Klaipėdos centrinio pašto ateitį narpliojusi tarpinstitucinė darbo grupė suformulavo ataskaitą, kurią antradienį svarstė ir Klaipėdos savivaldybės vadovai. Tačiau lemiami sprendimai dėl šio istorinio pastato ateities priklauso ne savivaldybei, o Vyriausybei.
Klaipėdos centrinio pašto pastatas jau ilgiau nei metus stovi tuščias. Martyno Vainoriaus nuotr.
„Lietuvos paštas“ iš Klaipėdos centrinio pašto patalpų Liepų gatvėje išsikraustė pernai rudenį, o jau spalį buvo paskelbtas aukcionas pastatą parduoti. Jo rinkos vertė yra 1,3 mln. eurų.
Tačiau visuomenėje kilo ažiotažas, todėl pernai lapkričio 28 dieną aukcionas buvo sustabdytas. Netrukus Susisiekimo ministerija, kuri valdo akcinę bendrovę „Lietuvos paštas“, sudarė tarpinstitucinę darbo grupę. Jai buvo pavesta įvertinti viešųjų konsultacijų metu suinteresuotų asmenų pateiktus pasiūlymus dėl Kauno ir Klaipėdos miestų centrinių paštų pastatų panaudojimo ir parengti Kauno ir Klaipėdos miestų centrinių paštų pastatų pritaikymo visuomenės poreikiams galimybių ataskaitą.
Dalyvauti darbo grupėje buvo deleguotas ir Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis. Jis antradienį darbo grupės ataskaitą ir pristatė Klaipėdos savivaldybės vadovams, kurie toliau sprendė, kaip galima prisidėti prie pastato atgaivinimo.
Ataskaitoje teigiama, jog tikslingiausia būtų Klaipėdos centrinio pašto pastatą turėti valstybės dispozicijoje, o tik tada galvoti apie jo sutvarkymą ir panaudojimą.
Tam pasiekti Vyriausybė turėtų nuspręsti Klaipėdos centrinio pašto pastatą paskelbti kultūros paminklu, tačiau iš Kultūros paveldo departamento reikia gauti atitinkamas išvadas. Kultūros paminklu paskelbtas pastatas Vyriausybės sprendimu galėtų būti įrašytas į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą, o tuomet jau būtų galima spręsti klausimą dėl Klaipėdos miesto centrinio pašto pastato paėmimo visuomenės poreikiams.
Kai pastatas taptų valstybės nuosavybe, Vyriausybė galėtų spręsti „dėl jo perdavimo valstybės turto patikėjimo teisės subjektui valdyti, naudoti, disponuoti juo patikėjimo teise“. Už perimamą pastatą „Lietuvos paštui“ būtų atlyginta kitais panašios vertės pastatais.
Darbo grupės ataskaitoje taip pat nurodoma, jog Vyriausybė turėtų apsispręsti dėl lėšų skyrimo.
Paskirtas ar išrinktas Klaipėdos centrinio pašto pastato valdytojas organizuotų galimybių studijos parengimą, pastatui sutvarkyti reikalingus darbus.
Darbo grupė dar liepą buvo nusprendusi, jog iš visų pasiūlytų idėjų, kam galėtų būti panaudotas Klaipėdos centrinis paštas, tikslingiausia nagrinėti galimybę jame įkurti Klaipėdos miesto galeriją-muziejų, Profesoriaus A. Kliševičiaus vardo kaligrafijos ir rašto meno mokyklą, Jaunųjų menininkų rezidentūrą bei Piligrimų centrą.
„Pažymėtina, kad, siekiant nesudaryti prielaidų laike neapibrėžtai situacijai dėl Kauno ir Klaipėdos miestų centrinių paštų pastatų, taip pat atsižvelgiant į jų būklę, sprendimas pritarti (nepritarti) pradėti vykdyti Kauno ir Klaipėdos miestų centrinių paštų pastatų perdavimo valstybės nuosavybėn procedūras turėtų būti priimtas per kaip įmanoma trumpesnį terminą (siūlytina ne vėliau kaip iki 2020-12-31)“, – teigiama darbo grupės ataskaitoje.
Joje sykiu nurodoma, kad siekiant palaikyti neblogėjančią Klaipėdos centrinio pašto pastato būklę (konservuojant statinius), preliminariais vertinimais, reikėtų apie 2,1 mln. eurų.
„Ilgesnio laiko perspektyvoje šiems objektams reikia skirti ženklias investicijas būklei atstatyti / pagerinti“, – konstatuojama ataskaitoje.
Ar miestas tures pagaliau miesto valdžią, kuri ne svaičios apie mėnulio veidrodžius ir pozeminius garažus ir pradės rupintis savo tikruoju turtu? Ar reikes laukti 100 metų , kol ateis tokio mąstymo žmones kaip bent A.Žalys ?
O užkonservavimo galimybių studijos taip ir nebus?
Uz 2 mln galima puse tokio pasto pastatyti. Kazi kuri ta laimingoji bendrove laimes konservavimo konkursa ar jo nebus??? Su tokia neveiklia valdzia greitai puse Klaipedos galesite uzkonservuoti.
Tiesiog betvarkė vejasi pačia betvarke. Savaime aišku norėtųsi riebiai nusikeikti. Labai blogai kad Klaipėdos miestas ir jo gyventojai neturi geru tarnautojų. Būtent dėl tokiu kai kuriu tarnautojų visiško neūkiškumo ir nerangumo Klaipėdos miestas ir neturi Klaipėdos Karališkąjį ir Balandžio paštus. Dabar Karališkojo pašto konservavimui norima sukyšti arti 2 mln. Eu.. Reikia viena suprasti t.y. tas konservavimas tolygus istorinio paveldo pastato sunykimui. Tai gal visdėlto reiketu nemokamai užkonservuoti pačius pagrindinius tarnautojus arba tiesiog juos pakeisti į darbščius ir Klaipėdos miesto gyventojams turinčius pasitikėjimą.
Nu labai liudna klp gyventi, emigruosiu
Staiga niekam pašto nereikia? Dėl policijos pastato vyko akcijos ir atrakcijos – o čia še tau – niekam nereikia! Tai ko neleidot parduoti, savivaldybės protai? Piligrimų centrą steigs… už kieno pinigus svaigstat?
Koks bardakas, kas per miesto valdžia, keli istoriniai paststatai likę, nei tais nesugeba pasirūpinti, menkystos!