Klaipėdos savivaldybės administracija antradienį paskelbė daug aistrų dėl numatomų kirsti medžių kėlusio Skulptūrų parko sutvarkymo projekto rangos darbų konkursą.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Konkurso sąlygose rašoma, kad buvusių miesto kapinių sutvarkymo darbai bus atliekami trimis etapais. Konkurso laimėtojas bus atsakingas ir už archeologinių tyrimų atlikimą. Nurodoma, kad pasiūlymo kaina negali viršyti 3,1783 mln. eurų su PVM.
Potencialių rangovų pasiūlymų bus laukiama porą savaičių.
„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra sudaryta projekto sprendinių įgyvendinimo priežiūros grupė, kuri pirmą kartą vietoje rinkosi lapkričio pradžioje. Joje yra ne tik Klaipėdos savivaldybės administracijos atstovų, bet ir politikų, istorikų, menininkų, projektuotojų.
„Ši grupė administracijos direktoriui teiks rekomendacijas, kokių sprendinių galbūt reikėtų atsisakyti. Be to, ji prižiūrės, kad ir rangovai dirbtų kultūringai, kaip dera tokioje jautrioje aplinkoje“, – po pirmojo susitikimo teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis.
Daugiausia diskusijų visuomenėje sulaukė Skulptūrų parko sutvarkymo techninio projekto sprendinys pašalinti daugiau nei 500 medžių. Diskusijų kelia ir numatoma 18 vietų automobilių stovėjimo aikštelė prie M. Mažvydo alėjos, planuojama įrengti susitikimų terasa, parko aptvėrimas dekoratyvine tvorele.
Sutvarkyti parką planuojama iki 2023-iųjų kai bus minimas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetis. Parke yra palaidos keletas Klaipėdos sukilimu vadinamos karinės operacijos dalyvių, žuvusių 1923–iųjų sausį.
ISTORIJA
Dabartinio Skulptūrų parko vietoje miesto kapinės buvo įsteigtos 1820 m., tačiau yra užuominų, kad jau XVIII a. antroje pusėje čia buvo nedidelės kapinės, kuriose per Septynerių metų karą (1756-1763) laidoti Rusijos ir Prūsijos kariai. Nuo XIX a. pr. čia laidoti visų religijų, išskyrus judėjus, mirusieji.
XX a. pr. kapinės praplėstos, jos buvo jau „L“ raidės plano. Miestiečių pastangų dėka devyniolikto amžiaus pabaigoje šios miesto kapinės buvo tapusios „rimtimi dvelkiančia, poetiška, pavėsinga, pavasarį lakštingalų, gegučių ir kitų giesmininkų mėgiama vieta. Tai buvo Klaipėdos pasididžiavimas, kurio galėjo pavydėti daug didesni miestai“ (Johanas Zembrickis).
1937-ųjų lapkritį laikraštis „Vakarai” rašė, kad nuo 1851 m. čia buvo palaidota 28 930 žmonių.
Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo kapinių plėšimas ir niokojimas. Senosios koplyčios buvo susprogdintos dar 1947 m. Daugybė kapų buvo išniekinta, išgrobtas marmuras ir granitas, išdaužyti antkapiniai paminklai. 5-ojo dešimtmečio pabaigoje kapinės visai apleistos.
Iki pat kapinių uždarymo laidota palei Trilapio gatvę, todėl čia išliko daugiausiai lankomų kapų. 1948–1959 m. palaidojimų registracijos knygoje, šiuo metu saugomoje Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fonduose, įrašas apie paskutinį palaidojimą darytas 1959 m. sausio 24 d., nors, remiantis Olgos Irenos Vičiulytės-Gedgaudienės (gim. 1940 m. Klaipėdoje) liudijimu, paskutinį kartą laidota 1964 m. – priešais 1923-iųjų sukilėlių kapą buvo palaidotas jos uošvis Kazimieras Bubulas.
Nuo 1977 m. šioje teritorijoje pradėtos eksponuoti Smiltynėje vasaros metu skulptorių sukurtos skulptūros, įkurtas Skulptūrų parkas.
1981–1982 m. vakarinėje teritorijos dalyje, palei Trilapio gatvę, dar stovėjo senieji antkapiniai paminklai. 1983 m. Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto sprendimu buvo likviduotos visos kapinės – išardytos metalo tvorelės, betono laipteliai ir sulygintos su žeme senųjų klaipėdiečių amžino atilsio vietos.
Šiuo metu 10 ha parko teritorijoje eksponuojami 116 įvairios tematikos skulptūrų, kurias sukūrė 61 skulptorius per 13 simpoziumų.
Pagrindiniai takai-alėjos (nuo Mažvydo al. iki gaisrinės ir nuo cerkvės iki stoties) yra apynauji, neseniai įrengti, kaip ir vaikų žaidimų aikštelė. Tereikia atnaujinti šalutinius takelius (jų plotas turbūt 3-4 kartus mažesnis nei minėtų apynaujų alėjų) ir protingai išretinti medžius. Vietoje to viskas bus išardyta ir pradėti grandioziniai darbai už 3,2 mln. Eur. Apmaudu ir pikta kaip nebaudžiami šlaistomaisi ir išlaidaujama viešaisiais pinigais. Bananų respublika priešakyje su grubliauskinėmis, šakalinėmis, dobranskinėmis ir pan. beždžionėmis.
Arba matėte tą „vaikų” aikštelę? Ji yra tragiška, nepatraukli ir nesaugi. Taip pat ir takai – du trečdaliai yra apgailėtinos būklės. Kuo skubiau reikia tvarkyti ir neklausyti visokių udovickių pakalikų.
Kuo nesaugi ir tragiška aikštelė? Negi vietoje einamojo remonto reikia statyti naują? Galbūt esate toks/tokia turtinga(s), jog savo būsto neremontuojatės, o kas 5 metus perkatės naują ??? Remontuoti reikia (būtina) šalutinius takelius, o ne ardyti apynaujus centrinius magistralinius takus. Vietoje to galima būtų pakeisti aptriušusias dangas kitose miesto vietose. Tuo pačiu retoriškai paklausiu – kur dingo Danės skvero apynaujos trinkelės išardžius centrinį taką.
Prieš projektą! Atimkite fiannasavima is savivaldybes!
Puse parko skendi nuolatinėje prieblandoje, dėl per tankiai susodintų medžių. Dėl nuolatinės prieblandos nemažoje parko dalyje, net žolė neauga,tiesog juodoje plika žemė. Po lietaus aišku plika žemė virsta purvu. Ir patys medžiai maišo vienas kitam, dėl ko jie tiesiog tapo peraugusios šluotos. Iš pradžių man irgi buvo baugu, kai išgirdau planuojama kirsti medžių skaičiu, bet prasiėjus kelis kartus parku laisvai galiu pasakyti, kad turbūti tiek ir reikės (jei ne daugiau) iškirsti, kad pagaliau grąžinti žalumą į parką.
pavogsiu 500 medžių 200 metu amžiaus. pasidarysiu pinigu . vogsiu iš žmonių.
Skulptūrų parke medžių turi būti lygiai tiek, kad po jais augtų žolė. Jei tam tikslui pasiekti reikia iškirsti 501 medį – aš už. Jei pakanka mažiau – valio. Ne skaičiuje esmė. Jei pro šakas neprasimuša saulės spinduliai ir neužauga žolė, reiškia medžių yra perdaug.
Pritariu , logiška .
http://www.peticijos.lt/visos/77229/klaipedoje-skulpturu-parke-virs-500-medziu-iskirtimui-ne
http://www.peticijos.lt/visos/77229/klaipedoje-skulpturu-parke-virs-500-medziu-iskirtimui-n
Prieš 500 medžių kirtimo. Peticijos .lt