Pasvalio biodegalų gamybos bendrovė „Kurana“ pranešė 15 šalies ligoninių, tarp kurių pateks ir Klaipėdos universitetinė ligoninė, padovanosianti 15 tūkst. litrų dezinfekcinio skysčio, kuris bus naudojamas medikų ir pacientų higienai, paviršių ir patalpų valymui.

Tokia siunta pasieks ir Šilutės ligoninę.

„Šiandienos situacija labai ekstremali, todėl svarbu kiekvienam elgtis atsakingai ir saugoti ne tik save bei savo artimuosius, bet ir medikus, kurie su koronavirusu kovoja priešakinėse linijose. Bendraudami su gydymo įstaigomis matome, kad būtiniausių apsaugos ir dezinfekcijos priemonių poreikis smarkiai išaugęs, o biudžetai įtempti. Ypač ši problema aktuali rajonų ligoninėse“, – teigia „Kuranos“ generalinis direktorius Jurgis Polujanskas.

„Tokia jau žmogaus fiziologija, kad kiekvienas dirginimas ilgainiui perauga į slopinimą. Būtent tokią situaciją stebime dabar. Susirgusiųjų skaičiai kelis kartus didesni nei pavasarį, tačiau žmonės daug labiau atsipalaidavę, ne visada laikosi socialinės distancijos. Plečiant „kovidinių“ lovų skaičių ir hospitalizuojant vis daugiau pacientų, ligoninės sunaudoja ir daugiau dezinfekcinių bei apsaugos priemonių. Todėl bet kokia parama tiek iš valstybės, tiek iš privačių iniciatyvų yra laukiama“, – sako Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris.

Pakruojo ligoninei vadovaujantis V. Sudaris pažymi, kad gydymo įstaigos sunaudojamų dezinfekcinių priemonių kiekiai, lyginant su laikotarpiu prieš COVID-19 pandemiją, padidėjo 2-3 kartus. Nuo kovo mėnesio, kuomet buvo paskelbtas karantinas iki dabar sunaudota 55 proc. daugiau dezinfekcinio skysčio paviršių valymui ir 68 proc. daugiau rankų dezinfekanto, nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

„Ligoninių patalpos visada buvo valomos dažnai, tačiau karantino metu tai atliekama dar intensyviau. Savaime supranta, kad zonose, kur gydomi COVID-19 pacientai, saugumo reikalavimai ypatingai griežti, čia medikai naudoja aukščiausio lygio asmens apsaugos priemones, paviršiai pakartotinai dezinfekuojami kelis kartus per parą. Tačiau ir kitos ligoninių patalpos, kuriose nesilanko koronavirusu sergantys ar su jais turintys kontaktų darbuotojai, yra dažniau dezinfekuojamos“, – sako gydytojas V. Sudaris ir pažymi, kad didžiosios šalies ligoninės sunaudoja daug daugiau apsaugos priemonių, tačiau jų ir finansinės galimybės kitos.

Dar pavasarį respublikinės ligoninės gavo apsaugos priemonių siuntą tiesiogiai iš valstybės rezervo. Tuomet jas paskirstė ir kitoms savivaldybių gydymo įstaigoms. Tačiau, anot Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovo V. Sudario, liūto dalis liko didžiosioms ligoninėms, kur gydoma daugiausia koronavirusu sergančių pacientų, o daugumai mažų rajonų ligoninių dezinfekcines ir kitas apsaugos priemones reikia pirkti pačioms.