Į mažytę, nė trijų milijonų gyventojų neturinčią Lietuvą studijuoti Emma McDonald atvyko iš Naujosios Zelandijos. LCC tarptautiniame universitete Tarptautinių santykių ir vystymo programą trečiame kurse studijuojanti mergina – atvira: prieš atvykdama į Lietuvą apie mūsų šalies egzistavimą ji nė nenutuokė.

„Apie Lietuvą nežinojau nieko. Nežinojau nei kad tai šalis, nei kad ji egzistuoja”, – sako ji.

Nors gyventojų skaičiumi Naujoji Zelandija vos dukart didesnė nei Lietuva, Lietuvą ir Naująją Zelandiją skiria beveik 18 tūkstančių kilometrų ir tai praktiškai tas pats, kas nuskristi į kitą Žemės rutulio pusę, mat Naujoji Zelandija yra kitoje planetos pusėje nei Lietuva.

Emma pasakoja, kad pažintis su dar neatrasta ir nepažinta pasaulio puse – Europa, jos gyvenime prasidėjo tuomet, kai baigusi mokyklą, nusprendė keliauti. Iš pažįstamų Vokietijoje išgirdusi Lietuvos pavadinimą, mergina iš pradžių net nenutuokė, kad tai šalis, turinti savo kalbą, lopinėlį žemės mūsų planetoje ir beveik 3 milijonus gyventojų.

„Lietuva mane sudomino, ėmiau čia ieškoti universitetų, taip atradau LCC tarptautinį universitetą, įsikūrusį Klaipėdoje.Į šį universitetą studentai kasmet atvyksta iš daugiau nei 50-ies pasaulio valstybių, tad tai mažas pasaulis didelėje planetoje. Pamaniau, o kodėl gi ne? Taip ir atsidūriau čia”, –  pasakoja Emma.

Sprendimo studijuoti ir gyventi Lietuvoje mergina tikina niekada nesigailėjusi. Lietuva Emmą žavi savo istoriškumu.

„Naujoji Zelandija yra labai jauna šalis ir joje nerasite nieko, kam yra daugiau nei 250 metų. Lietuva mane žavi savo giliais istorijos vingiais. Mėgstu klausytis pasakojimų apie Lietuvą, jos istoriją, tradicijas, kalbą. Net kai vaikštau mišku ar paplūdimiu, žinau, kad kiekvienoje vietoje yra tiek daug istorijos, o tai taip nuostabu”, – prisipažįsta Emma. Tiesa, paklausta apie tai, ko lietuviams ir Lietuvai vis tik trūksta, mergina atvirauja, sakydama, jog lietuviams ir Lietuvai dažnai trūksta šiuolaikinio mąstymo.

„Nesu tikra, jog tai yra blogai, tačiau kai kuriais atvejais lietuviai per daug susitelkę į praeitį. Tačiau, kita vertus, tai padeda saugoti kultūrą, kalbą, tradicijas”, –  sako Emma.

Prieš trejus metus į Lietuvą studijuoti atvykusi Naujosios Zelandijos pilietė mūsų šalį jau vadina antraisiais namais.

„Nors lietuviai ir vengia šypsotis, nebent gerai tave pažįsta, jie nuostabūs žmonės. Savo draugų būryje turiu nemažai lietuvių. Na, o lietuvių vaikai yra tikra vyšnia ant torto, jie yra kitokie nei suaugusieji”, – sako Emma. Vasarą mergina dirbo LCC tarptautinio universiteto organizuojamose anglų kalbos vaikų ir paauglių stovyklose, taip pat Vasaros kalbos institute, tad turėjo galimybę pažinti lietuvių vaikus, kurie, merginos nuomone, yra atviresni ir laisvesni piliečiai.

Dėl visą pasaulį užklupusios COVID-19 pandemijos pavasarį Emma nusprendė likti Lietuvoje, namuose ji nebuvo nuo praėjusių Kalėdų, šias dėl antrosios pandemijos bangos taip pat planuoja sutikti Lietuvoje. Tiesa, būtent Lietuvos oro sąlygos merginai kelia daugiausiai nepatogumų.

„Prieš atvykdama maniau, kad oro sąlygos čia stabilesnės, deja, klydau. Čia, Klaipėdoje, visus 4 sezonus gali gauti per valandą”, – juokiasi Naujosios Zelandijos pilietė, tačiau greitai prisipažįsta, kad yra ir smagių prisiminimų, kurie susiję su oru, nes būtent Lietuvoje, studijuodama pirmame kurse, mergina sužinojo, kas yra kalėdinis sniegas.

„Kalėdos – Naujoje Zelandijoje – vasaros sezono įkarštis, tad kalėdinio sniego džiaugsmo dar nebuvau turėjusi”, – sako ji.

Tokių studentų, kaip Emma McDonald, iš įvairių pasaulio kampelių atvykstančių studijuoti į  LCC tarptautinį universitetą Klaipėdoje daugiau nei 600.

Kasmet atvykstantys iš daugiau nei 50-ies pasaulio valstybių jaunuoliai Lietuvą vadinti antraisiais namais ima jau po keleto čia pragyventų mėnesių, teigiama LCC pasidalintoje istorijoje.