Dar pirmojo karantino metu susiformavo tendencija karantinuotis kitoje aplinkoje nei gyvenama įprastai ir žmonės ėmė ieškoti galimybių didmiestį bei daugiabutį iškeisti į sodybas ar būstą pajūryje. Vasarą ši tendencija tik stiprėjo, tikina bendrovė „Capital Palanga“, kurios brokeriai esą fiksavo rekordinius pardavimus – parduotų objektų skaičius dvigubai lenkė praėjusios vasaros pardavimus.
Teigiama, kad vasaros pabaigoje parduodamų objektų skaičius smarkiai susitraukė. Tačiau, kadangi suaktyvėjimo metu nekilnojamojo turto (NT) pajūryje įsigijo ne tik individualūs asmenys, bet ir vystytojai, pirkę sklypus ar pastatus rekonstrukcijai, rudens pabaigoje ėmė atsirasti naujų pirkėjams siūlomų objektų. Numatoma, kad kitų metų pradžioje jų tik daugės.
„Objektų trūkumo tendencija buvo išties ryški. Buvo išparduoti beveik visi per pastaruosius kelerius metus pastatyti objektai. Bet vystytojai greitai šią tendenciją pajuto ir sureagavo. Yra ne vienas atvejis, kai vis suteikus statybos leidimą pirkėjai jau rezervavosi būstus, nors pačios statybos baigsis tik po metų“, – pranešime cituojama „Capital Palanga“ NT brokerė Ieva Kaštaunaitė.
Jos teigimu, antrinė NT rinka pajūryje taip pat aktyvi, tiesa, didele pasiūla ji nepasižymi.
NT specialistė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu pajūryje ir ypač Palangoje vienodai susidomėjimą kelią ir yra aktyviai perkamas tiek pigesnis, tiek vidutinio brangumo, tiek itin brangus nekilnojamasis turtas. Tas esą galima teigti, kad Palanga daugeliu aspektų, įskaitant ir kainas, neatsilieka nuo Vilniaus ir Kauno rinkos.
Palangoje norima būsto arba kuo arčiau centro, arba kuo arčiau jūros. Tačiau pastaruoju metu kuo arčiau jūros įsikūrusių būstų samprata plečiasi. Anksčiau tai buvo vietos aplink Palangą iki Vanagupės. Dabar jas papildė Kunigiškės ir Monciškės. Be to, sparčiai populiarėja gražiomis pajūrio vietovėmis pasižyminti Šventoji – susidomėjimas būstais ir pardavimai čia prilygsta Palangos centrui.
Pasak NT ekspertės, pirkdami būstą pajūryje, žmonės dažniausiai įsivaizduoja, kad tai yra ir tam tikra investicija. Tačiau paprastai tuo būstu jie naudojasi patys, ypač šiuo metu, kai žmonės junta poreikį karantinuotis toliau nuo didžiųjų miestų. Nemažai atvejų, kai pajūrio būste gyvenama pakaitomis su būstu didžiuosiuose miestuose – abiejose vietose praleidžiama vienodai laiko.
„Todėl pajūryje gausu žmonių – taip yra ne tik šiltuoju laikotarpiu. Palangos miestas dabar apskritai labai gyvas“, – pastebi I. Kaštaunaitė.
Stiprėja ir tendencija pajūrį rinktis nuolatiniam būstui. Populiarėjant darbui nuotoliniu būdu, būstas Palangoje ar kitose pajūrio vietovėse tampa vis patrauklesnis. Pajūris aktualus ir jaunoms šeimoms su vaikais: čia patogesnis susisiekimas su mokyklomis, darželiais, ramesnė aplinka. Dar viena gyventojų kategorija, noriai besirenkanti nuolatinį būstą pajūryje – vyresnio amžiaus žmonės, vertinantys aktyvų poilsį gamtoje ir pasivaikščiojimus prie jūros.
„Per pastaruosius keliolika metų Palanga smarkiai pasikeitė. Dabar miestas išties gyvas, veikia daugybė įprastais laikais svarbių traukos vietų – baseinas, muziejai, koncertų salės, restoranai“, – pabrėžia I. Kaštaunaitė.
Be to, Palangoje esą įsikuria nemažai verslių šeimų – tai irgi prisideda prie infrastruktūros gerėjimo ir daro miestą patrauklesnį.
Nekilnojamojo turto specialistės teigimu, finansavimo sąlygos tapo griežtesnės jau gerokai prieš karantiną ir siekiantiems paskolos pasistengti reikia labiau, todėl karantino laikotarpis pokyčių ar papildomų sunkumų šioje srityje neįnešė.
„Nepaisant to, kad pajūryje įgyjamas būstas dažniausiai būna jau antrasis, vadinasi, finansavimą jam gauti sudėtingiau, paskolą imančių žmonių dalis pastaruoju metu išlieka stabili“, – aiškina „Capital Palanga“ NT brokerė.
I. Kaštaunaitės įsitikinimu, prognozuoti tiek pajūrio, tiek bendras šalies NT rinkos tendencijas yra sudėtinga ir nelabai prasminga. Visgi, stebint esamą aplinką, apytikrį artimos ateities įsivaizdavimą susidėlioti esą galima.
„Šie metai pardavimų atžvilgiu buvo itin sėkmingi, vystytojų investicijos Palangoje taip pat nesustoja. Vadinasi, jie remiasi kompetentingomis konsultacijomis ir nesibaimina investuoti pajūryje. Būstai čia kiek brangsta. Tikėtina, kad artimiausiu metu viskas tokia linkme ir vystysis. Dabar būstas pajūryje, nepriklausomai nuo jo kainos, labai reikšmingas psichologine prasme – jis suvokiamas kaip tam tikras finansinio tvirtumo garantas ir saugi investicija. Kuo toliau, tuo labiau daugelis kitų miestų gyventojų norės turėti būstą pajūryje“, – dėsto NT specialistė.
Užsakomasis straipsnis, tiesos gal 40procentu. Nevargit, neskaitykit o svarbiausiai, perskaitė tokius pezalus nepulkite į NT nes tikrai taip nėra ką čia svaigsta.