Lietuvos jūrų muziejus antrojo karantino metu siūlo lankytojams ir gerbėjams neapleisti jo ir lankytis virtualiai tinklalapyje www.muziejus.lt bei socialinėse „Facebook“, „Instagram“ paskyrose. Čia, o kartu ir interneto dienraštyje „Atvira Klaipėda” nuolat publikuojama išskirtinė medžiaga, skelbiami įvairūs konkursai.

„Jei Kopgalyje apsilankytumėte šiek tiek anksčiau, bent šimtmečiu, bene pirmas žvilgsnį patraukiantis dalykas būtų keista aukštyn išstypusi konstrukcija. Lyg gigantiškas dviračio pusbrolis su aukštu stiebu, bei „L“ ir „B“ raidėmis šalia ratų. Jei nesate jūros žmonės ar senosios Klaipėdos gyventojai – nelabai atspėsite, ką matote prieš save. Tai – meteorologinis semaforas, signalinis įrenginys, nurodantis vėjo stiprumą ir kryptį”, – rašo Kristina Sadauskienė Lietuvos jūrų muziejaus gide „Jūros istorijos“, kuris jau yra pakeliui į spaustuvę.

Semaforas ir signalinė stotis laivams Kopgalyje iškilo 1902 m. Semaforo rodmenys geru oru buvo matomi net iki 11 kilometrų atstumu nuo kranto, juos taip pat galėjo skaityti ir Klaipėdos uoste stovinčių laivų kapitonai. Ant semaforo stiebo pritvirtintų horizontalių lentelių skaičius nurodydavo vėjo stiprumą balais, o didžiuliai skrituliai su centre pritvirtintomis rodyklėmis rodė vėjo kryptį.

„Kodėl du apskritimai? Skaitymą palengvina „L“ ir „B“ raidės – vienas apskritimas nurodė vėjo kryptį ir stiprumą Liepojos pusėje, o kitas – Brüsterorto pusėje (dabartinė Kaliningrado teritorija). Semaforo signalinius rodmenis keičiantis meteorologinėms sąlygoms taisydavo semaforo prižiūrėtojas. Telegrafu iš Liepojos ar Brüsterorto gavęs informaciją apie sąlygas tarnautojas tris kartus per dieną atitinkamai sureguliuodavo ir semaforo signalus”, – rašo K. Sadauskienė.