Lietuvai ir visam pasauliui toliau tęsiant kovą su koronaviruso pandemija, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai atkreipia dėmesį, jog šiuo metu ypač suaktyvėjo klaidinančią informaciją – konspiracijos teorijas, melagienas, dezinformaciją ir misinformaciją, skleidžiantys kanalai.

pixabay.com nuotr.

Dažniausiai plėtojami naratyvai, sukeliantys klaidingus jausmus, skatinančius abejoti apsauginių veido kaukių efektyvumu, Lietuvos ligoninių pajėgumu ir institucijų priimamais sprendimais bandant suvaldyti situaciją šalyje. Skleidžiamos melagienos tik dar labiau apsunkina institucijų darbą, kovą su koronaviruso pandemija Lietuvoje.

„Koronavirusas svarbus kiekvienam pasaulio gyventojui, todėl šis laikotarpis tapo puikia dirva kurti ir skleisti melagienas. Svarbiausia, ką turime daryti, kad šis sklidimas būtų apribotas – nepasiduoti jausmams, atsakingai dalintis žiniomis, sekti oficialių institucijų paskyras ir atidžiai tikrinti informacijos šaltinius,“ – pranešime spaudai cituojamas Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas Mažvydas Kunevičius.

Pasak jo, pasaulyje klaidinanti informacija gausiausiai sklinda socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Twitter“ ir „Youtube“. Kariškio teigimu, Lietuva – ne išimtis. Daugiausiai netikrų anketų, melagingų komentarų ir įžeidaus turinio sulaukia Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vyriausybės socialinio tinklo „Facebook“ puslapiai. Lyginant su pirmąja koronaviruso banga, pastebimas padidėjęs „rusiškų“ anketų aktyvumas. Lietuvos visuomenę klaidinantys ir skaldantys komentarai vis dažniau rašomi rusų, o ne lietuvių kalba.

Pasak M. Kunevičiaus, vadinamoji misinformacija – klaidinga ar netiksli informacija, yra skleidžiama nesąmoningai, dėl logikos klaidų, išsilavinimo spragų ar nežinojimo. Tokia informacija dažniausiai skleidžiama komentarų skiltyje. Valstybinių institucijų socialiniuose tinkluose dažniausiai komentuojama iš netikrų paskyrų. Jas atpažinti galima įvertinus, ar registruota anketa seka daug skirtingo turinio puslapių, ar paskyroje dalijamasi pašiepiančiu, konspiracines teorijas remiančiu turiniu, žaidimų programėlių reklamomis.

Tokiuose komentaruose abejojama medikų darbo kokybe, melagingai teigiama, kad koronavirusas – paprastas gripas, jog „ligoninės tuščios“, o gydymo įstaigų darbuotojai ir medikai yra „parsidavėliai“. Lietuvos visuomenė klaidinama, skaldoma be jokios priežasties melagingai tvirtinant esą koronaviruso pandemija – valdžios planas, skirtas kontroliuoti žmones.

Pastaruoju metu pastebima, jog klaidinanti informacija ir provokacijos vis dažniau iš virtualios erdvės persikelia į fizinę – gatves, sporto klubus. Pastebimi automobiliai su garsiakalbiais, iš kurių skatinama žmones nesidaryti koronaviruso testų, nesilaikyti valdžios nurodymų, sukilti. Dalinami melagingi lankstinukai, kuriuose skleidžiama misinformacija apie vakcinas, apsaugines veido kaukes. Sporto klubuose dalinti marškinėliai su užrašais: „COVID-19 – tai peršalimas“, „Kaukės – dujų kamera“, „Valdžia mus apgaudinėja“.

Svarbu atkreipti dėmesį, jog koronaviruso pandemijos kontekstas pasitelkiamas ir norint paskleisti melagingą informaciją Lietuvai svarbiais užsienio politikos klausimais. Menkinamas Europos Sąjungos funkcionalumas ir vienybė, NATO bloko veikla, sąjungininkų pratybos Lietuvoje bei Europoje. Tokio tipo melagienos dažniausiai skleidžiamos Kremliaus arba jam artimuose informacijos kanaluose, tekstai rašomi rusų kalba.

Pažymėtina, kad viename su Kremliumi sietiname tinklapyje skleista melaginga žinia, jog koronavirusas sutrukdė NATO ir Lietuvos planus karinei intervencijai į Baltarusiją, buvo skleista tokiose valstybėse kaip Lietuva, Norvegija, Latvija, Rusija, Baltarusija, Estija, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Pietų Korėja.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas primena, jog šiuo metu, kai visuomenė yra itin pažeidžiama, svarbu nepamiršti kritiškai vertinti pateikiamą informaciją. Žmonėms rekomenduojam nepasiduoti emocijoms, užplūstančioms perskaičius skandalingas antraštes, daugiau dėmesio skirti turinio analizei. Esant galimybei, siūloma pateikiamą naujieną patikrinti keliuose, geriausiai – trijuose, skirtinguose šaltiniuose. Pastebėjus netikras, neapykantą bei melagienas skleidžiančias anketas, apie jas informuoti atitinkamas institucijas.