Ruoniai gali panerti net į 100 m gylį

Laiškai iš jūros

Lietuvos jūrų muziejus antrojo karantino metu siūlo lankytojams ir gerbėjams neapleisti jo ir lankytis virtualiai tinklalapyje www.muziejus.lt bei socialinėse „Facebook“, „Instagram“ paskyrose. Čia, o kartu ir interneto dienraštyje „Atvira Klaipėda” nuolat bus publikuojama išskirtinė medžiaga, skelbiami įvairūs konkursai.

Šįkart muziejus pristato Baltijos pilkuosius ruonius, kurie jūroje šeimininkauja jau 10 000 metų, gyvena kolonijomis.

Jų galva aptaki, snukis smailėjantis, kūnas – verpstės formos, pasibaigiantis trumpa uodega. Po oda yra storas riebalų sluoksnis. Vandenyje ruoniai jaučiasi kaip žuvis, plaukia pasiirdami užpakalinėmis galūnėmis-plaukmenimis. Ruoniai gali panerti net į 100 metrų gylį ir išbūti po vandeniu apie 20 minučių.

Šie gyvūnai turi gerą uoslę ir klausą bei jautrius ūsus, it antena gaudančius žuvies sukeliamus vandens virpesius. Ruoniai minta plekšnėmis, strimelėmis, silkėmis, menkėmis, tobiais, stintomis, builiais, dyglėmis. Suaugusiam gyvūnui per parą reikia apie 10-30 kg žuvies.

Kasmet Baltijos jūra į Lietuvos pakrantę sugrąžina daugiau nei 20 paliktų ir išsekusių ruonių mažylių. Sužeisti, sergantys ruoniai ar pasimetę ruonių jaunikliai gydomi Lietuvos jūrų muziejuje, o sustiprėję paleidžiami atgal Baltijos jūrą.

Pasak muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo biologo Arūno Grušo, dėl labai aktyvios žmogaus ūkinės veiklos Baltijos jūroje, klimato atšilimo padarinių, ruoniai vis dažniau patenka į įvairius incidentus, kurių metu yra sužeidžiami, arba dėl netinkamos aplinkos palieka jauniklius. Sužeistų ruonių ar paliktų ruonių jauniklių daugėja, todėl Jūrų muziejui yra labai svarbus augantis Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kuris, tikimasi, jau veiks kitais metais.

Viena iš Jūrų muziejaus užduočių – padėti supranti kaip stipriai mūsų net ir kasdienė veikla įtakoja … ruonius. Muziejaus specialistai, bendradarbiaudami su trimis menininkais: rašytoju Justu Terteliu, dailininke Elena Maya ir kompozitore Rita Mačiliūnaite-Dočkuviene kviečia galimybę pažvelgti į gyvenimą Baltijos jūroje iš naujos, neįprastos perspektyvos.

Domo Rimeikos nuotr.

Jie kviečia palikti kasdienybę ir kartu trumpam pasinerti į jūros bangas, skirti savo dėmesį ir rūpestį tam, kas svarbiausia – gyvybei.

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kultūra

Jūrų muziejus pradeda naują sezoną

Nuo šio trečiadienio – balandžio 17 dienos – Lietuvos jūrų muziejus pradeda 45-ąjį sezoną, dirbdamas ne tik savaitgalį, o nuo ...
2024-04-16
Skaityti daugiau

Miestas

Atidarys parodą, skirtą narytės NATO 20-mečiui

Balandžio 5-ąją, penktadienį, 16 val., šalia laivo-muziejaus M52 ,,Sūduvis“ Lietuvos jūrų muziejus atidarys lauko parodą ,,NATO jūroje saugo“, skirtą Lietuvos ...
2024-04-04
Skaityti daugiau

Švietimas

Jūrų muziejus kviečia mokytojus registruotis edukacinėms veikloms

Lietuvos jūrų muziejus, bendradarbiaudamas su Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centru, balandžio 4 dieną rengia patyriminę-metodinę dieną, skirtą mokytojams. ...
2024-03-25
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This