Bendrovė „Kruizinių laivų terminalas“ nusprendė atsisakyti dar vieno jai priklausančio pastato. Nuspręsta parduoti prie pasukamo tiltelio esantį viešbutį „Old Mill Hotel“, todėl miesto valdžios prašyta sutikimo perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą.

Viešbučio pardavimo sandoris vyks „Achemos grupės” viduje. Martyno Vainoriaus nuotr.

Tokį sutikimą pirmieji davė pirmadienį posėdžiavę Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai. Savo žodį šią savaitę tars ir miesto taryba.

Pateiktame prašyme bendrovė Kruizinių laivų terminalas, kuri anksčiau buvo „Klaipėdos laivų remontas“, nurodė, kad lapkričio 5 dieną valdyba nutarė parduoti bendrovei nuosavybės teise priklausantį Žvejų g. 22 esantį pastatą – viešbutį su restoranu pirmajame aukšte

„Kai parduodamas pastatas stovi valstybinėje žemėje, parduodant pastatą būtina spręsti, kaip bus elgiamasi su žeme. Įprastai kreipiamasi į patikėtinį dėl sutikimo perleisti nuomos teisę. Šį 5,52 aro sklypą patikėjimo teise valdo Klaipėdos savivaldybė, todėl miesto taryba ir turi nuspręsti, ar sutikti perduoti nuomos teisę“, – politikams aiškino Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė.

Šio sklypo nuomos sutartis su „Klaipėdos laivų remontu“ buvo pasirašyta 2013 metais. Bendrovė kasmet už nuomą sumoka 588 eurus. Anot R. Gružienės, naujasis pastatų savininkas mokės tokį patį žemės nuomos mokestį.

„Bendrovė parduoda ir kitą pastą, kuris yra šalia. Jo sklypą valdo Nacionalinė žemės tarnyba, todėl mes parengėme sprendimą tik dėl vieno sklypo nuomos teisės perleidimo“, – teigė R. Gružienė.

„Viešbučio pardavimo sandoris vyks įmonių grupės viduje. Jį įsigis valdančioji bendrovė koncernas „Achemos grupė”. Tokiu būdu yra pertvarkomas viešbučių verslo valdymas”, – sandorį komentavo „Achemos grupės” komunikacijos vadovė Gintarė Mierkienė.

Bendrovė Kruizinių laivų terminalas taip pat priklauso „Achemos grupei”.

Žvejų g. 22 pastate viešbutis „Old Mill Hotel” pradėjo veikti 2008 metais, kai pastatas buvo rekonstruotas.  XVIII amžiuje šis pastatas buvo vadinamas „Ryžių malūnu”, nes čia veikė pirmasis ir didžiausiais dabartinėje Lietuvos teritorijoje ryžių malūnas.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pastato atkūrimo sąnaudos siekė 653 tūkst. eurų. Šio pastato rinkos vertė, nustatyta 2009 metais pagal vidutinę rinkos vertę, siekė 1,6 mln. eurų.