Ruoniai gali panerti net į 100 m gylį

Laiškai iš jūros
Avatar photoAtvira Klaipėda
2020-11-30

Lietuvos jūrų muziejus antrojo karantino metu siūlo lankytojams ir gerbėjams neapleisti jo ir lankytis virtualiai tinklalapyje www.muziejus.lt bei socialinėse „Facebook“, „Instagram“ paskyrose. Čia, o kartu ir interneto dienraštyje „Atvira Klaipėda” nuolat bus publikuojama išskirtinė medžiaga, skelbiami įvairūs konkursai.

Šįkart muziejus pristato Baltijos pilkuosius ruonius, kurie jūroje šeimininkauja jau 10 000 metų, gyvena kolonijomis.

Jų galva aptaki, snukis smailėjantis, kūnas – verpstės formos, pasibaigiantis trumpa uodega. Po oda yra storas riebalų sluoksnis. Vandenyje ruoniai jaučiasi kaip žuvis, plaukia pasiirdami užpakalinėmis galūnėmis-plaukmenimis. Ruoniai gali panerti net į 100 metrų gylį ir išbūti po vandeniu apie 20 minučių.

Šie gyvūnai turi gerą uoslę ir klausą bei jautrius ūsus, it antena gaudančius žuvies sukeliamus vandens virpesius. Ruoniai minta plekšnėmis, strimelėmis, silkėmis, menkėmis, tobiais, stintomis, builiais, dyglėmis. Suaugusiam gyvūnui per parą reikia apie 10-30 kg žuvies.

Kasmet Baltijos jūra į Lietuvos pakrantę sugrąžina daugiau nei 20 paliktų ir išsekusių ruonių mažylių. Sužeisti, sergantys ruoniai ar pasimetę ruonių jaunikliai gydomi Lietuvos jūrų muziejuje, o sustiprėję paleidžiami atgal Baltijos jūrą.

Pasak muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo biologo Arūno Grušo, dėl labai aktyvios žmogaus ūkinės veiklos Baltijos jūroje, klimato atšilimo padarinių, ruoniai vis dažniau patenka į įvairius incidentus, kurių metu yra sužeidžiami, arba dėl netinkamos aplinkos palieka jauniklius. Sužeistų ruonių ar paliktų ruonių jauniklių daugėja, todėl Jūrų muziejui yra labai svarbus augantis Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kuris, tikimasi, jau veiks kitais metais.

Viena iš Jūrų muziejaus užduočių – padėti supranti kaip stipriai mūsų net ir kasdienė veikla įtakoja … ruonius. Muziejaus specialistai, bendradarbiaudami su trimis menininkais: rašytoju Justu Terteliu, dailininke Elena Maya ir kompozitore Rita Mačiliūnaite-Dočkuviene kviečia galimybę pažvelgti į gyvenimą Baltijos jūroje iš naujos, neįprastos perspektyvos.

Domo Rimeikos nuotr.

Jie kviečia palikti kasdienybę ir kartu trumpam pasinerti į jūros bangas, skirti savo dėmesį ir rūpestį tam, kas svarbiausia – gyvybei.

Žymos: | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Uostas ir jūra

Lietuvos jūrinio buriavimo 100-metį minės tarptautinėje konferencijoje

Spalio 1-ąją sukanka 100 metų nuo dienos, kai jūrų skautai buriniu kuteriu „Budys“ iš Klaipėdos išplaukė į Liepoją. Ši data ...
2026-09-28
Skaityti daugiau

Miestas

Klaipėdoje – daugiau nei 260 tūkstančių nakvynių

Artėjant Pasaulinei turizmo dienai, kuri minima rugsėjo 27 d. , Klaipėdos turizmo informacijos centras apžvelgia 2026 metų turistinį sezoną. Šiemet ...
2026-09-25
Skaityti daugiau

Kultūra

Metus laiko veiksianti paroda atskleis, kaip jūra buvo vaizduojama lietuviškame kine

Spalio 1 dieną, ketvirtadienį, 15.30 val., Lietuvos jūrų muziejuje atidaroma Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus paroda „Jūra lietuviškame kine“. ...
2026-09-24
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This