Nacionalinio transliuotojo televizijos kanaluose bei mediatekoje jau galima išvysti vaizdo ciklo „Šokis plius miestas“ trumpus programinius intarpus-vaizdo klipus, kuriuose per šokį, architektūrą ir video meną atskleidžiami unikalūs trijų didžiųjų šalies miestų architektūros objektai.

Uostamiesčiui skirti keturi Šeiko šokio teatro video kūriniai, netikėta menų jungtimi žiūrovams leidžia pažvelgti į dažnai užvertus nuo svečių industrinio – jūrinio miesto objektus. Šokėjų judesio pasakojimai sukuria papildomą estetinį, poetinį matavimą, kontrastuoja ir kviečia naujai pažvelgti į Pietinį molą (Jūros vartai), „Klaipėdos energijos“ šiluminę elektrinę, Vakarų laivų gamyklos doką, pakeliamą Pilies ir pasukamą (grandinių) tiltus.

„Susitikus plastiškam, kinetiškam šiuolaikiniam šokiui ir grubiai, masyviai industrinei architektūrai išryškėja jų unikalios savybės. Būtent uostamiestyje, kur beveik visas architektūros paveldas sunaikintas II Pasaulinio karo metu ir po to įsigalėjus sovietų tvarkai, būtent jūrinio – industrinio miesto ženklai mums pasirodė įdomūs, išskirtiniai ir svarbūs atskleidžiant šiandieninio miesto tapatybę“, – pasirinktą temą klipams pranešime spaudai komentuoja Šeiko šokio teatro vadovė Agnija Šeiko.

Sujungti miestą ir uostą

Šeiko šokio teatro filmukai – tai siekis miestą ir uostą miestiečių sąmonėje „sujungti“, meninėmis priemonėmis prie miesto tapatybės prišlieti objektus, kurie Klaipėdą ir daro uostamiesčiu, tačiau tvoromis atskirti nuo miestiečio kasdienybės.

Vienos svarbiausių jūrinio miesto vietų, paribio zona, susitikimas su jūra ir pasauliu – molai, dar vadinami jūros vartais. Vaizdo klipe žiūrovai išvys šokį ant pietinio molo, kuris, kaip ir jo šiaurinis brolis, iškilo XIX a. viduryje. Čia susitinka civilizacija ir gamtos stichija, žmogaus trapumas ir siautulingos bangos.

Antrasis vaizdo klipas buvo nufilmuotas didžiausiame Baltijos jūros regione laivų remonto doke, esančiame Vakarų laivų gamyklos teritorijoje. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad šiose šaltomis metalo konstrukcijomis alsuojančiose erdvėse romantikos apraiškų surasti neįmanoma, tačiau geriau įsižiūrėjus auksinėje vakaro šviesoje jos nušvinta dar nematytomis spalvomis.

„Bendrovė visada buvo ir ateityje išliks atvira menui bei meno sklaidai. Nors šokio ir muzikos bei gamybos kryptis kardinaliai skiriasi, tačiau į šį, 235 metrų ilgio bei 45 metrų pločio, laivams remontuoti skirtą doką  buvo pažvelgta naujomis, kūrybos kupinomis akimis. Pasirodo, meno pasaulio ir jūrinės inžinerinės pramonės sinergija ne tik įmanoma, bet ir geba subrandinti įspūdingus vaisius, kuriais mėgausis daugelis meno mylėtojų“, −  teigia Vakarų laivų gamyklos komunikacijos vadovė Jolanta Toliušytė.

Trečiajame klipe pasirodo „Klaipėdos energijos“ Danės elektrinė  – menkai miestiečiams pažįstama istoriškai vertinga vieta su gigantiškais, 7 aukštų namui prilygstančiais garo katilais ir 1934 metais čia sumontuotomis ir vis dar veikiančiomis vokiškomis AEG elektros gamybos turbinomis.

Ketvirtasis video darbas dedikuotas unikaliam uostamiesčio fenomenui – pakeliamiems ir pasukamiems tiltams. Klipo kūrėjams tiltai – tai atviro miesto ženklai. Jie simboliškai jungia, padeda susitikti, mažinti atskirtį.

Iš trijų (pakeliamų Biržos ir Pilies bei pasukamo (grandinių) vaizdo klipuose pasirodo du: Pilies ir pasukamas, dėl būdingos puošybos, dar vadinamas grandinių tiltu. Įdomu, jog vieninteliai tiltai Lietuvoje su išlikusia pakeliama ir pasukama technologine įranga tik Klaipėdoje ir vienas Kaune, kuris jau nebepasikelia.

Vaizdo klipus kūrė choreografės A. Šeiko, Gintarė Marija Ščavinskaitė, Inga Kuznecova, režisierės A. Šeiko, Agnė Bukartaitė, kompozitorė Raminta Šerkšnytė, šokėjai Mantas Černeckas, Marija Ivaškevičiūtė, Oksana Griaznova, Evgenij Kalachov, Niels Claes, Dovilė Binkauskaitė, Gintarė Marija Ščavinskaitė, Inga Kuznecova, kinematografai Vytautas Jašauskas, Rimantas Navickas, operatorius Donatas Ravaitis.

Šis LRT PLIUS inicijuotas projektas šiemet įgyvendintas kartu su Lietuvos šokio informacijos centru, „Architektūros fondu“ Vilniuje ir Šeiko šokio teatru Klaipėdoje. Anksčiau filmukus jam sukūrė ir Kauno šokio teatras „Aura“.

Visus filmukus galima rasti LRT mediatekoje.

Projektą Klaipėdoje finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė bei Lietuvos kultūros taryba.