P0

Nuomonės

1,8 mln eurų Uspaskicho ir Grubliauskienės rankose: rezultatų palyginimas

Renaldas Kulikauskas
2020-11-19


Per Seimo rinkimus paaiškėjo, kad visų blaivaus mąstymo ir nesupuvusio vertybių rinkinio politologų ir žurnalistų amžiams palaidota Darbo partija (DP) ne tik kad pateko į Seimą, bet pateko ir į Lietuvos TOP3 partijų sąrašą, surinkusi beveik 10 proc. siekiantį rinkėjų palaikymą.

Kritiškesni vertintojai tuoj atkreipė dėmesį, kad nors vieno asmens – Viktoro Uspaskich – partija pelnė nemažą rinkėjų pasitikėjimą, į antrą turą vienmandatėse pateko tik 2 partijos nariai. Palyginimui: konservatorių 55, valstiečių 32, socialdemokratų 12, Laisvės partijos 12, liberalų sąjūdžio 9, socbebrų 4, net tomašenskio būrelis, nesurinkęs 5 palaikymo procentų, kad patekti į Seimą, turėjo 4 narius (įskaitant dvi jau laimėjusius pirmame ture kandidatus).

Ką Jums tai sako? Turbūt tai, kad jei ne Uspaskicho išraiškingi mostai, tekstai ir gausus pabarstymas auksu, šios partijos likę nariai būtų sudominę rinkėjus tik tiek, kad ji, kaip ir Tomaševskio būrelis, būtų rinkėjų palikta prie įėjimo.

Apžvalgininkai, vertindami tokios teistų bičų grupės sėkmę, kaip vieną iš svarbių veiksnių paminėjo 1,8 mln. eurų, kuriuos Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šią vasarą įteikė, patvirtinusi sprendimą, kuriuo  (DP) grįžo prieš dešimtmetį skirta, bet partijos sąskaitos dėl „juodosios buhalterijos“ bylos taip ir nepasiekusi 1,8 mln. eurų dotacija.

Įsivaizduojate, ką galima padaryti su 1,8 mln. eurų per pusmetį? Ogi užkurti tokią viešųjų ryšių kampaniją, kuri leisgyvę teistą partiją paverstų geidžiama įstatymų leidėjos teises turinčia organizacija, kurią kaip geriausiai tinkančią šalies įstatymų leidybai pasirinktų per 100 tūkstančių balsavimo teise pasinaudojusių lietuvių.

Kodėl užkliuvo tie 1,8 mln. eurų? Paprasčiausiai nesenai teko susipažinti su vienos klaipėdiečių  mokesčiais išlaikomos savivaldos įstaigos vadovės veiklos už 2019 m. ataskaita, kuri sukėlė daug klausimų, o tos įstaigos metinis biudžetas sudaro analogišką sumą – 1,8 mln. eurų.

Už 1,8 mln eurų – įtikinti mankštintis ir sveikai gyventi

Pasvarstykite, jei partija su 1,8 mln. eurų pagalba gali įtikinti tiek daug žmonių, kad darbiečiai bus geriausi Lietuvos laivo kapitonai, ką su analogiška suma gali nuveikti įstaiga, siekianti įtikinti Klaipėdos miesto (tik) gyventojus įsitraukti į realias sveikatos stiprinimo veiklas – mankštas, maitinimosi įpročių ir sveikos gyvensenos įgūdžių formavimą.

Įstaiga, apie kurią noriu Jums papasakoti, tai Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga (BĮ) Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras. Iš principo tai mūsų, klaipėdiečių, susimestais bendrų reikalų sprendimui skirtais pinigais išlaikoma organizacija.

Įstaigos vadovė Jūratė Grubliauskienė valdo net 104 darbuotojų kolektyvą. Jos tikslas – gerinti gyventojų sveikatą, siekiant sumažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą, ką jie turi daryti teikdami nemokamas sveikatos stiprinimo paslaugas miestiečiams. Prieš aptariant, kaip Sveikatos biurui sekasi tą daryti, įvertinkime, ar ir kiek stipriai tokia veikla aktuali mūsų visuomenei.

Spręskite patys (duomenys iš Vyriausybės strateginio analizės centro suformuotos 2020 m. analizės „Senstanti Lietuvos visuomenė“):

  • Lietuvos populiacijos senėjimo tempas yra beveik 2 kartus greitesnis negu Europos Sąjungos (ES) vidurkis.
  • 2020 m. pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 2,8 mln. žmonių, iš kurių penktadalis buvo 65 m. amžiaus ir vyresni. Per pastaruosius 50 metų šios amžiaus grupės dalis visuomenėje padvigubėjo ir prognozuojama, kad dar po 50 metų ji sudarys daugiau nei trečdalį mūsų visuomenės.
  • Lietuvos gyventojų amžiaus mediana yra 44 m., kas reiškia, kad šiandien pusė šalies gyventojų yra vyresni negu 44 m.
  • Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad po trijų dešimtmečių, 2050 m., šalies gyventojų amžiaus mediana bus beveik 7 metais didesnė negu šiuo metu ir sieks 51 m., t.y. pusę populiacijos sudarys 51,5 m. amžiaus ir vyresni žmonės. Palyginimui, 1990 m. Lietuvos amžiaus mediana buvo 33 metai.
  • 2019 m. jaunų moterų (15–24 m.) Lietuvoje buvo 42 proc. mažiau negu 2002 m.
  • JT prognozuoja, kad per šimtmetį Europos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė didės beveik 18 metų, nuo 63,7 m. 1950 m. iki 81,5 m. 2050 m. Lietuvos populiacijai prognozuojamas netgi didesnis, beveik 20 metų sieksiantis, vidutinės gyvenimo trukmės augimas: nuo 60,8 m. 1950 m. iki 80,3 m. 2050 m.
  • Lietuvoje moterys vidutiniškai gyvena 10 metų ilgiau (iki 80,6 m.) nei vyrai (70,9 m.). ES šie netolygumai perpus mažesni: vyrų ir moterų tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė siekia atitinkamai 78,3 m. ir 83,6 m.

Lietuvos vyrai – tikriausi Europos džentelmenai. Darbščiai dirba mokėdami vienus didžiausių ES mokesčių darbo pajamoms, o tada, pora metelių kukliai pavalgę iš sunešto pensijų fondo, palieka moterims visą dešimtmetį nelabai dosnios, bet užtikrintos finansais našlystės.

  • Ligotumo rodiklis, apibūdinantis žmonių, kuriems registruota bent viena liga, skaičių 1000 gyventojų, 65 m. amžiaus grupėje augo ir 2019 m. siekė 943. Sirgo visi pensinį amžių pasiekę lietuviai!
  • Lietuvoje tik daugiau nei trečdalis 50–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų savo sveikatą vertino „labai gerai“ ir „gerai“, o 65+ amžiaus grupėje tokios nuomonės buvo tik maždaug 1 iš 12 žmonių. Palyginus, ES savo sveikatos būkle patenkintų vyresnio amžiaus žmonių dalis penkis kartus didesnė.
  • Didžioji dalis ligų atvejų (70 proc.) – kraujotakos sistemos ligos (foto prisegta).
  • Vyresnio amžiaus gyventojai darbo rinkoje lieka vis ilgiau: auga pensinio amžiaus sulaukusių, tačiau darbo rinkoje liekančių, gyventojų dalis. Tačiau tai ne dėl malonumo užsiimti prasminga veikla – jų pasitenkinimas darbu vienas žemiausių ES.
  • 2019 m. Lietuvoje 100 darbingo amžiaus žmonių teko 30 vyresnio amžiaus (65+) žmonių. Prognozuojama, kad 2050 m. tam pačiam darbingo amžiaus žmonių skaičiui teks 56 vyresnio amžiaus žmonės, o 2070 m. – 60.
  • Vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės augimas yra vienas pažangos ir gerovės augimo rodiklių, ypač jei ilgėjančio gyvenimo kokybė išlieka gera, tačiau, nepaisant to, kad gyvenimo trukmė po truputį auga, tikėtina sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje mažėja.
  • Lietuvoje jau sulaukus 50 m., stebimas staigus sveikatos blogėjimas.
  • Bendra šalies sveikatos priežiūros išlaidų kreivė pradeda staigiai kilti gana anksti – vos perkopus lietuvių amžiaus medianą (2019 m. 44,1 m.).
  • Tarptautinių organizacijų ekspertai teigia, kad yra būtina daugiau dėmesio skirti vyresnio amžiaus žmonių socialinės įtraukties, bendruomeniškumo didinimui, nes tai turi įtakos žmonių savijautai ir psichologinei būsenai. Kol kas Lietuvoje vyresnio amžiaus gyventojai gyvenimu patenkinti mažiau negu vidutinis ES pilietis.
  • Pastebima, kad vyresnio amžiaus gyventojų socialinis ratas traukiasi ir balansuoja ant socialinės izoliacijos ribos. Dažnas vyresnio amžiaus gyventojas per dieną vidutiniškai bendrauja vos su vienu žmogumi. Net penktadalis 60 m. ir vyresnio amžiaus gyventojų ištikus bėdai neturėtų giminaičių ar draugų, į kuriuos galėtų kreiptis pagalbos.
  • Bendravimo ir emocinės paramos poreikį iliustruoja ir iniciatyvos „Sidabrinė linija“ pateikiami skaičiai. Per dvejus metus (2016–2018 m.) pokalbių telefonų paslaugos vartojimas išaugo daugiau negu 10 kartų. Mums būtinas lietuviškai kalbantis DI, galintis būti pašnekovu senolėms!

Įvertinus visą šią informaciją, akivaizdu, kad mūsų visuomenei yra svarbu sveikiau maitintis ir daugiau judėti, kad ilginti sveiko gyvenimo trukmę ir gerinti savijautą per socialinio aktyvumo ir emocinės būklės gerinimą. Statistiniai duomenys rodo, kad esama ryšio tarp asmens sveikatos būklės ir jo gaunamų pajamų, todėl tikėtina, kad vystantis Lietuvos ekonomikai ir didėjant aukštesnes pajamas gaunančių vyresnio amžiaus žmonių grupei, sveikatos būklės vertinimas 65+ amžiaus grupėje gerės.

Tačiau pajamų dydis – aspektas, kuris tikrai nepriklauso nuo mūsų analizuojamo Sveikatos biuro veiklos. Jo poveikio sritis – geresnė mūsų visų fizinė ir psichinė sveikata.

Pripažįstant, kad visos savivaldybių vykdomos veiklos yra reikalingos gyventojų poreikiams ir interesams tenkinti, svarbu įvertinti, kokią vertę kuria biudžetinė įstaiga Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras (toliau tekste – Sveikatos biuras).

Sveikatos biuras vadovė J. Grubliauskienė, siekdama pateisinti vien pernai išleistus 1,8 mln. eurų, savo veiklos ataskaitoje nurodo, kad „per 2019 m. įgyvendino 7477 veiklų, kuriose dalyvavo 210‘916 dalyviai“. Įspūdinga. Jei paskaitose apie maistą ir mankštose po atviru dangumi būtų sudalyvavę visi klaipėdiečiai, daliai jų vis tiek būtų tekę klausytis paskaitos antrą kartą. Jūs dalyvavote? Ne? Be reikalo. Įvertinus šios įstaigos bendrą metinį biudžetą, kiekvieno veiklų dalyvio valanda, net jei tikėti ataskaitos išpūstais skaičiais, kainavo mums visiems 8,5 eurų.  Padalinus iš realaus „paslaugų“ gavėjų skaičiaus, spėju, gautume, kad vienam laimingajam mankštos darytojui ar laiško su naudinga informacija apie sveiko gyvenimo būdo naudą gavėjui kiekvienas toks laiškas ar mankšta kainavo 50 eurų. Ar mes, miestiečiai, norime išlaikyti tokią įstaigą?

Su tuo „biuru“ ir jo per metus eikvojamu 1,8 mln. eurų, nukreiptu į dalies išvardintų problemų sprendimus, racionaliu panaudojimu yra problemų. Ši viešojo sektoriaus įmonė, išlaikoma iš mūsų visų suneštų mokesčiais lėšų, įkurta tam, kad tenkintų bendrųjų reikalų dalį, veikia netinkamai. Šiai įstaigai vadovauti piliečių vardu veikiantis meras pasamdė netinkamą vadybininką, nemokantį planuoti ir skaičiuoti. Paaiškėjo, kad įstaigos vadovė ir, kaip sakė interviu pati J. Grubliauskienė, jos ataskaitą tikrinę net 3 pagalbininkai, netinkamai skaičiavo 2018 ir 2019 m. veiklos rezultatų pokyčio procentinę išraišką. Jų naudotos formulės ir jos pritaikymo nesuprato net KU Jūrinių tyrimų instituto matematikos mokslininkai:) Tačiau tai neužkliuvo ataskaitą vertinusiems merui ir tarybos nariams.

Derėtų pakeisti vadovą į gebantį nustatyti veikimo prioritetus, suplanuoti priemones ir finansavimą, kontroliuoti vykdymą ir galiausiai skaidriai pristatyti pasiekimus. Reikia vadovo, kuris, vertindamas kas metus pateikiamą „Visuomenės sveikatos stebėsena Klaipėdos miesto savivaldybėje“ gebėtų prisiimti atsakomybę spręsti šioje ataskaitoje įvardintas miesto problemas orientuodamasis ne tik į mankštų vedimą ir dietų sudarymą, skaičiuodamas jų viešus skelbimus perskaičiusius žmones, bet ne realiai veiklose dalyvavusius, bet ir į kitas šioje ir kitose ataskaitose įvardintas problemines sritis:

  • vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumo mažinimo užtikrinimo programa (Lietuvos rodiklis – 10 metų skirtumas tarp vyrų ir moterų amžiaus trukmės – didžiausias ES);
  • narkotikų naudojimo prevencijos programa;
  • užterštumo, kuris Klaipėdoje ypač išsiskiria bendrame Lietuvos kontekste, mažinimo užtikrinimo programa (Klaipėdoje didžiausias pavojingų įmonių, didžiausias taršos leidimuose nustatytų kenksmingų medžiagų kiekis, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, lyginant su kitais Lietuvos miestais;
  • mirtingumo rodiklio didinimo programos, orientuotos į medikų kompetencijų ugdymą ir standartų reaguojant į įvykius nustatymo diegimą (LT su tuo labai prastai – Valstybės kontrolės ataskaita);
  • sveiko gyvenimo trukmės ilginimo priemonių programa (nors mūsų gyvenimo trukmė auga, sveiko gyvenimo trukmė nuolat trumpėja – Eurostat duomenys);
  • gyventojų kompetencijų ugdymo ir to sąlygojamo geresnio užimtumo ir psichologinės būklės rodiklių, programa (Lietuvoje dalyvaujančių mokymosi visą gyvenimą programose skaičiaus yra vienas žemiausių ES – 6,6 proc. Įvertinus tai, kad profesiją ateityje žmonėms teks keisti per savo darinę karjerą ne vieną kartą, poreikis dalyvavimui tokiose programose turi būti kaip Švedijoje ar Suomijoje – 30 proc. (ES vidurkis 11 proc.)).

Ne visos šios programos, jų priemonės ir rezultatai būtų tiesioginė „Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras“ atsakomybė. Dėl dalies inicijavimo Sveikatos biuras gali kreiptis į valstybės institucijas. Gali, o ir įgaliojimus turi. Tik va ar žino kaip ir nori? Kol kas biuras veda brangias mankštas ir sudarinėja dar brangesnes dietas tik popieriuje atspindėtiems paslaugų vartotojams.

Siūlau palaikyti KBA ir prisijungti trumpam vizitui pas merą, priėmusį į darbą Biuro vadovą, sprendimo aptarimui. Galimos temos būtų Biuro veiklos išlėtimas ir finansavimo, orientuoto į rezultatus, tvarkos įvedimas.

Redakcijos pozicija nebūtinai sutampa šio teksto autoriaus nuomone


    2020-11-19

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Redakcijos adresas:
    Bangų g. 5A (3 aukštas)
    Klaipėda, LT-91250
    Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt