Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Klaipėdos skyrius pranešė, kad pirmadienį mirė grafikė Regina Maželytė-Taurinskienė.
Regina Maželytė-Taurinskienė. Petro Šimto nuotr.
„Lietuva ir Klaipėda neteko asmenybės, savo gyvenimą skyrusios dailei ir meno pedagogikai. LDS Klaipėdos skyriuje ji pasižymėjo aktyvumu rengiant akvarelės plenerus bei palaikant akvarelės meno propagavimą Klaipėdos mieste”, – rašo LDS skyrius.
Regina Maželytė-Taurinskienė gimė 1952 m. rugpjūčio 2 d. Utenoje, tarnautojų šeimoje. Lietuvos valstybiniame dailės institute ji dvejus metus studijavo dailės pedagogikos katedroje ir keturis metus – grafikos katedroje, įgijo dailininkės – grafikės kvalifikaciją. Į Klaipėdą R. Maželytė-Taurinskienė atvyko pagal paskyrimą, baigusi dailės institutą. Klaipėdos vaikų (dabar – Adomo Brako) dailės mokykloje piešimo ir grafikos mokytoja ji pradėjo dirbti 1977 m. rugsėjo 1 d. ir čia mokytojavo iki 2019 m. R. Maželytė-Taurinskienė tapybą ir grafiką dėstė ir E. Balsio menų gimnazijoje, Vydūno ir Rubliovo vidurinėse mokyklose, Žvejų rūmuose ir kt.
Dailininkė iliustravo šešias poezijos ir prozos knygas: V. Vitkausko, Nijolės Kepenienės, Onos Davydavičiūtės, Kosto Kauko, D. Roberts.
„Grafikė išraižė estampų, ekslibrisų, taikomosios grafikos kūrinių, nutapė akvarelių. Jos kūrybai būdingas realus, nesudėtingas ir kiek suromantintai atspindėtas tikrovės vaizdas. Ji, kartu su kitais dailininkais, sukūrė freskų, nutapė akrilo technika sieninės tapybos kūrinių vaikų darželiams – lopšeliams, individualiems bei visuomeniniams interjerams. Kaip pedagogė, grafikė buvo reikli, principinga ir kartu motiniškai jautri vaikams mokytoja. Mokinius mokė kiek galima tiksliau nupiešti konstruktyvų daikto ar gamtos motyvo matomąjį vaizdą. Ji vaikus mokė nelengvų grafikos kūrybos subtilybių. Jos vadovaujamų mokinių baigiamieji grafikos darbai visada pasižymėjo išraiškingomis, daugiaplanėmis ir vaizdingomis kompozicijomis, kur gausu poetinių ir literatūrinių motyvų, bei geru techniniu išpildymu… Kaip žmogus, R. Maželytė-Taurinskienė buvo draugiška, nuoširdi ir visada stengėsi kiek galėdama padėti artimam žmogui, o neretai ir mažai pažįstamam. Ją įžeidusiam žmogui, – ji akmens nenešiodavo ir greit pamiršdavo skriaudą…”, – rašo LDS.
Nuoširdi, skleidžianti pozityvumą, gerą nuotaiką. Gaila, kad netekome dar vienos asmenybės, gražinančios mūsų pasaulį. Su liūdesiu ir užuojauta dukros šeimai.
Ilsėkis ramybėje, mieloji.