Muzikinio teatro Klaipėdoje 200 metų sukakčiai skiriama šokio spektaklio „Faustas“ premjera pagal Johanną Wolfgangą von Goethę įgaus naują pristatymo žiūrovams formą.  

Karantino laiko diktuojamos sąlygos Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre spektaklį statančią komandą – žinomą lenkų choreografą, Poznanės Didžiojo teatro baleto meno vadovą Robertą Bondarą, scenografę, kostiumų dailininkę Martyną Kander, dirigentą Modestą Barkauską ir visą Muzikinio teatro kolektyvą įkvėpė ieškoti kūrybiško sprendimo, kaip premjerą pristatyti žiūrovams laikmečiu, kai kultūros renginių lankymas yra draudžiamas.  

Lapkričio 21 dieną kitokia nei įprastai forma premjera įvyks Žvejų rūmuose. Muzikinis teatras žada daugiau artėjančios premjeros detalių pristatyti artimiausiu metu.  

Svarbu pagauti emociją

Johanno Wolfgango von Goethe’s filosofinė tragedija „Faustas“ baigta 1831 m. – tuo laikotarpiu, kai Klaipėdoje jau klestėjo Vokiečių teatras. Kūrėjų sumanymą labiausiai atitiko trys skirtingų kraštų bei epochų kompozitoriai: Wolfgangas Amadeus Mozartas, Fryderykas Chopinas ir Arvo Pärtas. Spektaklyje gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras, pastatymo muzikos vadovas ir dirigentas – Modestas Barkauskas. 

„Kaip muzikos vadovas esu atsakingas už muzikos  kūrinių, geriausiai atspindinčių choreografo idėjas ir mintis, parinkimą. Svarbu ir nenutolti nuo „Fausto“ kūrinio siužeto. Nesiorientuojame į tragedijos atpasakojimo veiksmą ar veikėjus, nes choreografas R. Bondara nori daugiau dėmesio skirti jausmui, veikėjų būsenai: nesvarbu, ar tai Faustas, ar Margarita. Svarbu pagauti emociją”, – Muzikinio teatro pranešime cituojamas M. Barkauskas.

Baleto trupė turi noro kurti

Šokio spektaklį Klaipėdoje statantis perspektyvus lenkų choreografas R. Bondara 2013 m. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre pastatė ir Giedriaus Kuprevičiaus baletą „Čiurlionis“. 

„Fausto siužetinė kelionė vyksta ne realybėje, o jo galvoje, mintyse. Čia jis naujai atranda savo gyvenimo prasmę“, – intriguoja R. Bondara. 

Chrestomatinėje istorijoje žiūrovai išvys seną, sergantį ir pavargusį Faustą bei Faustą jaunystėje; Mefistofelį – nelabai baisų, nes visi savyje turi jo prado; dvi moteris – Eleną ir Margaritą. Prireiks ir mažo berniuko, vaizduosiančio Fausto sūnų. 

„Sunku nusakyti spektaklio stilių. Dirbdamas naudoju visą šokio technikų diapazoną: nuo klasikinių iki šiuolaikinių. Čia svarbūs ir šokėjai. Klaipėdoje kuriu kažką labai naujo, kažką nuo ištakų. Čia yra visos galimybės naujovėms. Jūsų baleto trupė turi daug potencialo ir noro kurti”, – teigia lenkų choreografas.

Tiki spektaklio sėkme

M. Kander ir R. Bondara – ne pirmus metus sėkmingai veikiantis kūrybinis tandemas. Šiemet M. Kander Lenkijoje jau trečius metus iš eilės pelnė apdovanojimą už geriausią scenografiją, ir tai buvo R. Bondaros spektakliams kurti darbai.  

„Fausto“ scenografiją ir kostiumus kurianti M. Kander teigia norinti scenoje pabrėžti Fausto ir jo vidinio pasaulio atspindį.

„Iš akmens imitaciją primenančių sienų sukurtos dekoracijos bus permatomos ir tarsi įkūnys prisiminimus, nuo kurių neįmanoma pasislėpti. Jos primins net tai, ką Faustas norėtų pamiršti. Kiekvienoje scenos sienoje, kurios tarsi sluoksniuojasi, bus įamžinta po tokį prisiminimą. Pastatymo šviesų žaismas paliudys, kad Faustui pavyko susitvarkyti su prisiminimais, iš jų išsilaisvinti“, – pasakoja M. Kander. 

Pastatymui prireiks 68 šiuolaikiškų, jokios epochos nepabrėžiančių kostiumų.

„Kostiumai bus labai paprasti, kaip visada R. Bondaros spektakliuose. Jo istorijos visada universalios. Jūs tai išvysite kostiumuose: pagal jų stilių, sukirpimą tikrai negalėsite pasakyti, kurioje šalyje ir kuriais metais spektaklis pastatytas. Viskas bus modernu, šiuolaikiška ir be detalių“, – sako M. Kander. 

„Laukiame ir tikime šio spektaklio sėkme“, – įsitikinusi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.