Mažinant oro taršą Klaipėdoje reikia gerinti eismo organizavimą, didinti rinkliavą už automobilių stovėjimą, skatinti gyventojus šildytis ne kietuoju kuru, inicijuoti reikalavimus ūkio subjektams diegti oro ir kvapų taršos monitoringo sistemas.

Tokios ir kitos priemonės numatytos Aplinkos oro kokybės valdymo priemonių 2020-2023 metų plane, kuriam pirmadienį pritarė Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetas.

Didžiausia oro tarša Klaipėdoje fiksuojama prie judriausių gatvių, kuriose neretai susidaro ir automobilių spūstys. Martyno Vainoriaus nuotr.

Šis priemonių planas parengtas po to, kai pusantrų metų Klaipėdos buvo atliekami oro kokybės tyrimai. Jų išvada tokia, jog didžiausia oro tarša Klaipėdoje yra kietosiomis dalelėmis ir azoto dioksidu, tačiau ir ji tik retais atvejais viršija leidžiamas normas. Didžiausiais taršos šaltiniais įvardijamas transportas, ūkio subjektai bei laivyba.

Atsižvelgiant į tokias išvadas ir buvo parengtas priemonių planas, kaip mažinti oro taršą. Plane bene daugiausia dėmesio skiriama transportui. Numatyta, jog iki 2023 metų Minijos gatvėje turi būti įdiegta koordinuota šviesoforų valdymo sistema, kuri leis sumažinti spūstis, eismą padaryti tolygesniu, todėl mažės ir oro tarša. Plane taip pat numatyta asfaltuoti ir valyti gatves, formuoti apsauginius želdinius.

Siekiant sumažinti asmeninių kelionių automobiliais skaičių, priemonių plane numatoma didinti rinkliavą už automobilių stovėjimą bei plėsti apmokestintas teritorijas.

Laivybos sukeliamai oro taršai mažinti numatoma įvertinti esamus elektros energijos prisijungimus krantinėse bei naujų elektros prisijungimų įrengimo galimybes. Klaipėdos savivaldybė turėtų inicijuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių pakeitimą, numatant prievolę laivams prisijungti prie elektros energijos šaltinių krante tais atvejais, kai ši infrastruktūra yra prieinama.

Nors pripažįstama, jog Klaipėdoje aplinkos kokybei itin didžiulį poveikį turi ūkio subjektai, kurie yra oro ir kvapų taršos šaltiniai, tačiau konkrečių priemonių, kaip sumažinti tokią taršą realiai nenumatoma. Priemonių plane įrašyta nuostata, jog bus inicijuojami reikalavimai ūkio subjektams diegti oro ir kvapų taršos monitoringo sistemas.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė aiškino, kad tokius reikalavimus įmonėms savivaldybė gali išsakyti, kai pateikiami derinti taršos leidimai ar poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos.

„Šių priemonių tikslas yra, kad įdiegus monitoringo sistemas ūkio subjektai numatytų procedūras, kaip šie duomenys turėtų būti renkami, saugomi, perduodami atitinkamos institucijoms bei kokios būtų reagavimo taisyklės, kai fiksuojami normų viršijimai“, – teigė už 191 tūkst. eurų Aplinkos oro kokybės valdymo priemonių plano parengimo paslaugas teikiančios UAB „Estonian, Latvian & Lithuanian environment“ atstovė Rūta Kurienė.

Priemonių plane taip pat numatyta plėsti aplinkos oro kokybės matavimo stotelių tinklą – per trejus metus papildomai įrengti penkias stoteles. Tačiau ši priemonė bus įgyvendinta tik tuomet, jei bus gautas ES finansavimas.

Tarp taršos mažinimo priemonių yra numatyta atlikti namų ūkių šildymo įrenginių inventorizaciją, kad būtų aišku, kiek būstų yra šildomi kietu kuru. Paraleliai žmonės būtų šviečiami, kaip kieto kuro katilus galima pasikeisti ar modernizuoti.

Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai parengtam priemonių planui turėjo pastabų, tačiau jam pritarė.

Komiteto narys Andrius Petraitis pasigedo informacijos ir priemonių mažinti „Klasco“ taršą, o komiteto narys Vidmantas Dambrauskas pareiškė, kad plane apskritai trūksta konkretumo, todėl balsuodamas susilaikė.