Vilniuje, kai vyko Lietuvos Respublikos bendrojo plano (LRBP) sprendinių pristatymas, pateikėme peticiją, 14 lapų su parašais. Mūsų peticiją priėmė Asta Rokickienė ir lydraščio kamputyje įrašė datą 2020-10-05 bei pasirašė.

Lapkričio 6 d. gavome atsakymą iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos. Ji informavo, kad mūsų pasiūlymas LRBP sprendiniuose atsisakyti galimybės įrengti išorinį giliavandenį uostą Melnragėje yra atmestas ir nurodė motyvus.

Jų argumentas mūsų pasiūlymo netenkinti yra toks, jog LRBP sprendiniai susiję su išoriniu uostu Melnragėje grindžiamas TPĮ 4 str. 4 d. nuostata.

Iš neteisės negali gimti teisė. Pateikta nuostata aiškina, kad LR Vyriausybė patvirtino valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą. LR Vyriausybė nėra Dievas. Ji privalo laikytis įstatyminės tvarkos. Lietuva gyvena, veikia pagal galiojantį LRBP, kuris nėra panaikintas. Jame parašyta, kad yra numatytos dvi alternatyvos dėl galimo giliavandenio uosto: Melnragė ir Būtingė.

Rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Deja, LRBP rengėjai nutarė, kad jų paruošti nauji dokumentai gali prieštarauti galiojančiam LRBP, nes jie vadovaujasi 2019 m. gruodžio mėn. 11d. LR vyriausybės nutarimu Nr. 12782².

Labai keistai atrodo atsakymas, kad LRBP yra papildytas naujais sprendiniais, susijusiais su uosto plėtra. Galimai tai tėra tikslas nuraminti visuomenę.

Atsakyme rašoma, jog uosto plėtrai prioritetas teikiamas ties Kiaulės nugara, tai vidinė plėtra. „Išnaudojus šias plėtros teritorijas tęsiama išorinė ( šiaurinė) plėtra.”

LRBP yra dokumentas, o ne derėjimosi, lyg turguje, objektas, apipiltas pažadais. Atsakyme rašoma, jog nereikės išorinio uosto, kad pradžioje tiks vidinė plėtra, tačiau išnaudojus šią teritorijos plėtrą, imsimės Melnragės, o tik tada ims įgyvendinti poveikio aplinkai mažinimo ir ekologinio kompensavimo priemones.

Kiek kainuos poveikio aplinkai mažinimo ir ekologinio kompensavimo priemonės? LRBP rengėjams tai nerūpi, jiems atrodo, kad užtenka atsakyme įrašyti, kad tuos klausimus svarstysime, kai Melnragėje įrenginėsime išorinį uostą.

Mūsų peticijoje buvo pareikalauta, kad planavimo organizatoriai įtrauktų į savo planus „inžinerinės krantotvarkos“ priemonių įrengimo kaštus. Toks reikalavimas yra todėl, kad LRBP rengėjai teigia, kad Klaipėdos išorinis uostas yra pigesnis negu Būtingės. Nesuskaičiavus ekologinio kompensavimo priemones, kurios bus reikalingos Melnragės uosto pasekmėms likviduoti, negalima teigti, kad išorinis uostas Klaipėdoje yra pigesnis.

Prašome panaikinti LR Aplinkos ministerijos atsakymą, kuris tėra tik atsirašinėjimas, bei įtraukti mūsų pasiūlymus į LRBP sprendinius, išbraukiant galimybę įrengti išorinį uostą Melnragėje kaip neatitinkantį TPĮ.

*Skundas skirtas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai