Daugybė gyventojų skundų sulaukę ir patys oro taršos tyrimus atlikę visuomenės sveikatos sergėtojai nuotoliniu būdu ant kilimėlio išsikvietė bendrovės „Klaipėda mediena“ atstovus, nes jų pateiktas atsakymas apie numatomas aplinkos taršos mažinimo priemones nustebino.
Nors „Klaipėdos medienos” skleidžiamų kvapų koncentracija neviršija normų, gyventojams ji sukelia labai daug nemalonių pojūčių. Martyno Vainoriaus nuotr.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentas ketvirtadienį surengė pasitarimą, kuriame dalyvavo ir kitų institucijų atstovai, o jame buvo siekta išsiaiškinti, kokias trumpalaikes ir ilgalaikes priemones taršai mažinti yra numačiusi įmonė „Klaipėdos mediena“.
Dėl jos veiklos ir sklindančios smarvės Paupio gyventojai skundais jau užvertė įvairias institucijas.
„Kai baigėsi pirmojo karantino suvaržymai, birželį buvo sudaryta kvapų kontrolės komisija, kurioje dalyvavo ir aplinkosaugininkai, ir bendruomenės atstovai, ir mūsų specialistai. Buvo paimti oro mėginiai kvapo koncentracijos tyrimams ir atliktas kvapo sklaidos modeliavimas. Nustatyta, kad gyvenamojoje teritorijoje yra nuo 3,8 iki 5,7 kvapo vienetų, o norma yra 8 kvapo vienetai. Tačiau yra toks dalykas, kad žmogaus nosis nemalonų kvapą jaučia jau tada, kai yra apie vieną vienetą. Jei tas kvapas būtų trumpalaikis, tai nieko baisaus. Bet kai žmonės tokioje aplinkoje gyvena nuolat, tai tie kvapai turi žymų psichoemocinį poveikį. Mokslininkai nustatė ir išaiškino, kad nesvarbu, jog norma neviršijama, bet toks poveikis žmogui sveikatos neprideda“, – teigė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas.
Kai šis centras sulaukė oro tyrimų ir kvapo sklaidos modeliavimo rezultatų, bendrovės „Klaipėdos mediena“ raštu paprašė pateikti trumpalaikių ir ilgalaikių priemonių mažinti kvapų sklaidą planą.
„Gavome kultūringą atsakymą, kad jie dabar vertina ir analizuoja tuos tyrimus, o planus pateiks… kitų metų trečią ketvirtį. Toks atsakymas, švelniai tariant, net labai nustebino. Negalime taip ilgai laukti, nes manome, kad gyventojai tikrai nenusipelnė uostyti tokį nemalonų kvapą, todėl ir inicijavome tokį pasitarimą, kad ir bendruomenė išsakytų savo poziciją, ir savivaldybės atstovai. Mes prašome labai paprasto ir elementaraus dalyko, kad būtų pateiktas trumpalaikių ir ilgalaikių kvapų sklaidą mažinančių priemonių planas. Gal tos priemonės bus numatytos kitiems ar dar kitiems metams, bet svarbu, kad jos būtų“, – pabrėžė R. Grigaliūnas.
Jis priminė, kad nuo 2024 metų kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore nebegalės viršyti 5 europinių kvapo vienetų, tad tokiems pokyčiams reikėtų pradėti ruoštis jau dabar.
„Mes prašome, kad įmonė būtų sąmoninga ir atsakinga. Mes nesakome, kad įmonė nieko nedaro. Ji tikrai deda pastangų ir investicijų, kad oro tarša mažėtų, bet norime, kad bendrovė dar labiau pagalvotų apie technologinius sprendimus. Beje, konkrečių numatomų veiksmų pasitarime taip ir neišgirdome. Dabar dar lauksime, kol mūsų prašomas kvapų sklaidos mažinimo priemonių planas būtų pateiktas. Jei nesulauksime, klausimo tikrai nepaliksime atviro, toliau kalbėsimės, kreipsimės į kitas institucijas. Tų svertų yra, o žmonės nusipelnė švarios gyvenamosios aplinkos“, – aiškino R. Grigaliūnas.
Bendrovė „Klaipėdos mediena“ likus kelioms valandoms iki vyksiančio pasitarimo išplatino pranešimą spaudai apie įdiegtas ir planuojamas aplinkos taršos mažinimo priemones.
Jame teigiama, kad „Klaipėdos mediena“ per artimiausius dvejus metus žada „galutinai tapti tvaria žaliosios gamybos bendrove“, o bendros investicijos į šios programos įgyvendinimą sieks 16 mln. eurų.
„Reaguodama į miesto plėtros pokyčius, bendrovė pastaruosius penkiolika metų nuosekliai investuoja į neutralų poveikį aplinkai kuriančius sprendimus ir technologijas. Dabar pradedame baigiamąjį investicijų programos etapą, kuris leis užtikrinti tvarią gamybos veiklos integraciją aplinkoje, kurioje veikiame“, – pranešime cituojamas „Klaipėdos medienos“ direktorius Nikolajus Ivanovas.
Nurodoma, kad 2006-2017 m. į poveikio aplinkai mažinimą bendrovė iš viso investavo beveik 12 mln. eurų, 2018-2019 m. – per 2,5 mln. eurų.
Pasak N. Ivanovo, už šias lėšas bendrovėje įrengta akustinė sienelė, pertvarkyta gamyklos transporto sistema, garsą sugeriančiomis medžiagomis izoliuotos išorinės vamzdynų ir ventiliavimo sistemos, įrengtas ES standartus atitinkantis elektrostatinis filtras, įdiegtos technologijos kvapų taršos prevencijai.
Per artimiausius dvejus metus bendrovė planuoja investuoti dar 1,5 mln. eurų.
Bausti reikia tuos, kurie išduoda leidimus statyti gyvenamųjų namų rajonus žmogui nedraugiškoje ir netgi kenksmingoje aplinkoje.
Niekas ten jūsų ne apgyvendino, jeigu galvoti, aš čia gyvenu ir man prašom viską ko Aš pageidauju . Ekonomika žlugtų jei į visiems įtikti reikėtų
Nuo įmonės deklaruojamos „žaliosios“ gamybos, naudojant pažangiausią Europoje ir pasaulyje medienos drožlių gamybos technologiją ir oro valymo įrenginius, Paupių gyventojai dusinami neaiškios kilmės oro tarša ir kvapais, o „pažangiausio“ oro valymo įrenginio eksploatacijai reikalinga 120 000 m3/metus Dangės upės vandens !!! Ir tai vadinama „žalioji“ gamyba ?! Aplinkosaugininkai, išdavę Taršos leidimą, atsakykite ar buvo atliktas vertinimas kokį poveikį Dangės upės ekosistemai daro iš jos kasdien paiimant 329 m3/parą vandens.
Čia ta pati ponia , kuri dirbo kokybės skyriaus direktore Neo Group – didžiausia plastiko gamintoja Europe ? Skaičiau kaip ponia gyrė gamintoją 🙂 Kaip keičiasi žmonės kada paliečia jų nuosavybę …Uždaryti , uždrausti ir tegul dirbantys tampa pašalpiniai ? Pasistačiau namus šalia gamyklos – iškelkite gamyklą ? Taip , verslai turi būti socialiai atsakingi , tik jie taip pat turi ” kokybės direktorių ” kurie sako , pas mus viskas OK , bus dar geriau …
kad tas pats VSC, savivaldybė išduoda leidimus projektavimams ir pats derina visus projektus kuriuose numatomi visokie išplėtimai, gamybinių pajėgumų didinimai nors galiojantis miesto bendrasis planas tai draudžia – numatyta teritorijos konversija. Viena ranka deda parašiukus leidžiant, kita ranka rašo baudas . Barbės devyndarbės.
Kažin kada ta gamykla pastatyta? Gal reiktų tiesiog iškelti iš miesto visas gamyklas ir tapsim kokia Palanga be darbo vietų?
Kad ir kaip norėtume, bet technika sensta, sensta ir technologijos. Keičiasi ir teršalai. Kas , kad bandoma pritaikyti naujausius filtrus, bet jeigų technologija sena, vargų ar kas labai pasikeis. Tą, ką anksčiau gamindavo Klaipėdos mediena, nuo šių dienų produkcijos , skiriasi kaip diena nuo nakties. Mažasis kaimelis tai gali patvirtinti. O kas dėl kvapų, tai vargu ką Klaipėdos mediena gali padaryti, išskyrus pažadus. Jie juk neturi chemikų technologų tiriamosios laboratorijos ( jums pavyzdys-Klaipėdos Grigeo), be to, juk ir pelno gaila, nebent grėstų gamybos uždarymas. Jau ne kartą rašiau, kad bet kokie gamybininkai pateiktų aplinkos apsaugos ministerijai dokumentaciją apie gamybos metu gaminamus teršalus, kas konkrečiai padėtų kontroliuoti aplinką ir teršalus.
o tos taršos priemonės ir mln. tratinimas kaip lavono gaivinimas smilkalais. Dar 2007 metų miesto BP buvo numatyta šią ir gretimas teritorijas būtina konvertuoti! Praėjo bemaž 14metų, nieko nepadaryta ir vėl daina iš naujo. Tuo pat per tą laiką savivaldybė nuolat tokioms įmonėms vis išduoda leidimus jų teritorijose ką nors statyti ir plėsti. Buvo žadėta, kad tokioms įmonėms miesto centre bus didanami ir žemės mokęsčiai. Miesto ir rajono vadovai, niekaip negali rasti bendros kalbos ir pradėti tokių įmonių civilizuotus iškėlimus be didelės žalos verslui. Kiekvienas gano savo „darbo vietas ir mokęsčių mokėtojus” ir paramų mokėtojus. Unikali vieta, bet ne gamyklai miesto centre. 2006 – https://klaipeda.diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/auksine-danes-kilpa-593620
Gal reikėtų nustoti svaigti apie tas unikalias vietas. Ką trūksta dykviečių centre prie Dangės? Buvusi grūdų kobminato teritorija riversaidas, Cibausko gelžbetonio teritorija, buvęs sirijus. Mažai? Ar visgi labai norisi, kad visi susimestume ant nacionalizacijos ir džiagtumėmės dar viena unikalia dykviete? Šiaip tai mediena ten nuo XIX amžiaus, ne ji prie gyventojų atėjo, o jie patys. Gal neakli ir matė kur statosi savo namelius? Todėl tokių man visiškai negaila.
tokia logika vadovaujantis ir senamiesčio sandėliuose šiandien derėtų sandėliuoti grūdus ir Dangės krantinėje virti smalą. Pasižiūrėk kiek liko mieste žmonių ir kur tie 50 000gyventojų? – jie kitoje Palangos plento pusėje be parduotuvių, mokyklų, darželių, kelių t.t. Ar turėjo kurtis šalio uosto patvorio ir centro gamyklų? Visi riversaidai, pelenynai tušti todėl ir stovi, kad mieste bardakas kurio infrastruktūrą ar taip ar kitaip, bet reikia išlaikyti tik tų mokančiųjų kasmet vis mažiau. Tokie mokslinčiai atsidūrę valdžioje ir galabija miestą ir tuo pačiu verslą su visom darbo vietom.