos.

Moteris teisme siekia, kad būtų panaikintas sprendimas dėl jos tarnybinės veiklos vertinimo, tiesioginio vadovo motyvuotas siūlymas, įsakymą dėl jos atleidimo iš pareigų. V. Venckutė-Palaitienė reikalauja, kad ji būtų sugrąžinta į buvusias pareigas, kad jai priteistos bylinėjimosi išlaidos ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinį pravaikštos laiką.

Buvusi valdininkė teisme siekė įrodyti, kad nelygiavertės pareigos, kurių užimti ji nesutiko ir dėl to buvo atleista, jai buvo pasiūlytos tik todėl, kad savivaldybės vadovas galimai patyrė aukščiausios politinės valdžios spaudimą.

Tačiau teisme liudijęs Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis tvirtino, jog V. Venckutės-Palaitienės darbui turėjo konkrečių pretenzijų, tai atsispindėjo eiliniame metiniame valstybės tarnautojos vertinime, kai ji buvo įvertinta ne „labai gerai“, o „gerai“. Tai ir lėmė, kad valdininkei nebeatsirado skyriaus vedėjos vietos, o kitų pasiūlytų pareigų ji atsisakė.

V. Venckutė-Palaitienė vasario pradžioje du kartus slapta įrašė jos ir G. Neniškio pokalbius, kurių vienas yra valandos, o kitas – dvidešimties minučių trukmės. Esą šiuose pokalbiuose ir atskleidžiama, jog V. Venckutės-Palaitienės karjerai savivaldybėje atėjo galas tik todėl, kad to nori aukščiausia Klaipėdos politinė valdžia.

Tačiau teisme šie pokalbiai nebuvo klausomi. „Yra padaryta pokalbių stenograma. Su ja susipažino ir teisėja, ir abi šalys. Nė viena iš jų nepageidavo, kad pokalbiai butų paviešinti, todėl jų teisme ir nesiklausyta. Tačiau teisėja įvertins jų turinio įtaką bylai“, – teigė Regionų apygardos administracinio teismo atstovė spaudai Evelina Talalienė.

Beje, į šią savaitę vykusį bylos nagrinėjimą žurnalistai nebuvo įleisti, nes esą teismo posėdžių salės yra per mažos.

Posėdyje buvo sakomos baigiamosios kalbos. E. Talailienė perdavė, jog „pareiškėja ir jos atstovas prašė patenkinti skundus. Nurodė, kad netinkamai buvo atliktas tarnybinės veiklos vertinimas. Jai buvo nustatytos užduotys ir jų atlikimas turėjo būti vertinamas pagal nustatytus vertinimo kriterijus. Pokalbio su vadovu metu pastabų dėl veiklos nebuvo. Pastabos atsirado tik gavus popierinį veiklos vertinimą. Pareiškėjai buvo aiškiai duota suprasti, kad ji karjeros šioje įstaigoje nepadarys. Atsižvelgiant į vertinimo išvadas, pareiškėjai buvo pasiūlytos žemesnėse pareigos, o jos darbo vieta panaikinama. Pareiškėjos atstovo teigimu, jai priklauso lygiavertės pareigos, nes pagal Valstybės tarnybos įstatymą turi būti užtikrintos garantijos grįžti į tas pačias arba lygiavertes pareigas. Tiesioginis vadovas kalbėjo netiesą apie pareiškėjos darbo kokybę. Pareiškėjos atstovas išreiškė nuogąstavimus, kad direktorius tiesiogiai priklausomas nuo politinės vadovybės, ką leidžia suprasti ir garso įrašas“.

Tuo tarpu Klaipėdos savivaldybei atstovaujantis advokatas Gintaras Aleknavičius teigė, kad „politikų spaudimas direktoriui nėra įrodytas, tai tik samprotavimai. Tiesioginis vadovas turėjo priekaištų dėl neatliktų užduočių ir ji tai pripažino, kas matyti iš pateiktų garso įrašų. Ne be pagrindo ji įvertinta tik „gerai“, o ne „labai gerai“. Pastebėjo, kad „labai gerai“ darbuotoją įvertinti neužtenka tik to fakto, kad jis atliko savo numatytas užduotis. Tuomet visi tarnautojai turėtų būti skiriami skyrių vedėjais. Vertinant reikia žiūrėti į itin gerai atliekamus darbus, o tokių pas pareiškėją nebuvo. Vertinamas ir kasdieninis darbas. Papildomai turėtų kažką atlikti, viršyti savo numatytas funkcijas. Galima suprasti, kad jos įvertinimas „gerai“ jai tiko, bet iš principo netiko tas faktas, kad nebuvo sudaryta galimybė jai konkuruoti dėl kitų pareigų“.

Teismas savo sprendimą dėl visų V. Venckutės-Palaitienės skundų ir reikalavimų skelbs gruodžio pradžioje.