Uostamiesčiui ir Gargždams šilumą tiekiančios AB „Klaipėdos energija” valdybos pirmajam šios žiemos mėnesiui nustatė 4,4 proc. didesnį šilumos tarifą nei galiojęs lapkritį. Tačiau lyginant šį gruodį su atitinkamu 2019-ųjų mėnesiu šilumos kaina išliks beveik identiška – atitinkamai 4,71 ir 4,72 ct/kWh be PVM.

Išskirtinė šio mėnesio situacija yra tai, kad dėl teisinių aplinkybių iš bendrovės „Fortum Klaipėda” nebus superkama visa pasiūlyta šiluma. 

Visa centralizuota tiekiama šiluma, kurios gruodį prireiks Klaipėdai ir Gargždams, bus pagaminta nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG). Jiems priskiriami ir keturi „Klaipėdos energijos” biokuro katilai.

Vidutinė Klaipėdos NŠG šilumos kaina per metus sumažėjo 15 proc. – nuo 2,73 iki 2,38 ct/kWh. Pigiausią šilumą gruodį tieks „Klaipėdos mediena” (2,09 ct/kW), brangiausią – „Klaipėdos energijos” biokuro katilai (2,78 ct/kWh).

Beje, nors iš atliekų šilumą gaminanti „Fortum Klaipėda” gruodį ją tieks pigiau – už 2,47 ct/kWh – „Klaipėdos energija” nesupirks beveik penktadalio jos pasiūlyto kiekio. Šilumos aukcionus vykdančios biržos „Baltpool” puslapyje rašoma, kad superkamas kiekis sumažintas atsižvelgiant į šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą maksimalią valandinės šilumos gamybos galią.

Pasak „Baltpool” prekybos vadovo Vaidoto Jonučio, tikriausiai bendrovių sudarytoje sutartyje yra numatyti parametrai, su kuriais dirba „Fortum Klaipėda” tiekdama karštą vandenį į tinklą ir jie lemia, kiek per mėnesį gali būti nupirkta šilumos energijos megavatvalandžių.

„Fortum Klaipėda” direktorius Donatas Petronis savo ruožtu teigia, kad „Klaipėdos energija“ apribojo superkamos energijos kiekį iki 67MWh maksimalaus valandinio energijos kiekio. Toks apribojimas esą grindžiamas preliminarioje sutartyje įvardintu skaičiumi 67 MW.

„Preliminari sutartis buvo sudaryta 2009 metais, dar prieš pradedant jėgainės statybą ir joje buvo numatytas planuojamas minimalus jėgainės galingumas. 2013 metais pastačius jėgainę valstybės atsakingoms institucijoms tikrindamos įrenginių tinkamumą naudoti nustatė, kad jėgainės maksimali valandinė šiluminė galia 85 MW. Iki šių metų šildymo sezono jėgainė sėkmingai dalyvaudavo aukcionuose ir iš jos buvo perkama šiluma iki 84,9 MWh maksimalaus energijos kiekio per valandą. Kreipėmės į „Klaipėdos energija“ prašydami paaiškinti, kas pasikeitė ir siūlydami pasirašyti priedą prie sutarties, kuriame būtų aiškiai įvardinta maksimali jėgainės šiluminė galia. „Klaipėdos energija“ atsisakė pasirašyti tokį susitarimą, motyvų neįvardindama. Tada jau kreipėmės į Valstybinę energetikos reguliavimo taryba prašydami išaiškinti susidariusią situaciją. Kol kas atsakymo nesulaukėme. Iki situacija išaiškės 2020-2021 metų šildymo sezonui klaipėdiečiams trūkstama šiluma bus gaminama brangesniais biokuro ir net dujiniais katilais”, – aiškino D. Petronis.

Tiesa, bendrovė savo interneto puslapyje iki šiol skelbia, kad jos šiluminės energijos galia siekia ne 85, o 65 MW. 

Šių metų liepą, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) „Fortum Klaipėda“ nustatinėjo šilumos gamybos bazinę kainą 5 metų reguliavimo periodui, pažymoje buvo rašoma, jog jėgainėje yra sumontuotas 85 MW galios ardyninis garo katilas, tačiau jos projektinis pajėgumas – 50 MW šilumos ir 20 MW elektros energijos. Dar apie 15 MW šilumos gaunama iš dūminių dujų kondensatoriaus (kondensacinio ekonomaizerio), kuris eksploatuojamas šaltuoju metų laiku.

Pasak „Klaipėdos energijos” vadovo Antano Katino, įmonė, supirkdama NŠG šilumą vadovaujasi rugsėjį gautu VERT išaiškinimu, kad privaloma atsižvelgti į šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą šilumos gamybos galią, kuri yra deklaruojama ir šilumos aukciono duomenų valdymo sistemoje.

„Šilumos tiekėjas, nustatydamas planuojamus iš NŠG supirkti šilumos kiekius, kiekvienam NŠG privalo numatyti tokį šilumos gamybos režimą, kad tam tikro NŠG planuojama valandinė šilumos gamybos galia neviršytų šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos to NŠG maksimalios valandinės galios. Atitinkamai šilumos tiekėjas negali numatyti iš tam tikro NŠG supirkti didesnio šilumos kiekio, negu būtų pagamintas tam NŠG veikiant maksimalia šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta valandine šilumos gamybos galia”, – rašoma VERT išaiškinime.

VERT Koordinavimo ir analizės skyriaus vyr. specialistas Kęstutis Gruzdys teigė, jog šiuo metu vykdomas šios Klaipėdoje susidariusios situacijos tyrimas turėtų būti baigtas iki šių metų galo.

„Šilumos supirkimas priklauso nuo techninių sąlygų. Galimybės gali atsirasti, tik viskas turi būti įstatymiškai nustatyta ir pagal įstatymus padaryta. Bus tyrimo išvados ir bus matyti, ar galima tai padaryti”, – sakė K. Gruzdys.