P0

Klaipėdos/Mažosios Lietuvos istorija

Besidomintiems Klaipėdos krašto vietovardžiais – elektroninė knyga

Palmira Martinkienė

Palmira Mart
2020-12-03


Ketvirtadienio pavakarę pristatytas klaipėdietės kalbininkės, humanitarinių mokslų daktarės, Klaipėdos universiteto (KU) profesorės Dalios Kiseliūnaitės naujausias darbas „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“.

Kitaip nei kitiems šiuo metu virtualioje erdvėje vykstantiems renginiams, pastarajam toks pristatymo formatas itin tiko, mat ne tik Klaipėdos kraštui svarbus mokslo veikalas turi tik elektroninę knygos versiją – jis nebus leidžiamas įprasta popierine knyga.

Budelkiemio dvaras

Pasak elektroninės knygos sudarytojos ir redaktorės, autorės kolegės bendravardės Dalios Jakutytės, elektroniniu variantu naudotis kur kas patogiau, juoba kad visi, kam įdomi Klaipėdos krašto vietovardžių kilmė, knygą gali atsisiųsti.

Savo darbą pristačiusi D. Kiseliūnaitė sakė, jog nors pats veikalas išėjo nemažas (per 230 psl. – aut pst.), geografiškai jis apima palyginti nedidelę Klaipėdos krašto teritoriją – dabartinį Klaipėdos rajoną, dalį Kretingos rajono ir dalį Palangos. Knygoje nėra nei Klaipėdos miesto, nei Šilutės rajono vietovardžių (išskyrus tuos objektus, kurie laikui bėgant pateko į dabartinio uostamiesčio teritoriją).

Pasak registro autorės, šiuo veikalu ji siekė dviejų tikslų – mokslinio („inventorizuoti visus identifikuotus šaltiniuose minimus vietovardžius ir pateikti jų kalbinę analizę”) ir taikomojo.

„Šitų vardų mums vis prireikia. Labai neretai žmonės klausia, kas čia buvo, koks anksčiau kaimas, gal norėtų gatvę pavadinti, gal norėtų kokį restoraną ar viešbutį pavadinti senu Klaipėdos krašto vardu”, – pavyzdį, kaip šis mokslinis registras galėtų praktiškai praversti šiomis dienomis, išsaugant dingusius vietovardžius, pateikė profesorė.

Jos nuomone, registras galėtų būti įdomus net tik kalbininkams, bet ir istorikams, geografams, galbūt gidams, kitų specialybių žmonėms.

Kartu ji pažymėjo, jog dabartiniame Klaipėdos rajone dominuoja lietuviški, o ne vokiški tiek gyvenviečių, tiek vandens telkinių, dvarų bei kitų objektų pavadinimai, tačiau iki pat XX a. jie buvo užrašomi vokiška rašyba ir vokiečių kalbos gramatikai pritaikyta forma, o tai esą ypač apsunkina lingvistinį tyrimą. Tam nepadeda ir tas faktas, jog praktiškai nėra likę senųjų krašto gyventojų.

Atkreiptas dėmesys ir į tai, jog daugelis aptariamos geografinės teritorijos vietovardžių kildinami iš asmenvardžių, nemažai yra likę ir prūsiškos kilmės pavadinimų (Svencelė, Dercekliai), keletas – latviškų vardų ir kt.

Knygoje pateikiama nemažai nuotraukų, žemėlapių.

Klaipėdos krašto toponimų registro išleidimą finansavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija, o ją savo svetainėje publikuoja Lietuvių kalbos institutas, iš kur veikalą galima parsisiųsti nemokamai.


    2020-12-03

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Redakcijos adresas:
    Bangų g. 5A (3 aukštas)
    Klaipėda, LT-91250
    Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt