Lietuvos jūrų muziejus antrąjį karantiną pasitiko siūlydamas lankytojams ir gerbėjams neapleisti jo ir lankytis virtualiai tinklalapyje www.muziejus.lt bei socialinėse „Facebook“, „Instagram“ paskyrose. Čia, o kartu ir interneto dienraštyje „Atvira Klaipėda” nuolat bus publikuojama išskirtinė medžiaga, skelbiami įvairūs konkursai.

Kai kurias istorijas pasakoti labai sunku, bet jų pamiršti taip pat negalima. Pati baisiausia, daugiausiai gyvybių nusinešusi laivo katastrofa įvyko Baltijos jūroje Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.

Spaudžiant Raudonajai armijai buvo pradėta vykdyti gelbėjimo operacija pavadinimu „Hanibalas“ – keleivinis garlaivis „Wilhelm Gustloff“ 1945 m. sausio 30 d. išplaukė iš Gdansko. Laive grūdosi daugiau beveik 11 tūkstančių žmonių – kariškių ir įvairių tautybių civilių (vokiečių, lietuvių, lenkų, latvių ir kt.), tarp keleivių buvo ir daug vaikų.

Naktį garlaivį torpedavo jį pastebėjęs sovietų povandeninis laivas „S-13“. Trims torpedoms pramušus „Wilhelm Gustloff“ šoną jis nuskendo, o gyvybių neteko iki 10 000 žmonių, beveik pusė jų buvo vaikai.

Naktis buvo labai šalta, temperatūra buvo nukritusi iki -18 °C. Vandens paviršiuje plūduriavo ledo gabalai. Daug laivo keleivių nedėvėjo gelbėjimosi liemenių, kai kurios gelbėjimosi valtys buvo prišalusios prie denio – tik devynias pavyko nuleisti į vandenį.

Nepaisant didžiulio aukų skaičiaus „Wilhelm Gustloff“ tragedija ilgainiui liko istorijos paraštėse. Didesnio dėmesio ji sulaukė tik jau šiuolaikiniais laikais, ją savo knygoje „Krabo žingsniu“ aprašė Nobelio premijos laureatas Gunter Grass, vėliau lietuvių kilmės autorė Rūta Šepetys romane „Druska jūrai“.

„Wilhelm Gustloff“ buvo pastatytas kaip kruizinis laivas 1937 m. 208,5 m. ilgio laive buvo numatytos 1 465 vietos keleiviams. Karinis laivynas garlaivį perėmė 1939 m. Iki 1940 m. „Wilhelm Gustloff“ tarnavo kaip plaukiojanti ligoninė.

Garlaivį nuskandinusiam povandeniniam laivui „A-13“ vadovavo Aleksandras Marinesko. Praėjus vos 11 dienų po „Wilhelm Gustloff“ atakos tas pats povandeninis laivas nuskandino kitą vokiečių laivą „General von Steuben“ – šios katastrofos metu žuvo puspenkto tūkstančio žmonių.

A. Marinenko iki šiol Rusijoje tebėra laikomas karo didvyriu, jam buvo suteiktas Sovietų Sąjungos Didvyrio vardas. 1995 m. buvo išleistas proginis medalis „Amžiaus ataka“.

„Wilhelm Gustloff“ griaučiai guli Lenkijos teritoriniuose vandenyse, narams neleidžiama artintis arčiau nei 500 m iki garlaivio.

Šis Kristinos Sadauskienės tekstas skelbiamas Lietuvos jūrų muziejaus gide „Jūros istorijos“,  kuris jau pakeliui į spaustuvę.

Vaizdo siužetas yra dalis virtualaus turo, su kuriuo muziejus kvies susipažinti, kai jau bus saugu jame lankytis.