Lietuvos jūrų muziejus antrojo karantino metu siūlo lankytojams ir gerbėjams neapleisti jo ir lankytis virtualiai tinklalapyje www.muziejus.lt bei socialinėse „Facebook“, „Instagram“ paskyrose. Čia, o kartu ir interneto dienraštyje „Atvira Klaipėda” nuolat publikuojama išskirtinė medžiaga, skelbiami įvairūs konkursai.

Šįkart muziejus pristato įdomius faktus apie švyturius.

Vargu, ar kas tiksliai žino, kada ir kur buvo pastatytas pirmasis švyturys. Tačiau iki mūsų laikų tebėra gyvas pasakojimas apie septynis pasaulio stebuklus. Vienas iš jų buvo 140 m aukščio Egipto sostinės Aleksandrijos švyturys. Jis 283 m. pr. m. e. buvo pastatytas Faroso saloje. Pačiame švyturio viršuje daugiau kaip 1500 metų degė laužas, laivams rodęs kelią.

Senovėje švyturių prižiūrėtojai buvo atplėšti nuo pasaulio. Kelias iki artimiausios gyvenvietės buvo labai tolimas, tad keliauti pėsčiomis ar plaukti tekdavo kelias valandas. Darbas švyturyje buvo labai pavojingas – įsisiautėjusi jūra grasindavo pražūtimi net labai įtvirtintiems į uolas švyturiams. Taip įvyko su Škotijos švyturiu. Vandens bangos pasiekė švyturio Belrok 36 m aukščio viršūnę ir nuplėšė lauko kopėčias. Kartais galingos bangos vandens kriokliais apipila švyturio bokštą nuo viršaus iki apačios. Taip atsitiko su Trinidado Hid Laid švyturiu Oregono pakrantėje. Bangos sutrikdė žibinto darbą, nors jis buvo 60 m aukštyje virš jūros.

Lietuvoje yra 7 švyturiai. Seniausias – Klaipėdos švyturys, pastatytas 1796 m., 1953 m. perstatytas. Ventės rago švyturys pastatytas 1863 m., Nidos – 1874 m., Uostadvario švyturys – 1873-1876 m., Pervalkos (arba Arklių) švyturys – 1900 m., Šventosios švyturys Palangoje – 1957 m. Šie švyturiai yra įrašyti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Jie turi istorinę, architektūrinę, techninę vertę.

Klaipėdos švyturys buvo vienas pirmųjų šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje. Pastatytas ir įžiebtas 1796 m. rugsėjo 1 d. (Baltijos jūros pakrantėje senesni tik Dancigo ir Travemiundės švyturiai). Šviesos įtaisą sudarė 6 atšvaitai iš bronzos, atspindėję lajinių žibintų šviesą. Dėl menko atšvaitų efekto švyturio šviesa 4 km atstumu nuo kranto buvo matoma tik kaip mėnulio pilnaties diskas. 1819 m. Klaipėdos švyturys buvo paaukštintas, jame įrengta nauja žibintų sistema.

Klaipėdos švyturys per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas, atstatytas 1945 m., o iš naujo perstatytas ir patobulintas tik 1953 m. Dabartinio švyturio aukštis – 44 metrai. Atstumas nuo jūros – 500 m. Signalas matomas iš 33 kilometrų.

Nuo 1874 m. Klaipėdos švyturys dažomas raudona spalva, o vėliau – baltais ir raudonais kvadratais. Ši ypatybė seniausiam Lietuvos švyturiui suteikė Raudonojo vardą.

1945 m. karo veiksmų metu sunaikintas statinys buvo pastatytas iš naujo. Ar žinote, kokia spalva nudažytas dabartinis Klaipėdos švyturys?