Vaiko dalyvavimas teisminiuose procesuose jau savaime nėra nei jam, nei jo tėvams malonus įvykis. Tačiau situacijų pasitaiko įvairių ir išvengti nepilnamečio kaip nukentėjusiojo, įtariamojo ar liudytojo apklausos kartais neįmanoma. Dar daugiau nerimo ir klausimų šeimoms kelia vaiko teisių specialisto dalyvavimas tokioje apklausoje. Kaip atliekamos tokios apklausos, kokioje aplinkoje tai daroma, kiek kartų gali būti apklausiamas vaikas ir koks vaiko teisių gynėjo vaidmuo šiame procese?

Į šiuos klausimus atsako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos miesto vyriausioji specialistė Nijolė Kriščiūnienė.

Kokiais atvejais Tarnybos atstovas dalyvauja nepilnamečio apklausoje policijos komisariate?

Privalomas Tarnybos atstovo dalyvavimas numatomas tik baudžiamajame procese. Nepilnametis baudžiamajame procese gali būti apklausimas kaip nukentėjęs, liudytojas ar įtariamasis. Dažniausiai dalyvaujame nukentėjusiųjų arba liudytojų paauglių, nuo 14 iki 17 metų, apklausose.

Vaikai dažnai būna kaip nukentėjusieji plėšimų metu ir dėl patirto smurto artimoje aplinkoje, kaip įtariamieji dėl vagysčių, narkotinių medžiagų vartojimo bei platinimo, taip pat būna smurto artimoje aplinkoje liudytojai. Kur kas retesniais atvejais nepilnamečiai būna nukentėję nuo seksualinės prievartos.

Tarnybos atstovo dalyvavimas galimas ir dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dėl pelnymosi iš nepilnamečio prostitucijos, nepilnamečio įtraukimo į prostituciją arba kitais atvejais, kai to prašo proceso dalyviai.

Kaip vyksta pati procedūra?

Tarnybos teritorinis skyrius gauna pranešimą iš policijos, kad reikia atstovauti nepilnamečiui apklausoje. Pranešime būna nurodytas pagrindas, kuriuo vadovaudamiesi atstovausime nepilnamečiui. Iškart susisiekiame su tyrėja ir patvirtiname savo dalyvavimą.

Baudžiamajame procese nukentėjusio interesams atstovauja prokuroras, kuris nepilnamečiui ir jo atstovui turėtų paaiškinti, kaip vyks tyrimas, procesas, apklausa konkrečioje byloje.

Kokioje aplinkoje vyksta apklausa? 

Tokios apklausos visuomet rengiamos vaiko apklausos kambaryje. Patalpa yra atskirta užtamsinta stikline pertvara. Vaikas su psichologu sėdi vienoje pertvaros pusėje, kitoje – specialistai. Tam, kad vaikas jaustųsi saugiai ir patogiai, specialiai sukurta erdvė, kurioje jis nemato visų specialistų, išskyrus psichologą, kuris ir kalbina vaiką. Psichologui bendraujant su vaiku, tyrėjas žymisi informaciją, pildo apklausos protokolą.

Apklausos metu labai svarbi vaiko emocinė būklė, todėl aplinka yra pritaikyta vaikui, raminanti, kambaryje yra daug žaidimų, ant sienų  –  piešiniai. Apklausų metu vaikas gali spalvinti, dėlioti dėlionę ar užsiimti kita veikla.

Vaikas prieš apklausą yra informuojamas, jog už pertvaros yra specialistai, jo būtinai pasiteiraujama, ar pageidauja, kad jo klausytųsi mama, tėtis ar kitas įstatyminis atstovas. Esu susidūrusi su atveju, kai vaikas nenorėjo, jog klausytųsi mama, todėl jos buvo paprašyta išeiti.

Nepilnamečių liudytojų ar nukentėjusiųjų apklausos metu daromas vaizdo ir garso įrašas.

Kokie specialistai dalyvauja apklausose?

Nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje visada dalyvauja teismo psichologas, tyrėjas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas ir kai kuriais atvejais advokatas. Vaiko tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai ar įstaigos, kuri rūpinasi nepilnamečiu, įgalioti asmenys taip pat visuomet turi teisę dalyvauti, tik būtina įvertinti, ar jie nedarys poveikio vaikui.

Koks vaiko teisių apsaugos specialisto vaidmuo apklausoje?

Kartais tėvai tikrai nežino, kokiu tikslu apklausoje dalyvauja vaiko teisių gynėjas. Atsiranda papildomų, nepagrįstų baimių ne tik dėl susiklosčiusios padėties, vaiko dalyvavimo apklausoje, bet ir dėl rizikos šeimai turėti nemalonumų dėl vaiko priežiūros. Tačiau tai – klaidingas suvokimas. Dalyvaudamas apklausoje, vaiko teisių specialistas stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio teisės, ar užduodami klausimai netraumuoja vaiko – štai tokia jo funkcija. Tarnybos atstovas tiesiogiai su vaiku nebendrauja, klausimų jam neužduoda ir į apklausą nesikiša, jo įsitraukimas yra reikalingas tik tada, kai pastebi vaikui daromą spaudimą, bet tai pasitaiko retai.

Galimas ir kitoks vaiko teisių gynėjo vaidmuo apklausoje – per darbo metus man taip pat yra tekę dalyvauti nepilnametės apklausoje kaip liudytojai. Mergaitė buvo nukentėjusi nuo smurto artimoje aplinkoje. Po šios apklausos ikiteisminis tyrimas visgi buvo baigtas susitaikymu ir teko pasirašyti  susitaikymo protokole.

Kaip apklausų metu jaučiasi vaikai?

Mažamečiai vaikai apklausų metu neretai būna išsigandę, bet psichologas deda visas pastangas, kad vaikai atsipalaiduotų, jaustųsi saugūs. Paaugliai atrodo mažiau sunerimę. Mano praktikoje nėra buvę, kad vaikas, pavyzdžiui, verktų, tačiau yra pasitaikę, jog vaikas apklausos metu nepratarė nė žodžio.

Teigiamai vertinu tai, kad siekiant kuo mažesnio neigiamo poveikio vaikui, baudžiamojo proceso įstatymas numato, jog jaunesnis kaip aštuoniolikos metų liudytojas ar nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu būtų apklausiamas vieną kartą. Įstatymas nedraudžia esant poreikiui vaiką apklausti pakartotinai, tačiau siekiant kuo mažiau jį traumuoti rekomenduojama pakartotines apklausas riboti. Tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu būtina pakartotinė nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausa, juos paprastai apklausia tas pats asmuo.

Nepilnametis liudytojas ir nepilnametis nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį šaukiami tik išimtiniais atvejais.

Ar tikrai svarbus ir būtinas psichologo dalyvavimas apklausoje?

Psichologas padeda apklausti nepilnametį atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą. Psichologai, dalyvaujantys apklausose, yra specialiai apmokyti, kaip užmegzti kontaktą su mažamečiu, paaugliu, išmano, kaip parengti jį apklausai, kokiu būdu formuluoti klausimus, kad būtų galima gauti teisingus parodymus. Ypatingai svarbu gebėti prakalbinti ir nepadaryti daugiau žalos vaikui, kuris ir taip yra sudėtingoje situacijoje. Kiek man teko dalyvauti apklausose, visose jose psichologai labai profesionaliai atliko savo darbą.

Kaip galima padėti vaikui, kuris turi dalyvauti tokioje apklausoje?

Emociškai sunkiu metu vaikui ypač reikalingas tėvų palaikymas ir supratimas. Tėvai turėtų ne smerkti atžalas, o padrąsinti. Nepamirškime, kad laikui bėgant visos problemos išsisprendžia, o vaiko pasmerkimas, atstūmimas gali padaryti gilesnes žaizdas nei susiklosčiusi laikina nemaloni situacija. Esant poreikiui, kreipkitės pagalbos į specialistus, kalbėkitės, kad vaikas nepatirtų psichologinių traumų. Tik tėvų dėmesys ir pagalba padės vaikui išgyventi nelengvą periodą.